- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-22
- Bylos Nr.
- 1A-388-1121/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42522-2025-7
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- V. W.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. W. (toliau – ir apeliantas) gynėjo advokato Algio Kojalos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. W. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudos bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. W. nustatyta galutinė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos bausmė.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. W. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. gruodžio 8 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, V. W. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volvo XC40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, valstybės naudai.
V. W. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, Vokietijos Federacinėje Respublikos V. W. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta perduoti Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadai.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo XC40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuspręsta taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
V. W. nuteistas už tai, kad jis 2025 m. gruodžio 5 d., apie 20.57 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo XC40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai patikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,99 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais V. W. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo V. W. gynėjas advokatas Algis Kojala prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo ir teismo nuožiūra paskirti konfiskuotino turto dalies vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Taip pat prašoma atlikti papildomą įrodymų tyrimą dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės, transporto priemonės konfiskavimo taikymo pagrįstumo ir apklausti Vi. W.. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
V. W. sutuoktinė Vi. W. sumokėjo didžiausią automobilio „Volvo XC40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainos dalį dėl to nuteistojo gynėjo, vertinimu priimant skundžiamą nuosprendį teismas neatsižvelgė ir objektyviai neįvertino teisiamojo posėdžio metu pateiktos informacijos ir nepagrįstai nusprendė, kad nuteistasis inkriminuotą nusikaltimą įvykdė naudodamas vienasmeniškai jam priklausantį automobilį „Volvo XC40“. Pažymėta, kad transporto priemonė teoriškai yra bendra sutuoktinių nuosavybė, bet įsigyta pagrinde už Vi. W. nuosavas lėšas, todėl iš esmės yra jos nuosavybė. Abipusių sutarimu už sutuoktinės lėšas pirktą automobilį nuteistasis užregistravo savo vardu, nes geriau išmano transporto priemonių registravimo taisykles ir automobilio priežiūros klausimus.
Sąlygų, nekonfiskuoti nusikalstamą veiką nepadariusiam asmeniui (Vi. W.) priklausančios transporto priemonės, pirmosios instancijos teismas neįžvelgė. Nors teisiamojo posėdžio metu gynėjas paaiškino, kad tuo metu nuteistojo pastangomis buvo Vokietijoje ieškomi ir renkami dokumentai, įrodantis automobilio įsigijimą už Vi. W. asmenines lėšas, tačiau teisiamojo posėdžio jų pateikti nebuvo galimybės. Prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai nuteistojo gynėjo vertinimu, sukurtų pagrindą pakeisti teismo sprendimą ir vietoje transporto priemonės konfiskavimo taikyti jo vertės išieškojimą.
Akcentuota, kad dėl teistumo Lietuvoje Respublikoje Vokietijos karinė vadovybė nutraukė apelianto kontraktą dėl karinės tarnybos Lietuvos Respublikoje ir nuo 2026 m. birželio mėnesio jis grįžta į Vokietiją. Grįžęs turės ieškotis naujo darbo, nesusijusio su transporto priemonių vairavimu. Būdamas bedarbis gaus ribotas pajamas. Tuo pat metu prasidės santuokos nutraukimo procesas ir iš to išplaukiančios pasekmės.
Pažymėta, jog Vokietijos teisėje nėra analogiškos nuostatos, leidžiančios konfiskuoti automobilį už vairavimą neblaivioje būklėje. Tai nustatyta Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 316 straipsnyje. Priešingai negu nurodyta nuosprendyje, kad „pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisę už analogiško pobūdžio veiką Vokietijoje taip pat galimas transporto priemonės konfiskavimas“, kadangi už tokį pat nusikaltimą, padarytą Vokietijos Federacinėje Respublikoje gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki vienerių metų ir, kaip papildoma priemonė – vairavimo teisės atėmimas nuo 6 mėnesių iki 5 metų, tačiau transporto priemonės konfiskavimas nenumatytas. Be to, Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta galimybė sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą atsiradus naujoms aplinkybėms (pavyzdingas elgesys, papildomų kursų baigimas, psichikos sveikatos testo atlikimas). Bendrosios nuosavybės konfiskavimo taisyklės pagal Vokietijos Federacinės Respublikos BK 74 straipsnį šiems atvejams teismų praktikoje netaikomos, nes manoma, kad pagrindinės bausmės (bauda ar laisvės atėmimas) ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas yra pakankamos sankcijos.
Iš bylos medžiagoje pateiktos VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Volvo XC40 2.0 D4 Standard AWD Geartonic“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 17 120 Eur. Nuteistojo gynėjo vertinimu, tikroji automobilio vertė yra ženkliai mažesnė. 2026 m. balandžio 24 d. su teismo leidimu apsilankius sulaikytų automobilių saugojimo aikštelėje pasiimti asmeninius daiktus, automobilio nepavyko užvesti. Iš automobilio dingo keli nuteistojo asmeniniai daiktai (kvepalai, saulės akiniai), bet dėl to pretenzijos nereiškiamos. Bendra automobilio techninė būklė yra labai pablogėjusi. Be to, automobilio vertės sumažėjimą patvirtina baudžiamosios bylos medžiagoje pateiktas 2025 m. gruodžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridėtos foto lentelės, kur užfiksuotas prie Ozo-Gelvonų gatvių reguliuojamos sankryžos stovinčio automobilio „Volvo XC40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Nustatyta, kad ant automobilio išorės yra daug apgadinimų, tarp jų priekinis ir galinis bamperiai netvirtai laikosi, yra apibraižymų, dažų nubrozdinimų. Nuteistojo gynėjo vertinimu, visos aukščiau pateiktos faktinės aplinkybės patvirtina, kad dabartinė automobilio vertė neatitinka Všl „Emprekis“ pažymoje nurodytos vertės. Dalies automobilio vertės konfiskavimas, nuteistojo gynėjo vertinimu, atitiktų balansą tarp realios turtinės padėties ir padarytos nusikalstamos veikos bei pasiektų aptartos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslų. Pažymėta, kad tenkinus apeliacinio skundo prašymą, transporto priemonė bus išvežta iš Lietuvos Respublikos ir nebus naudojama jos teritorijoje, ja galės naudotis Vi. W., gyvenanti ir dirbanti Vokietijoje.
Pažymėta, kad už vieną nesunkų nusikaltimą, esant vienai lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, teigiamai charakterizuojamam, niekada neteistam, daug kartų skatintam Vokietijos Federacinės Respublikos kariuomenės vadovybės, kvalifikuotam užsienio šalies karinio kontingento žemesnės grandies kariškiui, praradusiam darbą paskirta sankcija bei baudžiamojo poveikio priemonės yra labai griežtos. Taip pat prie skundo nuteistojo gynėjas pridėjo papildomus dokumentus: V. W. paskolos raštą 2022 m. sausio 30 d. vokiečių ir lietuvių kalba (2 lapai); 2022 m. kovo 31 d. bankinį pavedimą 15 000 Eur iš Vi. W. į V. W. sąskaitą vokiečių ir lietuvių kalbomis (1 lapas); 2022 m. vasario 4 d. piniginį pavedimą automobilio pardavėjui B. W. vokiečių ir lietuvių kalbomis (2 lapai).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu netenkintas gynėjo advokato prašymas atlikti įrodymų tyrimą. Teisėjų kolegija prijungė gynėjo advokato pateiktus papildomus dokumentus t. y. oficialius dokumentų, kurie buvo prie skundų, vertimus (paskola dėl piniginių lėšų suteikimo, dėl sąskaitos atidarymo automobilio pirkimui ir dėl sąskaitos banke) prie baudžiamosios bylos medžiagos. Posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. W. gynėjo advokato Algio Kojalos apeliacinis skundas atmestinas
Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde t. y. dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Volvo XC40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais, baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo XC40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju, kaip nagrinėjamas byloje, teismas privalo skirti įstatyme nurodytą turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018, 2K-112-942/2021). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021).
Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu, V. W. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be kita ko, vadovaujantis BK 72 straipsniu, V. W. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volvo XC40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, valstybės naudai. Byloje nustatyta, kad V. W. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo XC40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso V. W. (1 t., b. l. 159–167) dėl to šis automobilis yra konfiskuotinas turtas BK 72 straipsnio prasme.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama būtent su automobilio konfiskavimu, prašoma nekonfiskuoti transporto priemonės, o išieškoti dalį automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog transporto priemonė teoriškai yra bendra sutuoktinių nuosavybė, bet įsigyta pagrinde už Vi. W. nuosavas lėšas, todėl iš esmės yra jos nuosavybė. Abipusių sutarimu už sutuoktinės lėšas pirktą automobilį nuteistasis užregistravo savo vardu. Vis dėlto, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad minėtas automobilis asmeninės nuosavybės teise priklauso nuteistojo žmonai. Be to, nors prie skundo buvo pateiktas 2022 m. sausio 30 d. paskolos raštelis, kuriame nurodyta, jog Vi. W. suteikė savo vyrui V. W. 15 000 Eur dydžio paskolą aptariamos transporto priemonės įsigijimui. Tačiau taip pat pateikti duomenys, kad automobilis įsigytas už 24 990 Eur sumą, kas apygardos teismo vertinimu, rodo, jog automobilis „Volvo XC40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas už abiejų sutuoktinių lėšas. Be to, kaip jau paminėta, iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis „Volvo XC40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. W. (1 t., b. l. 159–167), todėl šis automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka konfiskuotino turto požymius pagal BK 72 straipsnį.
Apelianto pageidavimas išsaugoti „Volvo XC40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti prioritetizuojamas, nes įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Akcentuotina ir tai, jog konfiskuojamo turto vertės dalies išieškojimo klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis, o formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija. Pažymėtina, kad asmuo, dar prieš darydamas nusikalstamą veiką, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias dėl jos padarymo. Konstatuotina, kad paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio) konfiskavimą, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė ir pagrįstai vadovaudamasis BK 72 straipsniu, nusprendė konfiskuoti V. W. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo XC40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju automobilio konfiskavimu siekiama tokių teisinių padarinių, kurie būtų proporcingi V. W. padarytai nusikalstamai veikai bei jos pavojingumui, o nesant jokių kitų svarbių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl automobilio konfiskavimo akivaizdaus neproporcingumo ir neteisingumo, nesudaro galimybės taikyti konfiskuotino turto dalies vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Spręstina, kad automobilio konfiskavimas iš V. W. šiuo atveju atitinka turto t. y. automobilio konfiskavimo tikslus ir yra proporcingas jo asmenybei ir padarytai nusikalstamai veikai. Pagrindo išieškoti automobilio vertės dalį, kaip, kad prašo apeliantas, nėra.
Apeliacinio skundo argumentai dėl pasunkėsiančios finansinės padėties, teismų praktikoje nelaikomos išimtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų daryti išvadą apie taikomos priemonės neproporcingumą. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, visi šiuo metu patiriami nepatogumai yra neišvengiamos paties V. W. nusikalstamų veiksmų pasekmės, kurias jis privalėjo numatyti prieš darydamas nusikalstamą veiką.
Taip pat skunde akcentuojama, jog už tokį pat nusikaltimą padarytą Vokietijos Federacinėje Respublikoje gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki vienerių metų ir, kaip papildoma priemonė – vairavimo teisės atėmimas nuo 6 mėnesių iki 5 metų, tačiau transporto priemonės konfiskavimas nenumatytas. Vis dėlto, V. W. nusikalstamą veiką padarė Lietuvos Respublikoje, todėl tokie skundo argumentai savaime negali būti pagrindas netaikyti BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo ir paskirti konfiskuotino turto dalies vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Vien tai, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą galimai nėra skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas, savaime nepaneigia Lietuvos Respublikos teisėje įtvirtintų taisyklių ir negali būti laikoma pagrindu netaikyti BK nustatytų teisinių pasekmių.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. W. gynėjo advokato Algio Kojalos apeliacinį skundą atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.