Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui, kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) inžinieriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 281¹ straipsnio 1 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

A. S. 2026 m. gruodžio 6 d., apie 02.35 val., Vilniuje, Jeruzalės gatvėje, ties pastatu Nr. 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,24 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad tąkart šventė su pažįstamais sodyboje už miesto ir ten vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek tiksliai išgėrė, nepamena, bet 2026 m. rugsėjo 6 d. apie 02.00 val. nuo prekybos centro „Ozas“, kur buvo palikęs savo automobilį „Toyota Corolla“, važiavo link namų. Kodėl būdamas neblaivus nusprendė sėsti už automobilio vairo, jis nežino, tačiau jautėsi pakankamai gerai. Bevažiuojant priešais jį stabdė kitas automobilis ir jam nepavyko sustabdyti savo automobilio, todėl jis atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Labai gailisi dėl to, kas nutiko.

Kadangi kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, gynėjas, kaltinamasis ir prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2026 m. gegužės 5 d. šventė su pažįstamais sodyboje už miesto ir ten vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek tiksliai išgėrė, nepamena, bet 2026 m. rugsėjo 6 d. apie 02.00 val. jis buvo parvežtas prie prekybos centro „Ozas“, esančio Ozo g. 18, Vilniuje. Toje vietoje buvo palikęs savo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį atsisėdęs pradėjo važiuoti link namų. Kodėl būdamas neblaivus nusprendė sėsti už automobilio vairo, jis nežino, tačiau jautėsi pakankamai gerai. Bevažiuojant priešais jį stabdė kitas automobilis ir jam nepavyko sustabdyti savo automobilio, todėl jis atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b.l. 47-49).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. J. parodė, kad 2026 m. rugsėjo 6 d. apie 00.30 val. savo vyro P. J. vardu registruotu automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo pastarojo pasiimti grįžtančio iš darbo vakarėlio. Autobusas P. J. prie prekybos cento „Ozas“, esančio Ozo g. 18, Vilniuje, atvežė tik apie 02.05 val. ir jie pradėjo važiuoti link namų. Liudytojos teigimu, bevažiuojant Kalvarijų gatve, Vilniuje, ties sankryža su Ateities gatve, ji sustojo prie raudono šviesoforo signalo, o netrukus pajuto, kad į jos vairuojamo automobilio galą kažkas atsitrenkė. Tuomet ji pamatė, kad kitoje transporto priemonėje, kuri į juos atsitrenkė (tai buvo automobilis „Toyota“), iššovė automobilio oro pagalvės ir ji toliau judėjo, o po to nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į sankryžoje esantį bortą bei sustojo prie medžio. Iš automobilio „Toyota“ išlipęs vairuotojas, kuris apžiūrinėjo savo automobilį, tačiau liudytoja pastebėjo, kad jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis svirduliavo ir mėgino kažkas paskambinti. Liudytoja paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir belaukdama pagalbos priėjo prie minėto automobilio „Toyota“ vairuotojo bei paklausė, ar jis supranta, ką padarė. Minėtas vyras kalbėjo nerišliai ir nelabai orientavosi aplinkoje. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jos blaivumą (nustatė, kad ji buvo blaivi), o medikai ją išsivežė į ligoninę apžiūrai. Ligoninėje paaiškėjo, kad rimti sužalojimai jai nepadaryti, tik sumušimai. Po to, pas ją atvyko sūnus ir jie abu grįžo į įvykio vietą. Dar vėliau iš savo vyro ji sužinojo, kad minėto automobilio „Toyota“ vairuotojas yra jo bendradarbis ir jie abu dalyvavo tame pačiame darbo vakarėlyje, tačiau tarpusavyje nebendravo (b. l. 35-36) .

Iš bylos medžiagos matyti, jog pridėta eismo įvykio schema (b.l. 29).

Prie bylos medžiagos pridėti skambučio bendrosios pagalbos telefonu išklotinės duomenys (b.l. 37-39).

Neblaivumo nustatymo aktu A. S. 2026 m. rugsėjo 6 d., nustatytas 2,24 prom. neblaivumas (b.l. 23-26).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. S. (b. l. 32).

VšĮ „Emprekis“ 2026 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 15790 su PVM (b. l. 33).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kiekvienos iš šių alternatyvių veikų, kuri atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, padarymą. Tai reiškia, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už bet kurį iš trijų neblaivaus asmens pavojingą vairavimą apibrėžiančių ir tokios veikos nusikalstamumą nustatančių požymių: 1) kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, byloje privalo nustatyti ir pagrįsti įrodymais jos padarymo faktą.

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. S. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagal požymį – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos vertinimo analizė.

Kaltinamasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad 2026 m. rugsėjo 6 d. apie 02.00 val. jis buvo parvežtas prie prekybos centro „Ozas“, esančio Ozo g. 18, Vilniuje. Toje vietoje buvo palikęs savo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį atsisėdęs pradėjo važiuoti link namų. Kodėl būdamas neblaivus nusprendė sėsti už automobilio vairo, jis nežino, tačiau jautėsi pakankamai gerai. Bevažiuojant priešais jį stabdė kitas automobilis ir jam nepavyko sustabdyti savo automobilio, todėl jis atsitrenkė į kitą transporto priemonę.

Šias nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti BPK 20 straipsnio pagrindu duomenys pripažinti įrodymais: liudytojos A. J. parodymai, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, apžiūros protokolas ir kiti rašytiniai dokumentai.

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. S. buvo nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesa linija – pėda po pėdos –gali; stovint pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus) – negali. Aplinkybę, jog vairuotojo koordinacija buvo sutrikusi, patvirtina liudytojos A. J. parodymai, kuriuose ji paaiškino, kad 2026 m. rugsėjo 6 d. apie 00.30 val. savo vyro P. J. vardu registruotu automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo pastarojo pasiimti grįžtančio iš darbo vakarėlio. Autobusas P. J. prie prekybos cento „Ozas“, esančio Ozo g. 18, Vilniuje, atvežė tik apie 02.05 val. ir jie pradėjo važiuoti link namų. Liudytojos teigimu, bevažiuojant Kalvarijų gatve, Vilniuje, ties sankryža su Ateities gatve, ji sustojo prie raudono šviesoforo signalo, o netrukus pajuto, kad į jos vairuojamo automobilio galą kažkas atsitrenkė. Pamatė, kad kitoje transporto priemonėje, kuri į juos atsitrenkė, tai buvo automobilis „Toyota“, iššovė automobilio oro pagalvės ir ji toliau judėjo, o po to nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į sankryžoje esantį bortą bei sustojo prie medžio. Iš automobilio „Toyota“ išlipęs vairuotojas, kuris apžiūrinėjo savo automobilį, tačiau liudytoja pastebėjo, kad jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis svirduliavo ir mėgino kažkas paskambinti. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir belaukdama pagalbos priėjo prie minėto automobilio „Toyota“ vairuotojo bei paklausė, ar jis supranta, ką padarė. Minėtas vyras kalbėjo nerišliai ir nelabai orientavosi aplinkoje. Neblaivumo nustatymo akte nustatyta, kad pirmu pūtimu užfiksuotas 2,24 prom. neblaivumas, o antru pūtimu – 2,31 prom. neblaivumas. Taigi neblaivumo patikrinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotas aplinkybes papildo ir pareigūno tarnybinis pranešimas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,24 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo A. S. veika baigta, tyčinė, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nustačius vieną iš alternatyvių veikos požymių, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme gauti kaltinamojo A. S. ir laiduotojos jo žmonos L. S. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį žmonos L. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

L. S. teisiamojo posėdžio metu apklausta parodė, jog ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, ji daug metų pažįsta kaltinamąjį, yra jo sutuoktinė, pati turi vairuotojo pažymėjimą, yra vairuojanti, dirbanti, neteista, šiurkščių KET pažeidimų praeityje niekada nebuvo padariusi. Savo prašyme nurodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini) Pinigų plovimo prevencijos vyresniosios specialistės pareigose, teisme parodė, jog šiuo metu keičia darbą, tobulinasi universitete, vėliau planuoja įsidarbinti. Kartu su sutuoktiniu augina du nepilnamečius vaikus. Jos ir kaltinamojo prašymai dėl laidavimo pridedami.

BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

Teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nėra duomenų apie pareikštą civilinį ieškinį (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. A. S. yra dirbantis, vedęs, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 65-66, tačiau tik du kartus, vieną kartą vairavo nesegėdamas saugos diržo, kitą kartą viršijo greitį 17 km/val.), taigi, grubių KET pažeidimų nėra padaręs. Nors šios aplinkybės rodo kaltinamojo didelį neatsakingumą, ir didina pačios veikos pavojingumą, vis dėl to, teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje tai nėra aplinkybė, kuri sudaro pagrindą teigti, jog A. S. ateityje darys nusikalstamas veikas ir nesilaikys įstatymų.

Iš A. S. elgesio ir paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, taip pat jo laiduotojos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, teismas sprendžia, kad nusikalstama veika buvo nulemta ne A. S. polinkio nusikalsti ar kitaip elgtis priešingai visuomenėje priimtinoms elgesio taisyklėms, o lengvabūdiškai neatsakingo elgesio, susijusio su alkoholio vartojimu. Teismas atsižvelgia į šiuos jo paaiškinimus. A. S. yra darbingo amžiaus asmuo, neteistas. Visa tai rodo asmens siekį gyventi pagal visuomenėje priimtinas teisės aktais nustatytas elgesio taisykles, jų laikytis ir gerbti valstybėje galiojančius teisės aktų reikalavimus.

Teismas nustatė vieną A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo elgesį vertino kritiškai, labai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo. Teismo manymu, aptartos aplinkybės rodo, jog A. S. savo elgesį vertina neigiamai. Pats procesas A. S. yra prevencinio pobūdžio priemonė, griežtas atsakas į jo neatsakingą elgesį. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas ir kaltininko asmenybės pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras neprieštaravo dėl laidavimo instituto taikymo A. S.. Nors kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir galėjo kelti realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti atleidimo nuo atsakomybės instituto. Tai, kad jis anksčiau dirbo, vedęs, turi šeimą, apibūdinamas teigimai, prisideda prie teismo įsitikinimo, kad verta jį atleisti nuo atsakomybės.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. pagal laidavimą prašo jo sutuoktinė L. S.. Laiduotoja atitinka įstatyme numatytas sąlygas, yra verta teismo pasitikėjimo, todėl sprendžia ją pripažinti tinkama laiduotoja.

Laidavimas pagal BK nuostatas gali būti su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 6 dalis nustato, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nagrinėjamoje byloja laiduotojas prašė taikyti laidavimą be užstato.

Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą A. S. atžvilgiu nutraukti. Atsižvelgus ne tik į pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, nustatytinas didesnis negu minimalus laidavimo terminas, t. y. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių, kuris, teismo manymu, yra pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių yra uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas bei dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad A. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,24 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi kaltinamasis A. S. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtinas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą. Teismas sprendžia A. S. skirti uždraudimą naudotis minėta teise 1 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo atimta galimybė naudotis šia teise – nuo 2026 m. rugsėjo 6 d. (b. l. 57).

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais baudžiamojo poveikio priemonių, be kita ko, ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-91-303/2021). Taigi, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis.‏‏‎ A. S. padarė tyčinį nusikaltimą naudodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, todėl teismo vertinimu BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra tikslinga ir reikalinga poveikio priemonė.

Pagal byloje esančius AB „Regitra“ duomenimis, automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. S.. Atsižvelgdamas į tai, ir vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas sprendžia iš A. S. konfiskuoti automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kad kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nėra skiriama bausmė, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė, kuri tinkama. Ji atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose), nevaržys asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2026 m. rugsėjo 8 d. A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 55-61), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą (b.l. 50-51), į minėtą automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikslinga palikti galioti iki automobilio konfiskavimo, automobilį konfiskavus, laikiną nuosavybės teisių apribojimą tikslinga panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – pranešimų BPC garso įrašai ir policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

atleisti A. S. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 ir 10 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, 72⁵ straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemones:

draudimą jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metus ir 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugsėjo 6 d.;

Nuosprendžiui įsiteisėjus, iš A. S. konfiskuoti automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. S..

A. S. skirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti; dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. 02048921, saugomą voke prie bylos galinės nugarėlės, perduoti VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į minėtą automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki automobilio konfiskavimo, automobilį konfiskavus, laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti – pranešimų BPC garso įrašus ir policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašus, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.