Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jorūnės Pukinskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Urmilos Valiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jekaterinos Baltijos transportas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jekaterinos Baltijos transportas“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK ar darbo ginčų komisija) 2025 m. kovo 18 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-3703/2025 tenkino ieškovo ATS1 prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei atostoginių ir išieškojo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jekaterinos Baltijos transportas“ (toliau – bendrovė ir ieškovė ar darbdavė) ieškovo ATS1 naudai 5 220 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už 2024 m. gruodžio – 2025 m. vasario mėnesius bei 2 610 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų. Apeliacijos objektu yra 2026 m. kovo 20 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės UAB „Jekaterinos Baltijos transportas“ ieškinį atsakovui ATS1 dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

2025 m. sausio 10 d. ieškovė UAB „Jekaterinos Baltijos transportas“ ir atsakovas ATS1 sudarė darbo sutartį Nr. 36 (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Nustatytas mėnesinis darbo užmokestis 1 386 Eur (prieš mokesčius). Darbo užmokestis mokamas 2 kartus per mėnesį, o esant darbuotojo raštiškam prašymui – 1 kartą per mėnesį. Taikoma suminė laiko apskaita. Apskaitinio laikotarpio vidutinė savaitės trukmė iki 48 val. Darbo sutartis sudaryta lietuvių – anglų kalbomis. Darbo sutartis nutraukta 2025 m. vasario 7 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). 2024 m. lapkričio 26 d. atsakovas ATS1 pasirašė pranešimą, kuriuo sutiko, kad iš jo atlyginimo už 2024 m. lapkričio mėn. būtų išskaičiuota 274,7 Eur už kairiojo šoninio veidrodėlio 2024 m. lapkričio 25 d. lūžimą (naujo veidrodėlio nupirkimą), pagal sąskaitą faktūrą Nr. 03885. 2025 m. sausio 7 d. atsakovas ATS1 pasirašė pranešimą, pagal kurį sutiko, kad iš jo darbo užmokesčio būtų išskaityta 2 691,4 Eur dydžio žalos suma, padaryta jo vairuojamai transporto priemonei – traktoriui, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabai, kurios valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, jog ieškovė UAB „Jekaterinos Baltijos transportas“ atliko atsakovui šiuos mokėjimus: 2025 m. sausio 14 d. pervesta 737,02 Eur, paskirtis – darbo užmokestis 2024-11; 2025 m. vasario 4 d. pervesta 1 599 Eur, paskirtis – komandiruotpinigiai 2024-11; 2024 m. vasario 14 d. pervesta 168,68 Eur, paskirtis – darbo užmokestis 2024-12; 2025 m. vasario 14 d. pervesta 1 419 Eur, paskirtis – daily allowance (dienpinigiai) 2024-12. Atsiskaitymo lapelyje už gruodžio mėnesį nurodyta, kad darbuotojui priskaičiuota 1 419 Eur dienpinigių ir 1 364,08 Eur darbo užmokesčio. Iš priskaičiuotos sumos atskaityta 761,98 Eur avanso, 167,42 Eur pajamų mokesčio ir 266 Eur Sodros įmokų. Darbuotojui išmokėtina suma sudarė 1 587,68 Eur. Atsiskaitymo lapelyje už sausio mėnesį nurodyta, kad darbuotojui priskaičiuota 1 402 Eur dienpinigių ir 1 401,3 Eur darbo užmokesčio. Iš priskaičiuotos sumos atskaityta 2 356,42 Eur avanso, 166,46 Eur pajamų mokesčio ir 273,25 Sodros įmokų. Darbuotojui išmokėtina suma sudarė 7,17 Eur. Atsiskaitymo lapelyje už vasario mėnesį nurodyta, kad darbuotojui priskaičiuota 265 Eur dienpinigių ir 428,18 Eur darbo užmokesčio. Iš priskaičiuotos sumos atskaityta 609,68 Eur avanso, 83,5 Eur Sodros įmokos. Darbuotojui išmokėtina suma sudarė 0,00 Eur.

Dėl žalos išskaitymo iš darbo užmokesčio

Jei žalą darbdaviui padaro darbuotojas, ši žala gali būti atlyginama tokiais būdais: 1) neribojant dydžio, gali būti atlyginama gera valia natūra arba pinigais; 2) visa žala arba žalos dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gali būti išskaitoma iš darbuotojo darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Toks nurodymas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. <...>; 3) kreipiantis į darbo ginčus nagrinėjančius organus (DK 216 straipsnis) su prašymu išnagrinėti individualųjį darbo ginčą dėl teisės. Taip pat turi būti reikalaujama atlyginti žalą, kuri viršija darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydį arba yra praleistas trijų mėnesių terminas duoti nurodymą padaryti išskaitą (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Registrų centras, 2018, p. 471).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 150 straipsnio 1 dalyje nustatytos išsamios taisyklės, pagal kurias išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti atliekamos tik įstatymų nustatytais atvejais. Normos formuluotė nesuteikia pagrindo jos vertinti kaip dispozityvios, kadangi ji aiškiai formuluoja draudimą atlikti išskaitas kitais nei įstatymuose nustatytais pagrindais. DK 150 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kai išskaitos gali būti daromos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-1120/2023, 28, 32 punktai).

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovui geranoriškai sutikus atlyginti padarytą žalą, iš jo darbo užmokesčio galėjo būti išskaičiuota visa 2 691,4 Eur dydžio žalos suma, nepaisant jos dydžio. Toks aiškinimas nepagrįstai išplečia DK 156 straipsnio 1 dalyje nustatytos išskaitos taikymo ribas. Nors atsakovo sutikimas atlyginti žalą patvirtina jo valią dėl žalos atlyginimo, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia darbdaviui teisės, atliekant išskaitą iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio, nesilaikyti įstatyme nustatyto tokios išskaitos dydžio ribojimo.

Kaip minėta aukščiau šioje nutartyje, DK 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu, tačiau tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Taigi darbuotojo sutikimas dėl žalos atlyginimo nepanaikina DK 156 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos, kai žalos suma viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, reikalauti jos atlyginimo įstatyme nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju, ieškovei nusprendus 2 691,4 Eur dydžio žalos sumą išieškoti būtent iš atsakovui priklausančio darbo užmokesčio, vien atsakovo sutikimas negalėjo būti pagrindu nesilaikyti DK 156 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos. Priešingas aiškinimas reikštų, kad darbuotojo sutikimu būtų galima apeiti įstatyme nustatytą išskaitos dydžio ribą ir kartu paneigti DK 156 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą dėl didesnės nei vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio žalos atlyginimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė, siekdama iš atsakovo išieškoti didesnę nei vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio žalos sumą, turėjo kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą DK 156 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į byloje esančių dokumentų tarpusavio neatitikimus, susijusius su žalos dydžiui nustatyti atlikto transporto priemonės vertinimo data. Byloje pateiktas atsakovo sutikimas dėl žalos išskaičiavimo iš darbo užmokesčio yra parengtas trimis kalbomis – lietuvių, rusų ir italų. Šis sutikimas pasirašytas 2025 m. sausio 7 d. Tačiau jame nurodoma, kad žalos dydis grindžiamas transporto priemonės vertinimu, kurio data lietuvių, rusų ir italų kalbomis nurodyta nevienodai. Lietuvių kalba pateiktame tekste iš pradžių nurodyta 2025 m. liepos 2 d. data, kuri ranka ištaisyta į 2025 m. sausio 2 d., rusų kalba pateiktame tekste nurodyta 2025 m. liepos 2 d. data, o italų kalba – 2025 m. vasario 7 d. Tuo tarpu byloje esantis automobilių ekspertizės aktas yra parengtas 2025 m. vasario 7 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie byloje esantys neatitikimai dėl žalos dydžiui nustatyti atlikto vertinimo datos kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovės nurodomos žalos dydžio nustatymo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismui nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis 2025 m. sausio 7 d., atsakovui pasirašant sutikimą dėl išskaitos iš darbo užmokesčio, buvo nustatyta 2 691,4 Eur dydžio žala, jeigu vertinimas, kuriuo ieškovė grindžia šį žalos dydį, buvo atliktas tik vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbuotojo sutikimas dėl žalos atlyginimo gali turėti teisinę reikšmę tik tuo atveju, jeigu darbuotojas, išreikšdamas tokį sutikimą, turi galimybę įvertinti darbdavio reikalavimo pagrįstumą, įskaitant nurodomą žalos dydį. Nagrinėjamu atveju tokio sutikimo pasirašymo metu nebuvo objektyvaus pagrindo nustatyti konkretaus dydžio žalą, kas kelia abejonių tiek dėl atsakovo sutikime nurodytos žalos sumos pagrįstumo, tiek dėl paties sutikimo reikšmės vertinant ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš atsakovui priklausančio darbo užmokesčio išskaičiuodama 2 691,4 Eur dydžio sumą, ne tik nesilaikė DK 156 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, bet ir nepateikė patikimų įrodymų, leidžiančių nustatyti ir pagrįsti tokio dydžio žalos atsiradimą.

Ieškovė taip pat teigia, kad žalos neišskaičius iš atsakovui priklausančio darbo užmokesčio atsakovo atleidimo metu, vėliau jos išieškojimas būtų apsunkintas ar faktiškai neįmanomas, kadangi atsakovas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, o dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos teisinis bendradarbiavimas su Baltarusijos Respublika iš esmės apsunkintas.

Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos aplinkybės savaime nesudaro teisinio pagrindo nesumokėti darbuotojui jam priklausančių su darbo santykiais susijusių išmokų. Aplinkybė, kad ieškovė galimai būtų susidūrusi su sunkumais reikalaudama žalos atlyginimo ar vykdydama teismo sprendimą dėl išieškojimo, nepanaikina darbdavio pareigos laikytis įstatymų ir tinkamai atsiskaityti su darbuotoju. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pati ieškovė pasirinko samdyti darbuotoją žinodama, kad jis yra Baltarusijos Respublikos pilietis, taigi prisiėmė ir su tuo susijusias rizikas. Teisėjų kolegija pažymi, jog išskaitymas nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos, taip pat galbūt egzistuojanti darbdavio reikalavimo teisė, nepaneigia darbdavio pareigos darbo sutarčiai pasibaigus tinkamai atsiskaityti su darbuotoju įstatyme nustatytu terminu (DK 146 straipsnio 2 dalis, 150 straipsnio 1 dalis, 156 straipsnio 1 ir 2 dalys), nepriklausomai nuo to, kad, ieškovės teigimu, dėl atsakovo pilietybės jai galėtų būti apsunkinta galimybė išieškoti padarytą žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturėjo teisės išskaityti iš atsakovo darbo užmokesčio žalos, siekiančios 2 691,4 Eur sumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė tinkamai neatsiskaitė su atsakovu. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ieškovė kitų argumentų, t. y. nesusijusių su ieškovės teise atlikti išskaitą 2 691,4 Eur sumai, dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu atsakovui iš ieškovės priteistų sumų, susijusių su darbo santykiais, teisingumo ir pagrįstumo nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl skundžiamu sprendimu priteistų sumų dydžio nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė ir įvertino, teisingai aiškino ir taikė darbo ginčo klausimui išspręsti aktualias darbo teisės normas. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė, iš atsakovui priklausančio darbo užmokesčio išskaitydama 2 691,4 Eur dydžio sumą, viršijančią vieno darbuotojo darbo užmokesčio dydį, nesilaikė įstatyme nustatytos išskaitų atlikimo tvarkos ir dėl to išskaita atlikta nepagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. CPK 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovė Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, kuri yra Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso narė, pavedė advokato padėjėjui atstovauti jos ir atsakovo interesus civilinėje byloje bei turėjo apeliacinės instancijos teisme 1 000 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų, pridėjo turėtas išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, aplinkybė, kad atstovavimo išlaidas faktiškai patyrė ne atsakovas, o nedalyvavęs byloje asmuo – profesinė sąjunga, nėra kliūtis teismui vertinti į bylą nustatytu terminu pateiktus dokumentus dėl atsakovui suteiktos advokato teisinės pagalbos, jai apmokėti skirtų išlaidų dydžio ir spręsti dėl šių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-256-684/2015).

41. Atsakovo turėtos 1 000 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio. Nepaisant to, kad bylinėjimosi išlaidos už atsakovą apmokėtos atsakovui atstovavusios Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovui, o ne jo atstovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2023 38 punktą).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Jekaterinos Baltijos transportas“ apeliacinį skundą atmesti. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jekaterinos Baltijos transportas“ (juridinio asmens kodas 304148679) atsakovui ATS1 (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.