Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai NKA1 , jos įstatyminei atstovei ANK1 , atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,

viešame teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1 , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, Sodros duomenimis, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis KAL1 mušdamas nežymiai sužalojo kitą žmogų bei sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent 2025 m. spalio 23 d. apie 12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai nepilnametei NKA1 vieną smūgį į veidą, o NKA1 nugriuvus, spyrė nukentėjusiajai mažiausiai 5 kartus į sėdmenų dešinę pusę, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą smakro kairėje, apatinės lūpos muštinę žaizdą ir kaklo srities odos nubrozdinimus, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis KAL1 savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su NKA1 draugavo apie 4-5 metus. Sužinojęs, kad NKA1 jam gali būti neištikima, nuvyko pas ją į namus ir iš pykčio sudavė NKA1 kumščiu per veidą, taip pat galėjo jai ir spirti, bet šios aplinkybės gerai neprisimena. Dėl savo elgesio labai gailisi, savo veiksmus vertina neigiamai, nukentėjusiosios, jos mamos ne kartą atsiprašė. Iki įvykio prieš nukentėjusiąją smurtavo, tačiau tą darė ne iš pykčio. Žalą Valstybinei ligonių kasai atlygino, nukentėjusiajai žalos neatlygino, mano, kad šios žalos dydį turi nustatyti teismas. Po įvykio bendravo su nukentėjusiąja, rašė jai žinutes, nes tuo metu sirgo depresija. Šiuo metu jo savijauta yra prasta, dėl to lanko psichiatro, psichologo konsultacijas, ketina gydytis ligoninėje. Su nukentėjusiosios ieškiniu sutinka iš dalies, prašo neturtinę žalą sumažinti. Paskutinius kelis mėnesius yra nedarbingas, gauna mažas pajamas. Be kaltinamojo KAL1 parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam ir prokurorei sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): pranešimo registravimo duomenys, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, nukentėjusiosios NKA1 įstatyminės atstovės ANK1 protokolas – pareiškimas ir parodymai, nukentėjusiosios NKA1 ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos raštas, vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa ir sprendimas, ambulatorinis apsilankymo aprašymas, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, pranešimo Bendrajam pagalbos centrui apžiūros protokolas, policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolas, kaltinamojo KAL1 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo KAL1 kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis KAL1 2025 m. spalio 23 d. apie 12 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai NKA1 vieną smūgį į veidą, o nukentėjusiajai nuo smūgio nugriuvus, spyrė nukentėjusiajai mažiausiai 5 kartus į sėdmenų dešinę pusę, tuo sukeldamas nukentėjusiajai NKA1 fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą smakro kairėje, apatinės lūpos muštinę žaizdą ir kaklo srities odos nubrozdinimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo KAL1 veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas).

IV. Bausmės skyrimas

Kaltinamojo KAL1 atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi bei savo noru atlygino padarytą turtinę žalą dėl nukentėjusiosios gydymo.

Kaltinamojo KAL1 atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam KAL1 bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, prieš nepilnametę. Nukentėjusiajai sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis KAL1 anksčiau neteistas, jo teistumas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nuosprendį išnyko 2024 m. balandžio 4 d. (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas), administracine tvarka nebaustas, Sodros duomenimis, dirbantis.

Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas parenka kaltinamajam įstatymo sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigodamas kaltinamąjį: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) per 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); 3) per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiąja NKA1 (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme. Kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme arba skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį (BK 67 straipsnio 6 dalis). BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Aptariamu atveju KAL1 padarė tyčinę ir smurtinę nusikalstamą veiką, ją padarė prieš nepilnametį asmenį, ne tik sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, bet ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, praeityje jau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą prieš nepilnametį, ir nors teistumas yra išnykęs, tačiau ši aplinkybė rodo, kad kaltinamasis yra linkęs konfliktines situacijas spręsti smurto pagalba ir negeba jo suvaldyti. Todėl siekiant teigiamai paveikti kaltinamąjį ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios.

VI. Civilinių ieškinių išsprendimas

Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) pareiškė ieškinį dėl kaltinamojo KAL1 nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje prašoma priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 55,59 Eur žalą dėl nukentėjusiosios NKA1 gydymo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė 2026 m. kovo 17 d. atlikto mokėjimo duomenis, patvirtinančius, kad turtinė žalą civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai atlygino visiškai. Civilinė ieškovė 2026 m. balandžio 10 d. raštu teismą informavo, kad žala PSDF biudžetui atlyginta. Kaltinamajam visiškai atlyginus Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, procesas dėl šio civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukiamas.

Dėl nukentėjusiosios NKA1 civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji NKA1 pareiškė ieškinį dėl kaltinamojo KAL1 nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio kaina – 2 500 Eur neturtinė žala.

Ieškinyje nurodė, kad 2025 m. spalio 23 d. jos gyvenamojoje vietoje kaltinamasis KAL1 kumščiu sudavė jai į veidą, dėl ko ji nukrito, po to kaltinamasis ją spardė. Dėl to ji jautė fizinį skausmą, pažeminimą, buvo išsigandusi, kvietėsi pagalbos. Dėl jos sumušimo buvo iškviesta policijos ir greitoji medicinos pagalba. Po įvykio jai skaudėjo žandikaulį, klubus, nugarą. Sužalotą lūpą teko siūti, dėl to negalėjo įprastai maitintis ir jautė nepatogumus. Neturtinę žalą vertina 2 500 Eur suma.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji NKA1 ir jos atstovė ieškinį prašė tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad dėl įvykio nukentėjusioji patyrė skausmą, išgąstį, nerimą, nepatogumus dėl praskeltos ir susiūtos lūpos, šono skausmą, dėl veido sumušimo mokyklą lankė nuotoliu. Iki šiol jaučia nesaugumo jausmą dėl kaltinamojo siunčiamų grasinančio pobūdžio žinučių, vartoja raminančius vaistus, kreipėsi į psichologą, pakeitė gyvenamąją vietą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis KAL1 su NKA1 ieškiniu sutiko iš dalies. Prašė sumažinti nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Nurodė, kad dėl išsiskyrimo su nukentėjusiąja sega depresija, lanko psichologo, psichiatro konsultacijas, dėl prastos psichologinės savijautos antrą mėnesį yra nedarbingas, ketina gydytis ligoninėje. Be to, jog darbo užmokestis nėra didelis, siekia apie 600-700 Eur į rankas. Po įvykio rašė nukentėjusiajai žinutes, tačiau tą darė būdamas blogos savijautos.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė ieškinį tenkinti visiškai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Paprastai neturtinė žala kyla iš pažeistų neturtinių asmeninių teisių: sveikatos pažeidimo, gyvybės atėmimo, garbės pažeidimo. Šių neturtinių teisių pažeidimas paprastai sukelia gilius emocinius sukrėtimus. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją – kiek įmanoma teisingiau kompensuoja nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Aptariamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis KAL1 nukentėjusiosios NKA1 atžvilgiu padarė nesunkią tyčinę nusikaltimą veiką. Kaip minėta anksčiau, nusikaltimas padarytas tyčiniais smurtiniais veiksmais, jų pasekmė – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: poodinė kraujosruva smakro kairėje, apatinės lūpos muštinė žaizda ir kaklo srities odos nubrozdinimas. Iš medicininių dokumentų matyti, kad muštinė žaizda lūpoje nukentėjusiajai buvo susiūta, dėl patirtų sumušimų ji negalėjo įprastai maitintis, gyvai lankyti mokyklą. Nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusiąją buvo padaryti pakankamai netikėtai ir įžūliai, buvo tęstinio pobūdžio, padaryti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje. Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, todėl jos jautrumas ir reakcija į neigiamus reiškinius, o ypač – smurtą, laikytina didesne nei suaugusių asmenų. Atsižvelgiant į tai, teismui nėra abejonių dėl to, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji NKA1 patyrė išgąstį, fizinį skausmą, įtampą ir stresą, jos psichologinė pusiausvyra buvo neabejotinai sutrikdyta. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad nukentėjusioji nagrinėjamoje byloje pagrįstai reikalauja iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau įvertinus bylos aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji būtų patyrusi reikšmingas neturtines pasekmes. Duomenų apie tai, kad padaryti nežymūs sveikatos pakenkimai ir išgyventos neigiamos emocijos sukėlė nukentėjusiajai reikšmingą liekamąjį sveikatos pakenkimą, nenustatyta, nukentėjusiosios gydymas nebuvo ilgalaikis. Todėl, teismo vertinimu, nukentėjusiojo sveikatos pakenkimai ir dėl to išgyventos emocijos negali būti laikomi ypač giliais ir trunkančiais ilgą laiką. Į bylą nepateikta duomenų, kad po įvykio nukentėjusioji lankė psichiatro, psichologo konsultacijas, o nukentėjusiosios atstovės pateikti duomenys apie kaltinamojo po nusikalstamos veikos padarymo rašytus pranešimus nukentėjusiajai nėra susiję su šioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos požymiais. Taigi, įvertinęs bylos aplinkybes dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat nukentėjusiosios atžvilgiu padarytos neteisėtos veikos pobūdį ir pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusioji turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenustatęs reikšmingų padarinių nukentėjusiajai, priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 1 000 Eur sumos. Kasacinio teismo praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnyje, įvertinus padarytų sužalojimų mastą ir galimas pasekmes sveikatai, nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018), todėl, teismo vertinimu, nukentėjusiajai priteisiamas 1 000 Eur neturtinės žalos dydis teisingumo ir protingumo reikalavimams neprieštarauja.

VII. Daiktiniai įrodymai

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninės laikmenos su garso ir vaizdo įrašais paliekamos saugoti prie baudžiamosios bylos.

VIII. Proceso išlaidos

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį; be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. kovo 16 d. sprendimu nukentėjusiajai NKA1 suteikta antrinė teisinė pagalba, paskiriant advokatę Virginiją Bradulskienę ir 100 procentų atleidžiant nukentėjusiąją nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. gegužės 28 d. pažymoje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajai NKA1 , išlaidas sudaro 992,42 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirbantis, duomenų apie jo nedarbingumą į bylą nepateikta, pagrindo mažinti nurodytų išlaidų dydį teismas neįžvelgia. Todėl teismas šias išlaidas priteisia iš kaltinamojo visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 - 299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti KAL1 kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiąja NKA1 .

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti KAL1 galutinę sumažintą bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) per 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiąja NKA1 .

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Taikant BK 48 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 3 dalį, 72² straipsnį, skirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios.

Procesą dėl civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.

Nukentėjusiosios NKA1 civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo KAL1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios NKA1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Priteisti iš kaltinamojo KAL1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 992,42 (devynis šimtus devyniasdešimt du Eur 42 ct) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

1) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu;

2) 992,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma privalo būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialo sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AS „Luminor Bank“ Lietuvos skyriaus sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB banko sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB „Artea“ banko sąskaitą Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Urbo bankas sąskaitą Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).