Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo IES1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, pateiktą dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo ir teismo liudijimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu. Pareiškėjas IES1 (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą, prašydamas: išreikalauti iš „Swedbank“, AB, Konstitucijos pr. 20A, 09321 Vilnius, Lietuva (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 112029651, (duomenys neskelbtini) rašytinius įrodymus apie likviduotos UAB „Kasdienė klasika“, juridinio asmens kodas, 156565070, lėšas, laikomas banko sąskaitose, ar buvo taikyti apribojimai UAB „Kasdienė klasika“ sąskaitoms ar turtui, ir kt. būtinus duomenis, pateikti duomenis ir informuoti apie sąskaitos(-ų) uždarymo procedūrą, sąskaitų numerius, sąskaitų lėšų likutį sąskaitose, taikytą areštą atsiskaitomosioms sąskaitoms (jei taikytas areštas ar apribojimai, tai kieno iniciatyva) ir kitus reikalingus duomenis; išduoti teismo liudijimą prašomiems rašytiniams įrodymams surinkti iš „Swedbank“, AB. Pareiškėjas nurodė, kad yra Registrų tvarkytojo iniciatyva likviduotos UAB „Kasdienė klasika“ akcininkas ir prašoma išreikalauti informacija jam yra būtina, siekiant įvertinti galimybę ginti savo kaip akcininko turtines teises ir, esant pagrindui, inicijuoti tolimesnius teisinius veiksmus. Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjo IES1 prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo ir teismo liudijimo išdavimo netenkino, nurodydamas jog teisme nėra iškeltos jokios civilinės bylos, o CPK 199 straipsnyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas yra skirtas ne tam, kad ikiteisminėje stadijoje būtų galima sužinoti tam tikras aplinkybes ir tik po to nuspręsti, kaip šiuos įrodymus panaudoti. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis). Be to, būtina atsižvelgti ir į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2026 m. sausio 20 d. VĮ Registrų centras juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą apie UAB „Kasdienė klasika“; 2026 m. vasario 18 d. VĮ Registrų centro duomenų apie juridinio asmens (UAB „Kasdienė klasika“) dalyvius išrašą su istorija; 2026 m. vasario 17 d. pareiškėjo atstovo prašymo dėl duomenų pateikimo, adresuoto Kauno apskrities VMI, „Swedbank“ AB, Lietuvos antstolių rūmams ir VĮ Registrų centrui, kopiją; 2026 m. kovo 2 d. „Swedbank“ AB el. laiško (atsakymo) kopiją; 2026 m. kovo 10 d. Lietuvos antstolių rūmų pažymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-486-465-491; 2026 m. kovo 9 d. VMI atsakymo į prašymą dėl duomenų pateikimo / UAB „Kasdienė klasika“ kopija.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog dalis kartu su atskiruoju skundu teikiamų dokumentų jau yra civilinėje byloje (VĮ Registrų centras išrašai iš juridinių asmenų registro; pareiškėjo atstovo prašymo dėl duomenų pateikimo kopija; „Swedbank“ AB el. laiško (atsakymo) kopija), todėl šiuos dokumentus atsisakoma priimti kaip teikiamus pakartotinai. Dėl kitų su atskiruoju skundu naujai teikiamų dokumentų (Lietuvos antstolių rūmų pažyma, kurioje nurodyta, jog nėra vykdomų išieškojimų iš UAB „Kasdienė klasika“ turto; VMI atsakymas, kuriame nurodyta, jog priverstinio išieškojimo veiksmai UAB „Kasdienė klasika“ atžvilgiu nevykdomi) pažymėtina, jog apeliantas neprašo šių dokumentų priimti kaip naujų įrodymų ir jų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teismui neįrodinėja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai teikiami įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai (CPK 180 straipsnis), todėl pareiškėjo teikiami įrodymai nepriimami ir nagrinėjant atskirąjį skundą nevertinami (CPK 314 straipsnis).

2026 m. rugpjūčio 19 d. apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo užregistruoti apelianto rašytiniai paaiškinimai, kuriuose išdėstyta apelianto pozicija dėl atskirojo skundo nagrinėjimo bei prašoma atskirąjį skundą tenkinti. Apeliantas taip pat nurodo, jog inicijavo civilinę bylą Nr. e2-27945-1190/2026 dėl nuosavybės teisės pripažinimo į likviduotos UAB „Kasdienė klasika“ nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, esančias „Swedbank“ AB banko sąskaitoje. Kartu su rašytiniais paaiškinimais apeliantas pateikė ir išrašą iš e.teismas.lt portalo apie inicijuotą civilinę bylą.

Nagrinėjamu atveju apeliantas jau yra pateikęs atskirąjį skundą, kuriame išdėstė savo argumentus dėl skundžiamos teismo nutarties. CPK 323 straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi įstatymo nuostata, kad, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 338 straipsnis). Atskirojo skundo papildymas, pateiktas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po termino atskirajam skundui pateikti pabaigos, prieštarauja ne tik CPK 323 straipsnio reikalavimams, bet ir neatitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, šalių lygiateisiškumo principų.

Atsižvelgiant į tai, apelianto teikiamus papildomus rašytinius paaiškinimus taip pat atsisakoma priimti (CPK 323 straipsnis, 335 straipsnis, 338 straipsnis). Atitinkamai negali būti priimami ir vertinami nauji įrodymai, pareiškėjo pateikti siekiant pagrįsti argumentus, kuriais iš esmės pildomas atskirasis skundas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą vertindamas aplinkybes, kurios egzistavo tuo metu, kai buvo priimta skundžiama nutartis. Pasikeitusios aplinkybės (šiuo atveju – naujos civilinės bylos iškėlimas po atskirojo skundo pateikimo) pačios savaime nedaro skundžiamos nutarties nepagrįstos ar neteisėtos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Byloje dalyvaujančių asmenų teisė paduoti atskirąjį skundą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties nustatyta CPK 334 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, turi būti nustatyta, ar CPK normos numato tokios nutarties apskundimo galimybę. Paaiškėjus, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės konkrečiai nenumato, vertinama, ar tokia pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas: išreikalauti iš „Swedbank“, AB rašytinius įrodymus apie likviduotos UAB „Kasdienė klasika“ lėšas, laikomas banko sąskaitose, duomenis ar buvo taikyti apribojimai UAB „Kasdienė klasika“ sąskaitoms, ar turtui, ir kt. būtinus duomenis, pateikti duomenis ir informuoti apie sąskaitos(-ų) uždarymo procedūrą, sąskaitų numerius, sąskaitų lėšų likutį sąskaitose, taikytą areštą atsiskaitomosioms sąskaitoms (jei taikytas areštas ar apribojimai, tai kieno iniciatyva) ir kitus reikalingus duomenis; išduoti teismo liudijimą prašomiems rašytiniams įrodymams surinkti iš „Swedbank“, AB.

Pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo ir teismo liudijimo išdavimo netenkino. Teismas nurodė, jog CPK 199 straipsnyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas yra skirtas ne tam, kad ikiteisminėje stadijoje būtų galima sužinoti tam tikras aplinkybes ir tik po to nuspręsti, kaip šiuos įrodymus panaudoti. Šis institutas skirtas tam, kad į jau iškeltą civilinę bylą būtų pateikti objektyviai egzistuojantys rašytiniai įrodymai, susiję su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku. Nagrinėjamu atveju teisme nėra iškeltos jokios civilinės bylos. Teismas pareiškėjui išaiškino, jog inicijavęs teisminį procesą, pareiškėjas turi teisę laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo ar teismo liudijimo išdavimo.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl pirmos instancijos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutarties.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2026 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti, nurodydamas, jog nutartis, priimta supaprastinto proceso tvarka, neskundžiama, ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, jog šiuo atveju buvo pažeistos jo teisės į teisminę gynybą: teismo atsisakymas išduoti teismo liudijimą faktiškai reiškia, kad pareiškėjas negali gauti reikalingų įrodymų, pareikšti pagrįsto ieškinio ar spręsti kitų kausimų pagal ABĮ kaip likviduotos bendrovės akcininkas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad CPK 199 straipsnyje įtvirtintas rašytinių įrodymų išreikalavimo institutas yra skirtas ne tam, kad būtų galima sužinoti vienas ar kitas aplinkybes, o po to nuspręsti, kaip šiuos įrodymus panaudoti, o tam, kad į bylą būtų pateikti objektyviai egzistuojantys rašytiniai įrodymai, susiję su įrodinėjimo dalyku, tai yra, rašytinių įrodymų išreikalavimo institutas nėra priemonė surinkti įrodymus galimam ieškinio reikalavimui pareikšti. Priešingas aiškinimas reikštų, jog rašytinių įrodymų išreikalavimo institutas naudojamas ne pagal paskirtį, tai yra siekiant kitų procesinių tikslų negu tie, kuriems įgyvendinti yra įtvirtintas aptariamas institutas (CPK 199 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo yra konstatuota, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). CPK nenustato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį dėl įrodymų rinkimo (CPK 212 straipsnio 1 dalis), tokia nutartis neužkerta kelio bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2005).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos į teismą, pateikdamas pareiškimą „dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, teismo liudijimo išdavimo rašytiniams įrodymams surinkti“ pagal CPK XXXIX skyriaus normas, reglamentuojančias supaprastintą procesą.

Pagal CPK 579 straipsnį Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu CPK nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos.

Taigi, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo galima tik tais atvejais, kai CK ar kituose civilinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose yra tiesiogiai nustatyta, kad toks klausimas yra sprendžiamas teisme supaprastinto proceso tvarka.

Galimybė pareikšti savarankišką prašymą išduoti leidimą gauti įrodymus (informaciją), kuri kaip nurodo pats pareiškėjas jam yra būtina, siekiant įvertinti galimybę ginti savo kaip bendrovės akcininko turtines teises ir, esant pagrindui, inicijuoti tolimesnius teisinius veiksmus, supaprastinto proceso tvarka nenumatyta nei CK, nei kituose civilinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 10 d. nutartyje, pareiškėjo prašymas išreikalauti įrodymus pagal CPK 199 straipsnį turėtų būti formuluojamas konkrečioje byloje. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad konkrečiu atveju nėra įstatyminio pagrindo išduoti pareiškėjui leidimą gauti įrodymus pagal jo formuluojamą prašymą, niekaip neužkerta pareiškėjui kelio ginti jo interesus kitais įstatymų leidžiamais būdais.

CPK 582 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog bylą teismas išsprendžia priimdamas nutartį. Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus, išskyrus nutartį leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą arba atsisakyti duoti šį leidimą, apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo.

Taigi, pagal nurodytą reglamentavimą nutartis teismo leidimo išdavimo klausimu nėra skundžiama atskiruoju skundu. Tokia nuostata išplaukia ir iš CPK XXXIX skyriaus tikslų operatyviai išnagrinėti klausimą dėl teismo leidimo išdavimo ir yra aiškiai įtvirtinta CPK 582 straipsnio 11 dalyje.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.