- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-22
- Bylos Nr.
- 1A-473-1058/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41896-2025-0
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Eglė Venckienė
- Nuteistasis
- V. P.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Eglės Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu ir V. P. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 1 metų laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su visa Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir V. P. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 11 dienų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas V. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. lapkričio 29 d. 18.50 val. iki 2025 m. gruodžio 1 d. 16.19 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš V. P. nepriteistos.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš V. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 136,25 EUR turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – mamai, o būtent, 2025 m. lapkričio 29 d., apie 18.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,67 promilių girtumas) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia rankomis bei kojomis ne mažiau 6 kartų sudavė motinai G. P. į pakaušio sritį, pečių sritis, bei į kitas kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajai G. P. fizinį skausmą bei padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame antakyje, dešinės akies išorinio kampo srityje, kaktos kairėje pusėje, kairės ausies kaušelio vijoklio srityje, kairėje pakaušio pusėje, dešinės šlaunies apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dešinės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, tokiais savo veiksmais tyčia nežymiai sutrikdė savo motinos nukentėjusiosios G. P. sveikatą. Tokiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra ginčijama nusikalstamos veikos kvalifikacija ir nuosprendžio dalis, kuria apeliantas pripažintas kaltu. Apelianto teigimu, jis supranta savo poelgio neteisėtumą, už jį prisiima atsakomybę ir apeliaciniu skundu tik prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės, nes pirmosios instancijos teismas, parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, nepakankamai įvertino visas atsakomybę lengvinančias ir po nuosprendžio priėmimo atsiradusias aplinkybes. Atitinkamai akcentuojama, kad nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios esminių įvykio aplinkybių apeliantas neginčijo, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, nesiekė išvengti atsakomybės, neklaidino teismo. Be to, apelianto elgesys teisiamojo posėdžio metu sudarė sąlygas bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl ko pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pripažino atsakomybę lengvinančiomis, tačiau jų tinkamai neįvertino skirdamas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Neneigiama, kad smurtas prieš artimą šeimos narį yra pavojingas ir nepateisinamas, tačiau, apelianto vertinimu, bausmė turi būti individualizuojama vertinant ne tik ankstesnius teistumus, bet ir konkrečios veikos pobūdį, padarinius bei kaltininko elgesį po nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sunkių, ilgalaikių ar negrįžtamų sveikatos padarinių nėra. Nors šios aplinkybės nepaneigia apelianto kaltės padarius nusikalstamą veiką, tačiau yra svarbios sprendžiant bausmės klausimą. Juo labiau, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo apeliantas su nukentėjusiąja G. P. susitaikė, dar kartą jos atsiprašė, pripažino jai sukeltą skausmą ir netinkamą savo elgesį, o nukentėjusioji atsiprašymą priėmė, turtinių ir neturtinių pretenzijų apeliantui neturi bei neprieštarauja, kad paskirta bausmė būtų sušvelninta. Apelianto teigimu, ši aplinkybė yra nauja, todėl pirmosios instancijos teismas jos negalėjo įvertinti, bei parodo, jog suvokia padaryto nusikaltimo pasekmes, siekia atkurti santykius ir sumažinti nukentėjusiajai sukeltus neigiamus padarinius. Atsižvelgiant į tai, prašoma šią aplinkybę, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, vertinti kaip papildomai švelninančią apelianto padėtį.
Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas supranta, jog jo netinkamam elgesiui didelę įtaką darė alkoholio vartojimas – šios turimos problemos pateisinti ar sumenkinti nebandoma, priešingai, pripažįstama, jog ją yra privaloma spręsti. Apelianto nurodymu, yra pasiryžęs gydytis dėl alkoholio vartojimo problemų, dalyvauti priklausomybės gydymo ir smurtinį elgesį keičiančiose programose bei laikytis specialistų rekomendacijų, t. y. pašalinti priežastis, dėl kurių anksčiau kartojosi netinkamas elgesys, o ne vien formaliai atlikti paskirtą bausmę. Be to, apeliantas siekia socialiai integruotis ir po bausmės atlikimo gyventi teisėtai, ieško darbo bei ketina įsidarbinti, gauti teisėtas pajamas, vykdyti finansinius įsipareigojimus bei savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, nes tai yra realios priemonės pakeisti ankstesnį gyvenimo būdą ir sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad aplinkybės, jog ankstesni teistumai ir skirtos bausmės ne visada nepasiekė savo tikslą, yra nepalankios, tačiau BK 54 ir 61 straipsniuose įtvirtintas bausmės individualizavimo principas reikalauja įvertinti visų reikšmingų aplinkybių visumą. Ankstesni teistumai neturėtų visiškai sumenkinti apelianto prisipažinimo šioje baudžiamojoje byloje, nuoširdaus gailėjimosi, nukentėjusiosios atsiprašymo, jos pretenzijų nebuvimo, po nuosprendžio įvykusio susitaikymo, pasiryžimo gydytis ir pastangų susirasti darbą. Apelianto teigimu, atsižvelgus į nurodytų duomenų visumą, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, o trumpesnė bausmė būtų pakankama nubausti, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų ir kartu sudarytų realesnes galimybes grįžti į visuomenę bei teisėtai gyventi.
Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas nukentėjusiosios G. P. prašymas sušvelninti sūnui V. P. paskirtą bausmę, nes jis šiuo metu dirba, ją prižiūri, labai apgailestauja dėl savo veiksmų ir žada pakeisti gyvenimo būdą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė Alicija Tamulionienė prašo nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, jog V. P. praeityje teistas 7 kartus, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, ne kartą smurtavęs prieš motiną, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, be to, teistas ir užsienyje. Nagrinėjamu atveju nuteistasis nusikalto paskutiniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taigi, gresianti reali laisvės atėmimo bausmė pakankamo poveikio jo elgesiui nepadarė, jis ir vėl nusikalto. Taip pat, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per pastaruosius 1 metus V. P. administracine tvarka baustas 8 kartus, paskirtos baudos nėra sumokėtos. Nuteistasis šiuo metu nedirba, jo oficiali darbinė patirtis Lietuvos Respublikoje nesiekia 1 metų. Be to, V. P. nurodė turintis alkoholio vartojimo problemų, tai lėmė ir nusikalstamus veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai pripažino jo atsakomybę jo sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o įvertinus, kad V. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Prokurorės teigimu, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, kad nusikaltimai žmogaus sveikatai yra tapę sistemingu V. P. elgesiu, todėl yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti skyrus siūlomą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę – švelnesnės rūšies bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis ir toliau nusikalsta. Atitinkamai daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai įvertino bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių egzistavimą bei paskyrė nuteistajam teisingą, pagrįstą ir proporcingą bausmę. Pagrindo teigti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausmės rūšimi, prašydamas jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-626/2023). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas V. P. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrino su visa Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir V. P. paskyrė galutinę subendrintą 1 metų 11 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išsamiai išanalizavo bausmės nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes – nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus bei tikslus ir jas objektyviai įvertino. V. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), neteisėtais veiksmais nežymiai sutrikdydamas savo šeimos nario (motinos) sveikatą, nusikalstama veika yra baigta. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad V. P. pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes vertino kaip apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. V. P. pripažino turintis alkoholio vartojimo problemų ir kad tai lėmė jo nusikalstamus veiksmus. Neilgai trukus po nusikalstamos veikos padarymo buvo nustatytas 2,67 prom. jo girtumas. Atitinkamai tai pagrįstai buvo pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš baudžiamojoje byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu V. P. buvo ne kartą teistas, be kita ko, ir už nusikaltimų žmogaus sveikatai bei pavojingų nusikaltimų žmogaus sveikatai ir gyvybei padarymą, o tai rodo, jog apeliantas yra linkęs į tokio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą. Juo labiau, kad nuteistasis ne kartą yra smurtavęs ir prieš tą patį asmenį – savo motiną, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas. Nagrinėjamu atveju nusikalto paskutiniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 1, b. l. 93–110). Be to, V. P. teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Nyderlandų Karalystėje. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V. P. baustas ir administracine tvarka, be kita ko, ir už nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus esant neblaiviam, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, informacijos apie paskirtų administracinių nuobaudų – baudų – sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 112–118). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) išrašo matyti, kad nuteistasis darbiniais santykiais per visą laiką buvo saistomas kiek mažiau nei 1 metus, paskutinį kartą dirbo iki 2009 m. birželio 1 d. (t. 1, b. l. 111), nors, paties apelianto teigimu, jis oficialiai dirbo užsienyje, paskutiniu metu gyveno iš pašalpų, dirbo neoficialiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, jog padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai yra tapę sistemingu apelianto elgesiu, o tai jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį.
Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai ir teisingai buvo nuspręsta, jog bausmės tikslai dėl nuteistojo V. P. padarytos nusikalstamos veikos bus pasiekti paskyrus jam griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, nustatant jos terminą 1 metams 6 mėnesiams. Tokią išvadą paneigiančių argumentų teisėjų kolegija neįžvelgia ir V. P. apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nusikalto iš esmės ne atsitiktinai, nes iš jį apibūdinančios medžiagos matyti, jog jis yra linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus, kritiškai savo elgesio nuteistasis nevertina ir nedemonstruoja bent menkiausių pastangų keisti savo gyvenimo būdą. Nuteistasis dar iki skundžiamame nuosprendyje konstatuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo ne kartą teistas, be kita ko: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,35 promilių girtumas) nežymiai sutrikdė G. P. sveikatą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,99 promilės neblaivumas) nežymiai sutrikdė G. P. sveikatą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal, be kita ko, BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), dėl to, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyti 3,30 promilių ir 4,82 promilių girtumo laipsniai) nežymiai sutrikdė G. P. sveikatą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį, dėl to, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 4,21 promilės girtumo laipsnis) nežymiai sutrikdė G. P. sveikatą bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,49 promilių girtumo laipsnis) mušdamas sukėlė fizinį skausmą G. P. ir grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad savo grasinimą jis įvykdys; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, jog grasino nužudyti G. P. esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, bei grasino nužudyti G. P., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Iš nuteistąjį apibūdinančių duomenų matyti, kad V. P. nėra linkęs keisti savo elgesio. Net ir vėliausiai jo atžvilgiu priimtu teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu atidėjus paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, jis nevykdė probacijos sąlygų, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Negana to, būdamas laisvėje, per minėtą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, G. P. įvykdė naują, iš esmės analogišką smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, būdamas neblaivus vėl smurtavo prieš savo motiną G. P. ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistojo nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių orientacijų, jo antivisuomeninių nuostatų. Taip pat akivaizdu, jog taikyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto nepakanka norint sulaikyti nuteistąjį nuo naujų analogiškų nusikaltimų.
Vertinant nuteistojo asmenybę aktualūs ir jo padaryti administraciniai nusižengimai. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro išrašu už 5 metus, V. P. yra baustas, be kita ko, už nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus esant neblaiviam, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam. Sutiktina, kad V. P. padaryti administraciniai nusižengimai ir paskirtų baudų nesumokėjimas savaime nėra pakankami skirti vieną iš griežčiausių bausmių, tačiau šiuos duomenis vertinant kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste, jie yra reikšmingi ir charakterizuoja nuteistąjį. Juo labiau, kad dalis administracinių nusižengimų, kaip ir nagrinėjamu atveju aptariama nusikalstama veika, buvo įvykdyti nuteistajam esant neblaiviam. Nors V. P. akcentuoja suprantantis, kad jo netinkamam elgesiui didelę įtaką darė alkoholio vartojimas, yra pasiryžęs gydytis dėl alkoholio vartojimo problemų, dalyvauti priklausomybės gydymo ir smurtinį elgesį keičiančiose programose bei laikytis specialistų rekomendacijų, jokių tokius teiginius patvirtinančių duomenų nepateikė. Įvertinus tai, jog nuteistojo smurtinis nusikalstamas elgesys tęsiasi nuo pat 2018 m., apeliaciniame skunde nurodytas siekis keisti gyvenimo būdą laikytinas deklaratyviu ir abejotinu. Priešingai, akivaizdu, jog tokio elgesio ir juo sukeltų neigiamų padarinių nuteistasis kritiškai nevertina.
Atsižvelgiant į išdėstytą spręstina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. P. nėra vertas pakartotinio teismo pasitikėjimo, yra teisinga ir pagrįsta. Realios laisvės atėmimo bausmės V. P. paskyrimas šiuo atveju yra proporcingas, adekvatus ir tinkamas bei atitinka teismų formuojamą praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog jei asmuo anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kelis kartus baustas, atliko bausmę, tačiau tai nepadarė įtakos jo elgesiui – bausmės tikslai pasiekti nebuvo, tai rodo asmens nepatikimumą ir mažina tikimybę, kad ateityje asmuo nenusikals (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-495/2023). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę, jų tarpusavio santykį ir reikšmingumą, nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos pobūdį, nuteistojo V. P. asmenybę apibūdinančią medžiagą, taip pat ir ankstesnius jo teistumus, elgesį bausmės atlikimo metu, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, bei, kad jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę už terminuotą laisvės atėmimą bausmės rūšį.
Apeliaciniame skunde V. P. nurodo, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo su nukentėjusiąja G. P. susitaikė, dar kartą jos atsiprašė, pripažino jai sukeltą skausmą ir netinkamą savo elgesį, o nukentėjusioji atsiprašymą priėmė, turtinių ir neturtinių pretenzijų apeliantui neturi bei neprieštarauja, kad paskirta bausmė būtų sušvelninta, dėl ko šios aplinkybės, apelianto teigimu, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalimi, turėtų būti vertinamos papildomai kaip švelninančios jo padėtį. Toks nuteistojo reikalavimas yra nepagrįstas. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas byloje įvertino nuteistojo poziciją nusikalstamos veikos atžvilgiu, t. y. kad jis kaltę pripažino ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, ką rodo nukentėjusiosios atsiprašymas. Atsižvelgiant į tai, nustatė V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Apelianto akcentuojamas G. P. atleidimas, jos prašymas V. P. sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę labiau teigiamai apibūdina pačią nukentėjusiąją, o ne apeliantą ir neturi įtakos jo teisinės padėties reikšmingesniam palengvinimui. Pakartotinai nukentėjusiosios atsiprašymą ir jos atleidimą vertinti kaip atskirą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 2 dalis) nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad jo elgesys teisiamojo posėdžio metu sudarė sąlygas bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Vis tik, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, tai pagrįstai leido apeliantui paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Taigi, nurodyta aplinkybė skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinta.
Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs V. P. charakterizuojančius duomenis, jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybių pusiausvyrą, sprendžia, kad nuteistajam paskirta bausmė ne tik rūšies, tačiau ir dydžio aspektu, yra tinkamai individualizuota ir proporcinga. Vien deklaratyvaus V. P. apeliaciniame skunde išreikšto noro keistis bei gydytis nepakanka prielaidai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti švelnesne bausme. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrino su visa neatlikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi. Kaip nustatyta, V. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgdamas į nuteistąjį, jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pagrįstai pridėjo visą neatliktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, t. y. 11 dienų, bei paskyrė galutinę subendrintą 1 metų 11 dienų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmę klaidų nepadarė, įvertinęs iš esmės analogiško nusikalstamo elgesio pakartotinumą, pagrįstai parinko visiško bausmių sudėjimo bendrinimo būdą, paskirta galutinė subendrinta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. P. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe, ir paskyrė tinkamai individualizuotą bausmę bei galutinę subendrintą bausmę, kurių keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistojo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.