Vilniaus apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

Atsakovė grįsdama savo prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo nurodė, kad jei teismas priimtų ieškovui palankų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1046-1087/2026, taikant restituciją 807/2422 dalis žemės sklypo būtų įregistruota A. V. vardu, o ieškovas ir atsakovė, kaip pirmosios eilės A. V. įpėdiniai, šią dalį žemės sklypo paveldėtų lygiomis dalimis, dėl ko ieškovas turėtų bendroje sumoje apie 4,04 a žemės, t. y. dvigubai daugiau, nei turi šiuo metu, ir nuo to priklausytų atsakovės atsikirtimų teisinis ir faktinis vertinimas, todėl pasikeistų proceso šalių turimos nuosavybės į žemės sklypą dalys, turinčios esminę reikšmę pareikštiems reikalavimams dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo.

Atsiliepimas

Ši civilinė byla yra iškelta 2023 m. lapkričio 15 d., t. y. prieš du metus ir keturis mėnesius, civilinė byla Nr. e2-1046-1687/2026 (dėl kurios sustabdyta ši byla) iškelta prieš vienerius metus ir devynis mėnesius (t. y. beveik prieš du metus). Ši teismo sustabdytoji byla ne tik kad buvo nagrinėjama eilėje teismo posėdžių, šalims teikiant paaiškinimus, įrodymus, tačiau joje iš esmės buvo numatyta baigti bylos nagrinėjimą 2026 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje.

Atsiliepimas

Apelianto vertinimu, toks bylos sustabdymas tokiu momentu, kai nuo statinių atidalijimo bylos iškėlimo yra praėję beveik pustrečių metų, o nuo kitos bylos, dėl kurios pirmoji byla buvo sustabdyta, iškėlimo netrukus bus pusantrų metų, aiškiai pažeidžia proceso koncentracijos ir operatyvumo principus. Bylos sustabdymas kartu reiškia, jog ginčas bus išspręstas tik po keleto metų (byloje dėl dovanojimo sutarties ginčijimo bus pradėta šalių ir liudytojų apklausa, bus skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė, tada priimamas teismo sprendimas, kuris tikėtina bus skundžiamas apeliacine tvarka). Todėl galima numatyti, kad byla dėl pastatų atidalijimo bus atnaujinta tik po poros metų, o geriausiu atveju išspręsta galutiniu sprendimu - po trijų metų (taigi, viso susidarys daugiau kaip penkeri metai teisiškai nesudėtingos bylos nagrinėjimo teisme laikotarpis), kas akivaizdžiai pažeis ne tik CPK įtvirtinus principus, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Iš bylos duomenų matyti, jog šalių santykiai yra itin sudėtingi, ieškovui su atsakove nepavyksta išsispręsti net elementariausių buitinių klausimų (pvz., prieiti prie bendro naudojimo namo inžinierinių sistemų, dėl ko reikalinga ginčą spręsti teisme (civilinė byla Nr. e2-794-877/2026), šioje byloje atsakovė ne kartą kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama garaže uždrausti ieškovo gamybinę veiklą arba leisti jai naudotis jos turima 5 kv. m garažo dalimi (iš bendrojo 30 kv. m garažo ploto). Taigi, tokia situacija, kai ginčas dėl pastatų atidalijimo nebus išspręstas dar trejetą metų akivaizdžiai pažeis ne tik CPK įtvirtinus principus, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, bei dar labiau gilins egzistuojantį šalių konfliktą.

Anot apelianto, teismo pagrindinis motyvas, dėl kurio byla buvo sustabdyta, yra iš esmės neteisingas. Kaip minėta, teismas nurodė, jog nuo kitos civilinės bylos baigties priklausys, kuriam savininkui ar savininkams priklausys 807/2422 dalys žemės sklypo. Šioje byloje vienas iš atsakovės atsikirtimų yra tai, kad ieškovas neturi pakankamai žemės, o atidalinus ginčo turtą pagal ieškovo reikalavimus, atsakovės vertinimu, tarp šalių kils ginčas dėl patekimo prie ginčo statinių. Apelianto teigimu, tokią išvadą teismas padarė nesusipažinęs su ieškovo pateiktais duomenimis, kurie pateikti atsikertant į atsakovės prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir jų nevertindamas:

DOK-25382 buvo pateikti matininko D. Ž. parengtas planas bei aiškinamasis raštas, kuriame matininkas ne tik nubraižė ieškovo žemės dalį, bet ir išsamiai aprašė, jog ieškovo IES1 turima žemės dalis (202 kv. m) pilnai pakankama eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalį, taip pat pakankama ne tik viso garažo eksploatacijai (prie abiejų statinių numatant ir jų aptarnavimui reikalingą žemės juostą), bet taip pat jos užtenka prieiti taku į namą ir privažiuoti į garažą bendro naudojimo keliu. Tai, kad teritorija ties garažu nuo seno buvo visų namo bendraturčių kiemas, patvirtina ir 1994 metų planas, pateiktas su DOK-25382. Todėl esant pakankamai (užtektinai) žemės ieškovui priklausančių statinių eksploatavimui, didesnis jos kiekis ar išlikęs toks pat (jei IES1 ieškinys dovanojimo sandorio ginčijimo byloje būtų atmestas) neturi absoliučiai jokios reikšmės ginčui dėl statinių atidalijimo, o galėtų turėti reikšmės tik ginčui dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo (jei ateityje toks ginčas iškils). Todėl iš tiesų ši civilinė byla buvo sustabdyta be jokio teisinio pagrindo ir pačiam teismui pripažįstant, jog bylos nėra susijusios tiek kad jų nebūtų galima nagrinėti atskirai.

Iš byloje esančių NT išrašų matyti, jog garažas, kurio 5/6 dalys priklauso ieškovui, pastatytas 1976 metais, o ieškovo yra valdomas nuosavybės teise nuo 1991 metų (nuo 1991 metų valdė 1/6 dalį) ir nuo 2015 metų (valdė likusias 4/5 dalis). Taigi iš esmės ieškovas šį statinį valdo 35 metus. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose šią aplinkybę pripažįsta. Dėl ūkio pastato situacija yra tokia pati. 202/1211 dalys žemės sklypo ieškovui priklauso nuo 1996 m. sausio 25 d., t. y. daugiau kaip 30 metų. Taigi visą šį laiką naudojimosi bendru turtu santykiai nesikeitė — ieškovas naudojosi garažu, žemės sklypu, taip pat drauge su atsakove - ūkiniu pastatu.

Vertinant tai, jog Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paskirtis - kita, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, akivaizdu, jog šis žemės sklypas yra skirtas ne kam kitam, o jame esantiems statiniams eksploatuoti (t. y. užstatytas statiniais žemės sklypas). Tai reiškia, kad pastatai nėra žemės sklypo priklausiniai, priešingai - suformuotas žemės sklypas ar jo dalys yra skirti žymiai seniau nei įgytas pats žemės sklypas pastatytiems statiniams eksploatuoti. Todėl paneigdamas tokią statinių savininko teisę, ją siedamas su kitoje byloje galimai atsirasiančiu (ar neatsirasiančiu) žemės kiekiu, teismas vienareikšmiškai pažeidė kasacinio teismo išaiškinimus tokių ginčų atvejais.

Šio ginčo atveju akivaizdu, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ir įgytas iš valstybės (privatizuotas) būtent statinių eksploatavimui, taigi, pirminė ginčo šalių teisė yra į statinius, išvestinė - į žemę. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuotomis taisyklėmis, akivaizdu, jog statinių savininkų teisė, kaip pirminė ir įstatymo ginama teisė, tiesiogiai sąlygoja ir apsprendžia teisę naudotis žemės sklypu ar jo dalimi (bet ne atvirkščiai, kaip kad ginčo atveju nusprendė teismas, sustabdydamas civilinę bylą), todėl vertinant šio žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį (tai žemės sklypas skirtas statiniams eksploatuoti; statiniai sukurti/įgyti gerokai anksčiau nei suformuotas ir įgytas žemės sklypas), akivaizdu, jog byla dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo šiai bylai neturi ir neturės absoliučiai jokios faktinės ir teisinės reikšmės, išskyrus itin užvilkintą šios bylos procesą ir daug metų nesprendžiamą bendraturčių ginčą, taip paneigiant pamatinį teisingumo principą - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių.

Atsiliepimas

Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, jog abi bylos nėra tiek susijusios, kad negalėtų būti nagrinėjamos atskirai, tačiau įvertinęs atsakovės nagrinėjamojoje byloje išsakomus argumentus, kodėl nesutinka su ieškovo siūlomais ginčo turto atidalinimo būdais, t. y., kad ieškovas šiuo metu turi 202/1211 dalis žemės sklypo, o atsakovė – 1009/1211 dalis žemės sklypo, priėjo išvadą, kad yra tikslinga stabdyti šią nagrinėjamą bylą. Tuo atveju, jei kitoje byloje būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, pripažinus negaliojančia 807/2422 dalių žemės sklypo dovanojimo sutartį, taikius restituciją atsakovės nuosavybės teise šiuo metu valdomas nekilnojamasis turtas grįžtų nuosavybės teise ankstesnei savininkei A. V.. Nuo kitos civilinės bylos baigties priklausys, kuriam savininkui ar savininkams priklausys 807/2422 dalys žemės sklypo. Taigi teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1046-1087/2026 optimizuos įrodinėjimą civilinėje byloje Nr. e2-368-1087/2026: kitoje byloje nustatyti faktai (ginčo šalių teisės į žemės sklypo dalių apimtis) gali iš esmės palengvinti nagrinėjamos bylos eigą.

Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su ieškovo argumentais, kad civilinės bylos Nr. e2-1046-1087/2026 išnagrinėjimas turės įtakos tik naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui. Minėta, kad šioje byloje vienas iš atsakovės atsikirtimų yra tai, kad ieškovas neturi pakankamai žemės, o atidalinus ginčo turtą pagal ieškovo reikalavimus, atsakovės vertinimu, tarp šalių kils ginčas dėl patekimo prie ginčo statinių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog kol tęsiasi ginčas dėl sandorio, kuriuo atsakovė įgijo nuosavybės teisę į didesnę dalį žemės sklypo, ir kol nėra nustatyta, kuris asmuo yra 807/2422 dalių žemės sklypo savininkas, nėra racionalu nagrinėti bendraturčių ginčą dėl nekilnojamojo turto atidalinimo.

Atsakovė laiko nepagrįstu atskirojo skundo argumentą, jog ieškovo pateiktas matininko D. Ž. parengtas planas-žiniaraštis ir aiškinamasis raštas (DOK-25382) patvirtina, jog ieškovo turimo žemės sklypo kiekio (202 kv. m) pilnai pakanka žemės plotui, reikalingam eksploatuoti gyvenamąjį namą (ieškovui tenkančią dalį), garažui, bei laisvai prieiti/privažiuoti prie statinių. Atsakovė taip pat pateikė į bylą UAB „Geomatininkai“ matininko K. B. parengtą planą – schemą ir aiškinamąjį raštą, kuri patvirtina, jog ieškovui turint nuosavybės teise 202 kv. m žemės sklypo ploto, jam neužtektų žemės pagalbinio ūkio statinių eksploatavimui ir patekimui prie statinių.

Atsakovė pažymi, jog šioje byloje nesprendžiamas reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypų tvarkos nustatymo pagal šiuo metu šalių turimas žemės sklypo dalis, todėl teismas šalių pateiktų žemės sklypo naudojimo planų-schemų (žr. p.10) nevertina naudojimosi tvarkos nustatymo aspektu, o vertinant tik argumentus, ar ieškovo turimos žemės sklypo dalies (202 kv. m) pakanka pagalbinio ūkio statinių eksploatavimui ir patekimui prie jų.

Atsakovė su apelianto atskirojo skundo argumentais, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos nuomone, jog reikia žinoti, kiek ieškovas tyrės žemės pasibaigus kitai civilinei bylai dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo, nesutinka.

Atsakovė pažymi, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo pagalbiniai ūkio pastatai, priklauso ne valstybei, o fiziniams asmenims, todėl šioje situacijoje visiškai neaktualios teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės nuomą ir/ar pardavimą valstybinėje žemėje esančių statinių ir įrenginių savininkams. Įstatymas nenumato, jog pastatų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sutartims (santykiams) mutatis mutandis taikomos pirkimo-pardavimo sutartis (santykius) reglamentuojančios teisės normos, imperatyviai įpareigojančios perduoti atidalijimo natūra siekiančiam bendraturčiui kito bendraturčio žemės dalį, reikalingą statiniams eksploatuoti. Nors sustabdytoje byloje nesprendžiami žemės sklypo naudojimosi tvarkos, servituto ar priverstinės nuomos nustatymo reikalavimai, tačiau akivaizdu, jog, jei bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, jis gali nulemti ateityje kitus civilinius teisinius ginčus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ar kt. Taigi, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-368-1087/2026, teismas turės vertinti atsakovės argumentus dėl to, jog ieškovui galimai pritrūks žemės pagalbinio ūkio pastatams eksploatuoti.

Civilinėje byloje Nr. e2-1046-1087/2026 nagrinėjamas ieškovo, kaip šalių mamos A. V., įpėdinio ieškinys dėl dovanojimo sutarties, kuria A. V. padovanojo ATS1 807/2422 dalį (4,035 a) žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi IES1 priėmė palikimą po motinos A. V. mirties, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727). Tai reiškia, jog tuo atveju, jei civilinėje byloje Nr. e2-1046-1087/2026, kurią nagrinėja tos pačios sudėties teismas, būtų priimtas ieškovui palankus sprendimas, taikant restituciją 807/2422 dalis žemės sklypo būtų įregistruota A. V. vardu, o ieškovas ir atsakovė, kaip pirmosios eilės A. V. įpėdiniai, šią dalį žemės sklypo paveldėtų lygiomis dalimis, dėl ko ieškovas turėtų bendroje sumoje apie 4,04 a žemės, t. y. dvigubai daugiau, nei turi šiuo metu, ir nuo to priklausytų atsakovės atsikirtimų civilinėje byloje Nr. e2-368-1087/2026 teisinis ir faktinis vertinimas. Jei teismas priimtų ieškovui nepalankų sprendimą civilinėje byloje dėl pagalbinio ūkio statinių atsidalijimo, teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1046-1087/2026 galėtų būti proceso atnaujinimo pagrindu ginčijama nutartimi sustabdytoje byloje, paaiškėjus, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas, kaip A. V. įpėdinis, turėjo nuosavybės teisę į 4,04 a žemės sklypo, nors ir nebuvo išviešinęs šios teisės viešajame registre.