Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sodo bendrija „Žaluma“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo sodo bendrija „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas nustato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2001).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2023, 17 punktas).

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20–21 punktai).

Teismo tvarka nustatytini juridiniai faktai išvardyti CPK 444 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Šis sąrašas nėra baigtinis, kadangi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai neįtvirtina jiems nustatyti kitokios tvarkos.

Vertinant CPK 444 straipsnio 2 dalyje išvardytus juridinę reikšmę turinčius faktus, nustatomus ypatingosios teisenos tvarka, akivaizdu, kad juos sieja viena bendra savybė – jie egzistuoja jau iki teismo proceso dėl jų nustatymo pradžios, o teismo procesiniu sprendimu jiems suteikiamas teisinis statusas.

Atkreiptinas dėmesys, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėja V. Ž. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) su 2013 m. gegužės 21 d. prašymu, prašydama leisti išsipirkti žemės sklypą Nr. 303, esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 31 d. įsakymu „Dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūrą“ Nr. 48Vį-(14.48.2)-1265 nusprendė nepradėti minėto žemės sklypo pardavimo procedūros. Įsakyme nurodoma, kad pareiškėja neatitinka Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 3.1 punkto reikalavimų. Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. birželio 5 d. rašte „Dėl sprendimo neparduoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę“ Nr. 48SD-(14.48.104.)-4062 nurodė, kad pareiškėja nepateikė dokumento, kurio pagrindu V. B. skirtas valstybinės žemės sklypas.

Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės reglamentuoja valstybinės žemės sklypų mėgėjų sodo teritorijoje (toliau – valstybinės žemės sklypai) pardavimo ir nuomos tvarką bei sąlygas, nustato institucijų, įgaliotų parduoti ir išnuomoti valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje, ir asmenų, perkančių ar nuomojančių šiuos valstybinės žemės sklypus, teises ir pareigas (Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, aktuali redakcija galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d. (toliau – Taisyklės), 1 punktas).

Šių Taisyklių 25 punktas numato, kad sodininkų bendrijų nariai, kiti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys bei kitos užsienio organizacijos, pageidaujantys pirkti be aukciono valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje, teritoriniam padaliniui pagal šių sklypų buvimo vietą pateikia šiuos dokumentus: prašymą parduoti žemės sklypą; asmens tapatybės ir pilietybės ar nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje, nurodytoje Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnyje, patvirtinimo dokumento kopiją; užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos registravimo dokumento arba jį atitinkančio dokumento kopiją, išskyrus atvejus, kai valstybinės žemės sklypą pageidauja išsinuomoti užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, įsteigę Lietuvoje atstovybę ar filialą; dokumento, kurio pagrindu asmuo naudojasi valstybinės žemės sklypu, kopiją, jeigu jame nėra statinių ir asmuo pageidauja pirkti jo naudojamą valstybinės žemės sklypą; savo lėšomis parengtą parduodamo valstybinės žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), jeigu asmuo pageidauja pirkti jo naudojamą valstybinės žemės sklypą, suprojektuotą pagal sodo suplanavimo projektą; besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinį susitarimą dėl parduodamų valstybinės žemės sklypo dalių, jeigu asmuo pageidauja be aukciono pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą; dokumento, patvirtinančio, kad už leistą pirkti valstybinės žemės sklypą sumokėta pinigais ir (arba) valstybės vienkartinėmis išmokomis, kopiją, jeigu asmuo yra sumokėjęs už leistą pirkti valstybinės žemės sklypą pagal mokėjimo pranešimus; paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, jeigu valstybinės žemės sklypą pageidauja pirkti mirusio asmens, kuriam buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas, įpėdiniai (Taisyklių 25.1 – 25.9 papunkčiai).

Į Byla pateikta sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2000 m. gegužės 29 d. pažyma, kurioje patvirtinama, kad V. Ž. yra bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narė, jai skirtas sklypas Nr. 303. Taip pat pateikta vėlesnės datos sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. kovo 27 d. pažyma, kurioje patvirtinama, kad pareiškėja V. Ž. yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narė, ji yra to paties sklypo Nr. 303, adresu (duomenys neskelbtini) savininkė.

Į bylą pateiktas mokėjimo pranešimas kuriame nurodoma, kad V. B. perkamo „žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktą yra du šimtai du rub.“, kuriuos jis turi sumokėti investiciniais čekiais (c) dalis); mokėjimo pranešime patvirtinama, kad „Šiame pranešime nurodytos sumos įmokėtos ir nurašytos“; eilutėje „Grynųjų pinigų suma“ nurodyta „–“, eilutėje „Investicinių čekių suma“ nurodyta „2 lt 02 ct“. Mokėjimo pranešimas pasirašytas banko darbuotojo 1993 m. rugpjūčio 23 d.

Į bylą pateiktas 2007 m. lapkričio 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriame Vilniaus m. 5-ojo notaro biuro notarė Valentina Tinfavičienė patvirtino, kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), turtą paveldi jo duktė V. Ž.. Paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro teisė išpirkti žemės sklypą, už kurį V. B. įmokėjo 2,02 Lt (du litus 2 centus) į Vilniaus rajono valdybos skyriaus sąskaitą 142209 ŽŪB Operacijų valdymo skyriuje. Pagrindas – Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 30 d. pažyma apie įmokėtus pinigus Nr. SR-4318-(1.12).

Pareiškėja pateikė duomenis, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagal pareiškėjos 2013 m. gegužės 21 d. prašymą nusprendė nepradėti minėto žemės sklypo pardavimo procedūros, grįsdama tuo, kad pareiškėja nepateikė dokumento, kurio pagrindu V. B. skirtas valstybinės žemės sklypas, atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą akcentavo, kad svarbu nustatyti ne tik, kad sodo sklypas teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtas V. B., tačiau ir tai, kad už šį sodo sklypą jis sumokėjo.

Nors pareiškėja nepateikė pirminio dokumento, kurio pagrindu naudojasi valstybinės žemės sklypu, kaip tai numato Taisyklių 25.5 papunktis, tačiau teismas konstatuoja, kad byloje esantys netiesioginiai rašytiniai įrodymai – sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2000 m. gegužės 29 d. pažyma, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. kovo 27 d. pažyma patvirtina, kad V. Ž., kaip V. B. paveldėtojai buvo skirtas naudotis žemės sklypas Nr. 303, adresu (duomenys neskelbtini); šių aplinkybių neginčijo byloje suinteresuotu asmeniu įtraukta sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“.

Byloje esantis mokėjimo pranešimas, pasirašytas banko darbuotojo 1993 m. rugpjūčio 23 d., patvirtina aplinkybę, kad už V. B. skirtą žemės sklypą buvo atsiskaityta (investiciniais čekiais), kaip tai numato Taisyklių 25.8 papunktis. 2007 m. lapkričio 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime notarė pažymėjo, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro teisė išpirkti žemės sklypą, už kurį V. B. įmokėjo 2,02 Lt (du litus 2 centus) į Vilniaus rajono valdybos skyriaus sąskaitą 142209 ŽŪB Operacijų valdymo skyriuje. Pagrindas – Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 30 d. pažyma apie įmokėtus pinigus Nr. SR-4318-(1.12).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad egzistuoja visos aplinkybės juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, todėl pareiškėjos V. Ž. pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. B. buvo suteiktas žemės sklypas Nr. 303 (plotas 0,0600 ha), esantis (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai V. Ž., kaip V. B. įstatyminei įpėdinei, siekiant įgyvendinti teisę privatizuoti šį sodo sklypą.

Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 235 straipsnio 2 dalimi, 225 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 228 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjos V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas žemės sklypas Nr. 303 (plotas 0,0600 ha), esantis (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.