- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-04
- Bylos Nr.
- e2S-907-565/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22742-2025-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- Kooperatinė bendrovė ARKU kredito unija, Tonkatsu
- Kategorijos
- 3.4.6.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos PRS1 skundą dėl notaro veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu. Pareiškėja PRS1 pateikė teismui skundą dėl notarės SUA1 veiksmų, kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo procesą Nr. 0034/25/02384. Pareiškėja nurodė, jog Kazlų Rūdos savivaldybės notarė SUA1 kreditorei ARKU Kredito unijai išdavė vykdomąjį įrašą pagal notarine tvarka patvirtintą paskolos sandorį, kuriame pareiškėja yra hipoteka užtikrintos prievolės įkaito davėja (įkeisto daikto savininkė). Vykdomasis notarės įrašas buvo išduotas 2025 m. gruodžio 3 d., kai tuo tarpu prievolės įvykdymo terminas yra 2029 m. balandžio 25 d. Pagrindinei skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,TONKATSU“ bankrutavus ir 2024 m. rugpjūčio 28 d. šį juridinį asmenį likvidavus, pagrindinio skolininko prievolė laikoma pasibaigusia. Pasibaigus pagrindinei paskolos prievolei, pasibaigia ir išvestinės prievolės. Laikytina, kad notarė pradėjo nepagrįstą išieškojimą. Be to, notarė neišsiuntė rašytinio pranešimo, siūlydama per 20 dienų įvykdyti prievolę, taip pat nepranešė apie vykdomojo įrašo atlikimo faktą. Paskolos sutarties 8 punkte yra patvirtinta sąlyga, kad paskolos negrąžinimo atveju pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš pagrindinės įkaito davėjos SUA4 įkeisto turto, o tik paskui išieškojimas nukreipiamas į pareiškėjos turtą. Dėl notarės veiksmų išduodant vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą buvo pažeistos pareiškėjos subjektinės teisės ir įstatymų saugomi interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog notarų veiksmai dėl vykdomųjų įrašų teisėtumo gali būti skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta (ypatingosios teisenos) tvarka tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims, nes už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties, konkrečiu atveju, turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (CK 4.194¹ straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia notarės veiksmus ne dėl hipotekos kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims, bet dėl to, kad, jos teigimu, vykdomieji įrašai išduoti neteisėtai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundą atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja PRS1 atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. gruodžio 29 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: teismas apribojo pareiškėjos teisę savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis ir užkirto kelią apginti notaro veiksmais pažeistas teises teisme. Vykdomasis įrašas buvo išduotas neteisėtai. Pareiškėja savo nuožiūra pasirinko skundo dalyką (reikalavimą) bei nurodė skundo pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, taip apibrėždama bylos nagrinėjimo ribas. Teismas nukreipė pareiškėją inicijuoti ginčo teiseną kito trečiojo asmens atžvilgiu, tačiau skunde keltini notaro atsakomybės klausimai, kurie pažeidė pareiškėjos (skolininkės) teisėtus interesus; notaras gali išduoti vykdomąjį įrašą tik praėjus 20 dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos. Jau vien šio pirminio veiksmo neatlikusi notarė pažeidė šalių interesų pusiausvyrą skolininkės nenaudai. Tuo pareiškėjai buvo apribota teisė iš anksto pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo, pasikeitus duomenims Hipotekos registre dėl pagrindinio skolininko statuso pasikeitimo (civilinio subjektiškumo praradimo). Notaro diskrecija išduoti vykdomąjį įrašą dėl hipotekos sandoriu užtikrintos skolos išieškojimo yra ribojama ir jis negali išduoti vykdomojo įrašo, jeigu kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys neatitinka Hipotekos registro duomenų, tokiu atveju notaras turi atsisakyti priimti kreditoriaus prašymą. Notarė privalėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį įrašą, juo labiau, kad nėra pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas. Notarė pažeidė visus notarų vykdomojo įrašo išdavimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, todėl šiuo atveju turi vykti byla dėl notaro veiksmų apskundimo, pareiškėjai siekiant panaikinti neteisėtai išduotą notaro vykdomąjį įrašą ir sustabdyti antstolio vykdomą išieškojimą; esant pagrindiniam skundo reikalavimui dėl notaro veiksmų apskundimo, tuo pačiu turi būti išspręstas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Staigus išieškojimo vykdymas sukeltų pareiškėjai ypač skaudžias finansines pasekmes. Teismas šio klausimo visai nesprendė, todėl tai yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas. Teismas nesiėmė veiksmų užkirsti kelią žalai atsirasti dėl priverstinio išieškojimo grėsmės, todėl apygardos teismas skubos tvarka turėtų išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka.
Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu ginčas (klausimas) nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). CPK 511 straipsnio 1 dalis numato, kad CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Notariato įstatymo 41 straipsnyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo, kuris mano, jog atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas ar nepagrįstas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro buvimo vietą.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėja PRS1 pirmosios instancijos teismui pateikė skundą „dėl notarinių veiksmų apskundimo, neteisėtai išdavus vykdomąjį įrašą“. Skunde nurodė, jog notarė nepagrįstai kreditorei ARKU Kredito unijai išdavė vykdomąjį įrašą pagal notarine tvarka patvirtintą paskolos sandorį, kuriame pareiškėja yra hipoteka užtikrintos prievolės įkaito davėja (įkeisto daikto savininkė), nes: prievolės įvykdymo terminas dar nėra suėjęs; bankrutavus pagrindinei skolininkei, pagrindinė prievolė laikoma pasibaigusia, taigi pasibaigė ir išvestinė prievolė; išieškojimas pirmiausiai turėjo būti vykdomas iš įkaito davėjos SUA4 įkeisto turto, o tik paskui nukreiptas į pareiškėjos turtą; notarė neišsiuntė rašytinio pranešimo, nepranešė apie vykdomojo įrašo atlikimo faktą.
Kartu su skundu pareiškėja teismui pateikė: 1) duomenis iš interneto svetainės www.rekvizitai.lt apie UAB „TONKATSU“ (pagrindinės skolininkės) išregistravimo faktą (išregistruota 2024 m. rugpjūčio 28 d., išregistravimo priežastis – likviduotas Registro tvarkytojo iniciatyva); 2) antstolio Sauliaus Užkuraičio 2025 m. gruodžio 4 d. Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-34-52333, kuriame nurodyta, jog vykdomosios bylos Nr. 0034/25/02384; vykdomojo dokumento pavadinimas – notaro vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini); skolininkės – PRS1, SUA4, UAB „TONKATSU“; išieškotoja – kooperatinė bendrovė ARKU kredito unija; piniginis išieškojimas – 72,87 Eur notaro išlaidos, 26 819,77 Eur skola, 400 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir skaičiuoti palūkanas; 3) antstolio Sauliaus Užkuraičio 2025 m. gruodžio 4 d. Turto arešto aktą S-25-34-52339, kuriame nurodyta turto arešto masto suma (28 501,10 Eur) bei išvardintas skolininkių SUA4 ir pareiškėjos PRS1 areštuojamas turtas; 4) duomenis apie 2019 liepos 10 d. Sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) iš kurių matyti, jog: pagrindinė skolininkė – UAB „TONKATSU“, kreditorė – kooperatinė bendrovė ARKU kredito unija, įkaito davėjos – SUA4 ir PRS1, nurodyta sutartine hipoteka užtikrinta prievolė, įkeitimo sandoriai bei kita informacija.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą „dėl notarinių veiksmų apskundimo, neteisėtai išdavus vykdomąjį įrašą“ atsisakė priimti. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo skundo pobūdį. Apeliantė nurodo, kad jos reikalavimas yra nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
CK 4.192 straipsnio 1 dalis numato, kad jei per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų ar atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo.
Notariato įstatymo 26 straipsnyje reglamentuoti notarų atliekami notariniai veiksmai. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 15 punktas numato, kad notarai atlieka vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą.
Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje reglamentuota vykdomųjų įrašų dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) ir pagal notarine forma patvirtintų sandorių, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, kreditoriaus prašymą atlikimo ir apskundimo tvarka.
Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registre arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš, atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą.
Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad notaras netikrina kitų, negu nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, duomenų atitikties ir už juos neatsako.
Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų atitikties skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka; kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad notarų veiksmai dėl vykdomųjų įrašų teisėtumo gali būti skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta (ypatingosios teisenos) tvarka tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 27 punktas). Šiuo kasacinio teismo išaiškinimu yra apibrėžtos bylų, nagrinėtinų dėl notarų veiksmų (neveikimo) apimtys ir ribos pagal CPK 511 straipsnį, tai yra ypatingąja teisena sprendžiamas tik klausimas dėl notaro veiksmų teisėtumo, vertinant, ar atliktas vykdomasis įrašas atitinka Hipotekos registro duomenis.
Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl notarės veiksmų nesuformulavo galutinio reikalavimo teismui, tačiau iš skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų, akivaizdu, jog pareiškėjos skunde dėl notarės veiksmų nurodomos aplinkybės iš esmės siejamos su pagrindo, pagal kurį išduotas notaro vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumu ir kreditoriaus bei skolininkės tarpusavio ginču. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl notarės veiksmų, tiek atskirajame skunde nurodo argumentus, kuriais iš esmės prašoma panaikinti notarės išduotą vykdomąjį įrašą. Ir nors apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytas procedūrinės tvarkos aspektas, siejamas su netinkamu notarės pareigos, įtvirtintos Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje vykdymu, tai yra pareigos prieš išduodant vykdomąjį įrašą informuoti skolininką, išsiunčiant pranešimą ir suteikiant 20 dienų terminą atsakyti, apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad iš pareiškėjos skundo dėl notarės veiksmų turinio matyti, jog pareiškėjos skundo pagrindiniai argumentai yra susiję su tuo, jog hipotekos kreditorė ARKU Kredito unija nėra pareiškėjos kreditorė ir neturi pagrįstos reikalavimo teisės į pareiškėją.
Pažymėtina, kad notarė, atlikdama vykdomąjį įrašą, neturėjo ne tik pareigos, bet ir teisės rinkti duomenis bei spręsti nei dėl prievolės pagrįstumo, jos dydžio, nei dėl kitų su prievolės tinkamu (ne)vykdymu susijusių aplinkybių. Minėta, jog notaras, vykdomųjų įrašų išdavimo (atlikimo) procese atlieka išimtinai tik formalų kreditoriaus pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad turinio aspektu pareiškėja iš esmės skundžia ne notaro veiksmus dėl kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims, o kelia ginčo klausimą tarp hipotekos kreditorės ir skolininkės. Nurodyto pobūdžio ginčai yra nagrinėtini ginčo teisenos tvarka (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 4 dalis), o ne skundžiant notaro veiksmus dėl vykdomojo įrašo atlikimo CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atskirajame skunde nurodoma, jog teismas apribojo pareiškėjos teisę savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis ir užkirto kelią apginti notaro veiksmais pažeistas teises teisme. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis), tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti, ji neatsiejama nuo asmens pareigos kreiptis į teismą pagal įstatymų nustatytas taisykles. Šiuo atveju apeliantė nepagrįstai plečiamai aiškina bylų dėl notaro veiksmų nagrinėjimo ribas ir byloje, nagrinėtinoje ypatingosios teisenos tvarka, siekia išspręsti reikalavimus, kurie reikštini tik ginčo teisenos tvarka, pateikiant įstatymo nustatytos formos ir turinio ieškinį bei už reiškiamus reikalavimus sumokant įstatyme numatyto dydžio žyminį mokestį. Skundžiama teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjai savo pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo nutartyje pareiškėjai išaiškinta teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 3 dalis).
Pasisakant dėl pareiškėjos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (vykdymo proceso Nr. 0034/25/02384 sustabdymo), pažymėtina, kad prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas sprendžia tik po to, kai išsprendžiamas procesinio dokumento priėmimo klausimas. Šiuo konkrečiu atveju nustačius, kad skundas dėl notarės veiksmų nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, jį atsisakyta priimti, teismas pagrįstai nesprendė laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimo. CK 4.194¹ straipsnio, reglamentuojančio skolininko (įkaito davėjo) interesų garantijas, 6 dalis numato, kad jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Ieškinio padavimas nesustabdo išieškojimo veiksmų. Išieškojimas gali būti sustabdytas tik įstatymų nustatytais atvejais teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Tai reiškia, kad tiek skolininkas, tiek įkaito davėjas turi teisę ieškinine tvarka kreiptis į teismą, ginčydamas kreditoriaus veiksmų teisėtumą, tame tarpe notaro išduotus vykdomuosius įrašus, bei prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet ne ypatingos teisenos tvarka skųsti atliktų notarinių veiksmų teisinį rezultatą.
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos skundu dėl notaro veiksmų keliamų reikalavimų pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, CPK 511 straipsnio 1 dalis). Panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.