Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Virginija Meškauskienė, E. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Virginija Meškauskienė (toliau – ir antstolė) persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjo D. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2026 m. rugpjūčio 18 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma panaikinti 2026 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. S-26-15-21360; surašyti teismo sprendimo neįvykdymo aktą ir perduoti jį teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio nustatyta tvarka; imtis realių ir konkrečių veiksmų, kad teismo sprendimas būtų vykdomas arba, kad „palaipsnis“ bendravimas būtų realiai organizuotas ir kontroliuojamas, bei informuoti pareiškėją apie priimtus sprendimus.

Antstolė Virginija Meškauskienė 2026 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu Nr. S-26-15-31693 pareiškėjo 2026 m. rugpjūčio 18 d. skundo netenkino. Patvarkyme nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. S-25-15-29696 ir pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įpareigojimo nevykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-41234-1228/2025 antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui E. Š. skyrimo atmetė. Teismas padarė išvadą, kad sprendimas nebuvo vykdomas dėl skolininkės E. Š. kaltų veiksmų, teismo vertinimu šalių ginčas turėtų būti sprendžiamas keičiant bendravimo tvarką. Teismas pažymėjo, kad tėvo ir sūnaus ryšys yra nutrūkęs, todėl, kaip pagrįstai teigia Tarnybos atstovas, jo atkūrimui reikalingas pereinamasis laikotarpis, siekiant sukurti sąlygas vaikui pažinti savo tėvą, tad sankcijų už sprendimo nevykdymą taikymas ir sprendimo vykdymas priverstine tvarka gali pažeisti nepilnamečio vaiko interesus, nes vaikas turėtų bendrauti su asmeniu, kurio nepažįsta kaip savo tėvo. Skolininkė E. Š. pateikė antstolei paaiškinimus, kad kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, Šaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla e2A-281-1051/2026, pagal ieškovės E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui D. M. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Bylos nagrinėjimas yra atidėtas. Atsižvelgiant į tai, antstolė sprendė, kad ji nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II duomenimis Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-469-559/2023 buvo nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi E. M. tvarka, pagal kurią: 1) atsakovas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bendrauja su vaiku E. M. trijų valandų trukmės pasimatymuose du kartus per mėnesį kas antrą savaitę, bet kuriomis ieškovei patogiomis dienomis; ieškovė įpareigota užtikrinti sūnaus E. M. atvežimą į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini)) ar kitą kalinimo įstaigą, jei atsakovas būtų ten perkeltas, o atsakovas įpareigotas kompensuoti ieškovės ir sūnaus kelionės išlaidas; 2) atsakovui atlikus laisves atėmimo bausmę, nustatyta tokia jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. M. tvarka: atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. kiekvieno mėnesio porinių savaičių savaitgaliais, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį 17.30 val. ir parvedant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.; atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 16 d., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t. y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 10 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15 d. iki 20 val.; atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. neporiniais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.) ir poriniais metais Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną, iš anksto vaiko motiną informavęs apie sūnaus pasiėmimo iš jo gyvenamosios vietos; D. M. turi teisę bendrauti su sūnumi E. M. poriniais metais per Naujuosius metus (nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d.), iš anksto vaiko motiną informavęs apie sūnaus pasiėmimo iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinimo į vaiko gyvenamąją vietą konkretų laiką.

Ieškovė E. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-469-559/2023 nustatytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. M. tvarką eliminuojant iš teismo sprendimo tą dalį bendravimo tvarkos, kai atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1772-808/2026 ieškovės E. Š. ieškinį atmetė.

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės E. Š. apeliacinį skundą, 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-281-1051/2026 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Byla Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta 2026 m. rugsėjo 15 d. (civilinės bylos Nr. e2-37422-1292/2026).

Šiaulių apygardos teismas nutartyje nustatė, kad šalių sūnus yra (duomenys neskelbtini) metų; šalys procesiniuose dokumentuose patvirtina, kad vaiko ir tėvo (atsakovo) ryšys yra nutrūkęs, nes atsakovas su sūnumi nebendravo daugiau nei keturis metus ir šiuo metu vaikas tėvo nepažįsta, atsakovas vaikui priteisto išlaikymo neteikia; iš Vaiko teisų apsaugos tarnybos teismui pateiktos išvados nustatė, kad vaikas paskutinės situacijos vertinimo metu nurodė, kad tėvo nepažįsta. Teisėjų kolegija vertino, kad teismas galimai turėtų svarstyti dėl psichologo išvados būtinumo ginčo klausimu, vaiko ryšio su tėvu nustatymo, vaiko nuomonės išsiaiškinimo bei kitais šiam ginčui išspręsti reikšmingais aplinkybes, taip pat spręsti, ar bendravimas su tėvu pagal nustatytą tvarką įkalinimo įstaigoje yra tinkama esamo amžiaus vaikui bendravimo su tėvu aplinka. Teismas turi įvertinti išklausyto vaiko nuomonę, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, pateiktą išklausius vaiką, ir visus kitus byloje surinktus įrodymus CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka ir tada spręsti dėl ginčo – dėl esamos bendravimo su vaiku tvarkos (ne)pakeitimo. Kartu teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją.

Remiantis Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-281-1051/2026 atsakovas paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m.

Vykdomosios bylos Nr. 0015/25/01122 duomenimis antstolė Virginija Meškauskienė 2025 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S-25-15-20180 priėmė vykdyti išieškotojo D. M. pateiktą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-469-559/2023 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. M. tvarkos; 2025 m. birželio 25 d. surašė skolininkei E. Š. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-15-20546 ir išsiuntė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. birželio 25 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-15-20548, kuriame prašė informuoti kokių veiksmų Tarnyba ėmėsi, kad nustatyta bendravimo tvarka būtų vykdoma. Tarnyba 2025 m. birželio 30 d. raštu r. 5SD-5396 informavo, kad Tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje nėra gauta jokios informacijos apie minėtą šeimą ir jokių pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nebuvo fiksuota. Pareiškėjas D. M. 2025 m. rugpjūčio 1 d. raštu kreipėsi į antstolę su raštu „Dėl informacijos pateikimo“, prašydamas užfiksuoti sprendimo nevykdymo faktą ir imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų užtikrinant teismo sprendimo vykdymą. Antstolė 2025 m. rugpjūčio 11 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-25-15-25655 kreipėsi į skolininkę E. Š. prašydama atsakyti arba pakomentuoti iš savo pusės išieškotojo pateiktą informaciją ir nurodė, kad antstolė turi priimti sprendimą dėl tolimesnės vykdymo tvarkos. Antstolė 2025 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-15-26822 prašė Tarnybos pateikti nuomonę dėl sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo. Tarnyba antstolei pateikė 2025 m. rugsėjo 5 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo apie šeimą“ Nr. 5SD-6956 kartu su vaiko situacijos vertinimo anketomis bei nurodė, kad manytina, jog vaiko ir tėvo bendravimas nevyksta iš dalies dėl to, kad iki šiol vaikas nepažįsta D. M., tėvas nedalyvauja vaiko gyvenime, taip iš dalies neatlieka savo kaip tėvo pareigų. Vaiko motinos teigimu, ji sprendimo nevykdo ir dėl to, kad jai sudėtinga vykti į įkalinimo įstaigą (gyvena (duomenys neskelbtini), o vaiko tėvas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini)) ir ji neturi tam lėšų. Tarnyba neturi duomenų, kad vaiko motina matydama, kad bendravimo tvarka galimai nėra įmanoma vykdyti, atsižvelgiant į vaiko interesus, būtų pasikreipusi dėl šios tvarkos pakeitimo.

Antstolė surašė 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimo neįvykdymo aktą Nr. S-25-15-29696, kuriame nurodė, kad ieškovė neužtikrina sūnaus E. M. atvežimo į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, todėl antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo E. Š. už teismo sprendimo nevykdymą dalyje dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi E. M. nesilaikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2VP-41234-1228/2025, teisminio proceso Nr. 2-68-3-25796-2025-7) antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo E. Š. buvo atmestas. Šios nutarties duomenimis pareiškėjas D. M. teikdamas paaiškinimus 2025 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje nurodė, kad vaikas gimė jam esant įkalinimo įstaigoje, kurioje jis yra jau (duomenys neskelbtini) metus, vaiką nuo gimimo matė tris kartus, išlaikymo vaikui neteikia, nes neturi darbo įkalinimo įstaigoje; skolininkė E. Š. nurodė, kad atvežti sūnaus į įkalinimo įstaigą negali, nes neturi tam lėšų, ji gyvena (duomenys neskelbtini), o D. M. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini); kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Vykdomosios bylos duomenimis pareiškėjas pateikė antstolei naujus 2026 m. sausio 14 d. ir 2026 m. vasario 3 d. pranešimus, kad E. Š. nevykdo teismo sprendimo, prašo paskirti baudą. Antstolė 2026 m. vasario 25 d. patvarkymu Nr. S-26-15-8846 kreipėsi į Tarnybą, prašydama pateikti nuomonę dėl sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo. Tarnyba 2026 m. vasario 27 d. pateikė raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 5SD-1791, kuriame nurodė apie vaiko tėvo kreipimąsi pagalbos motinai neužtikrinant bendravimo tvarkos ir motinos kreipimąsi prašant laikinai vengti tiesioginio bendravimo su tėvu dėl psichologinio streso ir įvertinti vaiko situaciją bei pateikti rekomendacijas dėl tolimesnių veiksmų. Pateikiamame 2026 m. sausio 30 d. vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. 5VSV-372 nustatyti vaiko teisių pažeidimai – vaiko teisės į emociškai ramias gyvenimo sąlygas, visapusišką, harmoningą vaiko augimą ir vystymąsi pažeidimas dėl tėvo nepakankamo veikimo arba veikimo priešingai geriausiems vaiko interesams; vaiko teisės bendrauti su tėvu neužtikrinimas dėl motinos veiksmų ar neveikimo.

Vykdomojoje byloje esančio Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro rašto „Dėl informacijos pateikimo“ duomenimis, D. M. ir E. Š. nepilnametis sūnus E. M. yra (duomenys neskelbtini) metų, nieko nežino apie savo biologinį tėvą, nenutuokia apie jo buvimo vietą, vaikas jo nėra matęs ir nepažįsta, konstatuojama, kad kadangi vaikas niekada nėra matęs tėvo ir neturi su juo susiformavusio emocinio prieraišumo ryšio , tėvas vaikui yra faktiškai nepažįstamas asmuo; staigus kontaktas, priverstinis ir skubotas vaiko vežimas į kalėjimą bendrauti su nepažįstamu tėvu gali sukelti neigiamą poveikį vaikui (padidinti vaiko emocinį nesaugumą, sukelti ilgalaikį nerimą ar vengimo reakcijas neigiamai paveikti vaiko požiūrį į tėvą ir autoritetus, sutrikdyti vaiko kasdienį emocinį stabilumą ir adaptaciją), todėl šiuo atveju nerekomenduojama vykti į laisvės atėmimo vietą bendrauti su tėvu.

Teismų informacinės sistemos LITEKO II duomenimis ieškovės E. Š. ieškinys dėl bendravimo tvarkos pakeitimo dar nėra išnagrinėtas. Dėl to šiuo metu galioja Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-469-559/2023 nustatyta bendravimo tvarka, kuri objektyviai neįgyvendinama, t. y. vaiko ir tėvo ryšys nėra sukurtas, todėl bendravimas nustatyta tvarka neatitinka geriausių interesų; sprendimu E. Š. ir sūnaus E. M. kelionės išlaidas įpareigotas kompensuoti D. M., kuris neteikia vaikui išlaikymo; skolininkė E. Š. viena augina ir išlaiko sūnų, gyvena su sūnumi (duomenys neskelbtini), išieškotojas laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), tad vaiko atvežimas į (duomenys neskelbtini) du kartus per mėnesį neturint tam lėšų laikytinos objektyviomis priežastimis, dėl kurių skolininkė nevykdo teismo sprendimo.

Teismo vertinimu, šalių ginčas turėtų būti sprendžiamas keičiant bendravimo tvarką, inter alia kreipiantis inicijuotoje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į tai, kad tėvo ir sūnaus ryšys nėra sukurtas, nustatant pereinamąjį laikotarpį, o ne taikant sankcijas motinai už sprendimo nevykdymą.

Teismas, išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų, vertina, kad šioje vykdymo proceso stadijoje esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms antstolė Virginija Meškauskienė nepažeidė jos veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 443, 510, 512–513 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo D. M. skundo dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.