Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-09-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-411-1035/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-23
Bylos Nr.
eAN2-411-1035/2026
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00144-2026-3
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Pažeidėjas
R. S.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE VRM KELIŲ POLICIJOS VALDYBA
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr.eAN2-411-1035/2026 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00144-2026-3 Procesinio sprendimo kategorija 16.11.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 23 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. (S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atmestas R. S. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9832-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 23 d. nutarimu R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 475 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių. R. S. nubaustas už tai, kad jis 2026 m. kovo 19 d. 17.09 val. kelyje Vilnius-Minskas (20,969 km), būdamas pradedančiuoju vairuotoju, vairavo transporto priemonę – automobilį „Bmw“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo nustatytą 80 km/val. leistiną greitį 51 km/val., t. y. važiavo 131 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. liepos 22 d. nutartimi R. S. skundas dėl Institucijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarimo atmestas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu R. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. liepos 22 d. nutartį ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą iki 11 (vienuolikos) mėnesių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teikdamas teismui skundą ir teismo posėdyje R. S. nurodė, kad su administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytomis aplinkybėmis jis sutinka pilnai. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis labai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, padėjo jį išsiaiškinti. Niekas nenukentėjo, žala turtui ar kitiems asmenims nebuvo padaryta. Nusižengimas padarytas tikrai nesąmoningai, nepiktybiškai. Tai buvo tik momentinis greičio viršijimas siekiant pabaigti lenkimo manevrą. Suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir pažada, kad ateityje tai daugiau tikrai nepasikartos. Jis nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, išskirtinai teigiamai charakterizuojamas, dirbantis ir mokantis mokesčius. Labai kritiškai vertina savo neapgalvotą poelgį dėl greičio viršijimo. Netekęs teisės vairuoti, negaus pajamų.

Teisė vairuoti transporto priemonę jam yra labai reikalinga dėl gyvenimo rajone ir darbo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis yra nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi, vykdo individualią veiklą, dirba statybų srityje. Transporto priemonė yra reikalinga nuvažiuoti į statybos objektus, nusivežti statybos įrankius, nupirkti reikiamas statybines medžiagas ir nusivežti iki statybų objektų. Gyvena su motina už miesto ribų, kur viešojo transporto galimybės yra ribotos, tėvo nėra, todėl jis turi pasirūpinti ir savimi, ir motina. Vairuotojo teisės jam yra būtinos siekiant užtikrinti galimybę kasdien vykti į darbą, taip pat padėti motinai nuvykti į darbą ir grįžti namo.

Vairuotojo pažymėjimą jis turi 15 mėnesių. Atstumas nuo gyvenamosios vietos iki darbo sudaro apie 33 kilometrus, todėl kasdienis vykimas į darbą yra sudėtingas be transporto priemonės. Jis yra kviečiamas į kariuomenę, tarnaus (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), todėl teisė vairuoti jam bus reikalinga grįžtant namo po bazinio karinio rengimo kurso ir vykstant nemažais atstumais. Be to, po bazinio kurso, jei jis rinksis specializaciją, taip pat gali būti reikalingas vairuotojo pažymėjimas, vairuojant transporto priemonę kariuomenėje. Teikdamas prašymą kariuomenei jis buvo nurodęs, kad turi B vairavimo kategoriją.

Atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 (dvylikai) mėnesių AB „Regitra“ perlaikyti teorijos ir praktinį vairavimą. Egzaminų išlaikymas yra labai sudėtingas, ypač tokiam asmeniui, kuris moka tik rusų kalbą. Pažeidimas įvyko dėl to, kad jis skubėjo namo susidarius netikėtai situacijai, tuo metu jis buvo emociškai susijaudinęs, nepakankamai įvertinęs savo vairavimo greitį ir padarė pažeidimą. Jis supranta savo klaidos pasekmes ir ateityje pasižada būti daug atsargesnis bei laikytis Kelių eismo taisyklių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, įvertino R. S. nurodytas individualias aplinkybes, jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, teisės vairuoti reikalingumą darbui, gyvenamąją vietą ir kitas aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. R. S., būdamas pradedančiuoju vairuotoju, nustatytą 80 km/val. leistiną greitį viršijo net 51 km/val. ir važiavo 131 km/val. greičiu. Tokia veika nėra mažareikšmė ir kelia realią grėsmę eismo saugumui. Už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pradedančiajam vairuotojui yra imperatyviai numatytas, o paskirtas 12 mėnesių terminas yra minimalus. Teisė vairuoti reikalinga darbui, gyvenant už miesto ribų, taip pat galimi nepatogumai dėl teisės vairuoti praradimo savaime nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino ir pagrįstai nurodė, kad jos nesudaro pagrindo švelninti minimalaus administracinio poveikio priemonės termino.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. S. neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir administracinės nuobaudos, tačiau nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių, prašo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti jos terminą iki 11 (vienuolikos) mėnesių.

Nagrinėjamu atveju Institucijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarimu R. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/val. ANK 416 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienų metų ir šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju R. S. nustatytas minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – terminas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, pritardamas Institucijos nustatytam minimaliam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminui ir netenkindamas R. S. prašymo jį sumažinti, atsižvelgė į tai, kad R. S. yra pradedantysis vairuotojas, tačiau padarė itin pavojingą administracinį nusižengimą – viršijo leistiną greitį net 51 km/val., tai sukėlė pavojų eismo saugumui. Skiriant administracinio poveikio priemonę buvo atsižvelgta, kad pažeidėjas prisipažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be kita ko, atsižvelgta ir į tai, kad R. S. anksčiau baustas vieną kartą. Apylinkės teismas, įvertinęs šias ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad administracinio poveikio priemonė yra paskirta pagrįstai ir nustatytas terminas yra tinkamai individualizuotas. Apygardos teismo su šiomis apylinkės teismo išvadomis neturi pagrindo nesutikti.

ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik ypatingais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

Apeliaciniame skunde R. S. nesutinka su specialiosios teisės atėmimo terminu, prašo jį sutrumpinti iki 11 (vienuolikos) mėnesių. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbo funkcijoms atlikti (pasak jo, jis dirba statybų srityje, jam tenka važiuoti į statybos objektus), taip pat jis gyvena kartu su motina tokioje gyvenamojoje vietoje, kurioje viešasis transportas yra apribotas, todėl teisė vairuoti jam yra reikalinga ne tik siekiant užtikrinti galimybę pačiam kasdien vykti į darbą, tačiau jam tuo pačiu tenka vežti motiną į darbą ir parvežti namo. Be to, jis išreiškė norą atlikti karo tarnybą (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), o teikdamas prašymą kariuomenei nurodė, kad jis turi B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, todėl tarnaujant jam būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, kad galėtų grįžti namo po bazinio karinio rengimo kurso ir vykstant nemažais atstumais. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje šias aplinkybes jau įvertino kaip nesudarančias pagrindo tenkinti apelianto prašymo. Be to, R. S. ir anksčiau žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga tarnauti ir darbinėms funkcijoms atlikti, suprato, jog naudodamasis teise vairuoti pasirūpina tiek savimi, tiek savo motina, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Pažymėtina, kad R. S. būdamas dar pradedančiuoju vairuotoju (jo vairavimo stažas administracinio nusižengimo padarymo metu – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai) ir vairuodamas transporto priemonę ketvirtadienį vakare kelyje Vilnius-Minskas, kuriame įprastai eismas tokiu metu būna gana intensyvus, nustatytą 80 km/val. greitį viršijo net 51 km/ val., t. y. važiavo 131 km/val. greičiu. Nors R. S. nesukėlė avarinės situacijos ir žalingi padariniai nekilo, tačiau tokiais savo neteisėtais veiksmais jis neabejotinai sukėlė grėsmę tiek sau, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, gyvybei ir sveikatai. Atkreiptinas dėmesys, kad Kelių eismo taisyklėse yra imperatyviai nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytų reikalavimų, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Nagrinėjamu atveju R. S. šių imperatyvių reikalavimų nepaisė. Toks jo elgesys parodo jo abejingą požiūrį į visuomenei priimtinas bendro elgesio taisykles. Be to, minėtos aplinkybės, susijusios su darbu ir karo tarnyba, nelaikytinos ypatingomis, t. y. tokiomis, dėl kurių būtų pagrindas sumažinti administracinio poveikio priemonės terminą, nes apeliantas gali vykti į darbą bei atlikti karo tarnybą ir neturint specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Nors apeliantas nurodė, kad jis faktiškai gyvena atokioje (duomenys neskelbtini), kurioje retai važiuoja viešasis transportas, vis dėlto, galimybė pasiekti Vilniaus miestą ar kitas jo dalis viešuoju transportu, nors ir sudėtinga, tačiau yra. Be to, apeliantas turi galimybę naudotis taksi ar pavėžėjo paslaugomis. Nors tai ir susiję su papildomomis išlaidomis, tačiau laikinai, kol R. S. neturi teisės vairuoti, gali pagelbėti vykstant į darbą. Dėl kitų apelianto argumentų, kad jam, netekus teisės vairuoti transporto priemones, teks iš naujo laikyti teorijos ir praktikos vairavimo egzaminą, pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams, darbiniams ar šeimos interesams užtikrinti, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, todėl šiuo atveju R. S. turi prisiimti visas kilsiančias neigiamas teisines pasekmes, įskaitant ir egzamino laikymą. Tokios aplinkybės nelaikytinos ypatingomis, kurios sudarytų pagrindą sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Kitų naujų esminių duomenų, kuriems esant būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ar kurių apylinkės teismas nebūtų aptaręs savo skundžiamoje nutartyje, R. S. nepateikė.

Savaime suprantama, kad dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo R. S. ir jo artimieji (motina) patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Vis tik, pabrėžtina, kad šiuo atveju specialiąja teise (vairuoti transporto priemones) nebus galima naudotis tik laikinai. Be to, R. S. nustatytas tik minimalus įstatyme numatytas šios teisės atėmimo terminas. Apygardos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimas nagrinėjamu atveju nėra neproporcingas, suvaržantis R. S. teises labiau nei šiuo atveju yra reikalinga. Laikytina, kad šiuo atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti trumpesnį terminą nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. liepos 22 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Valerij Lauš