- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-25
- Bylos Nr.
- II-1059-1202/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-17518-2026-3
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Pažeidėjas
- A. P.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Skundas Nr. II-1059-1202/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17578-2026-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.9.2; 21.10.4 (S)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis, sekretoriaujant Jurgitai Segen, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. P., gimusio (duomenys neskelbtini) d., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismo nustatytos aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) g., 2026 m. balandžio 17 d., 17.20 val. A. P. vairavo automobilį „LAND ROVER RANGE ROVER“ v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti. Tuo A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis ANK 424 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo A. P. buvo paskirta administracinė nuobauda – 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams. Pagrindiniai skundo argumentai
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pakeisti Institucijos nutarimą ir neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, šio prašymo netenkinus teismo nuožiūra skirti kuo trumpesnį terminą, jog būtų proporcingas.
Skunde pareiškėjas pažymi, kad Institucija paskyrusi nuobaudą nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kadangi skirdama administracinę nuobaudą visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, kuriomis remiantis yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas.
Pareiškėjas prašo teismo pripažinti nuoširdų gailėjimąsi ir sutikimą su pažeidimu kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Ši aplinkybė nebuvo vertinta Institucijos.
Žemesnės instancijos teismas
Galimai padaryto nusižengimo pavojingumas yra žymiai mažesnis už rūšinį ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo pavojingumą. Tai buvo atsitiktinė klaida, o ne sąmoningas taisyklių nepaisymas, savo veiksmus vertinta kritiškai. Nusižengimas buvo padarytas dėl nežinojimo. Įvykio dieną važiuodamas kelyje pamatė, jog jį stabdo policija. Sustojus pasakė pareigūnui, jog turi Jungtinėse Amerikos Valstijose išduotą vairuotojo pažymėjimą, bet jį paliko namuose. Pareigūnas nurodė, jog jis privalo turėti ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimą (ang. k. International driving permit). Pasakė, jog neturi ir tada surašė nusižengimo protokolą. Po šio įvykio sužinojo, jog buvo nubaustas dar kartą. Šie abu administraciniai nusižengimai, kuomet inkriminuotas kaltinimas, jog pareiškėjas vairavo neturint teisės, buvo padaryti tik dėl nežinojimo nei dėl tyčios, nes po to kaip buvo viskas paaiškinta, iš karto ėmė ir pasidarė tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas yra išduodamas internetu susimokėjus nustatytą kainą. Išduodant tarptautinį vairuotojo pažymėjimą nereikalaujama jokių žinių ar įgūdžių patikrinimo, nėra tikrinamas turimas šalies išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas. Tai yra tik formalus pinigų sumokėjimas už dokumento išdavimą.
Specialioji teisė pareiškėjui reikalinga šeimos, asmeniniams, darbo ir kasdieniams poreikiams. Su šeima gyvena tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Dirba nuo 15 iki 24 val., o į ofisą (duomenys neskelbtini) nuolat vyksta automobiliu. Vienas sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) ir lanko krepšinio treniruotes. Laisvu laiku keliauja po Lietuvą. Reguliariai lanko (duomenys neskelbtini) gyvenančius (duomenys neskelbtini) tėvą ir (duomenys neskelbtini) metų močiutę, padeda jiems buityje.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime nurodyta, kad šiuo atveju įvertinus pažeidėjo asmenybę bei pažeidimo padarymo aplinkybes skundžiamu nutarimu buvo teisingai nustatyta, kad nebuvo pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje nurodytos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles teismo prašoma skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje priimtą nutarimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą. Jį sustabdė policijos pareigūnas važiavęs jam iš galo. Jis patikrino jo valstybinius numerius ir nustatė, jog jis Lietuvoje neturi vairuotojo pažymėjimo. Pareigūnui jį sustabdžius jis pateikė Amerikoje jam išduotą pažymėjimą. Ir jis jam pasakė, jog jis turi turėti vertimą (ang. k. International driving permit). Į Lietuvą gyventi grįžo 2026 m. vasario pradžioje. Administracinio nusižengimo dieną buvo grįžęs tik porą mėnesių. Tapo nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Šiuo metu teises turi, vairuoja. Jo tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), jis turi (duomenys neskelbtini), gyvena su jo močiute, jis stengiasi nuvažiuoti padėti, turi rimtų problemų. Į (duomenys neskelbtini) dažnai reikia važiuoti, ten žmonos mama turi (duomenys neskelbtini), taip pat darbo reikalais važiuoja. (duomenys neskelbtini) yra vaikas, kurį reikia vežti į mokyklą, treniruotes. Iš dalies neturėdamas teisės vairuoti tai įtakotų jo darbinės veiklos praradimą, tai atsilieptų ateityje. Nežinojo apie daromą nusižengimą, grįžęs nepilnai pasitikrino internete ir ten pranešė, jog gali vairuoti 185 dienas ir tas pažymėjimas yra tik rekomenduojamas. Pasitikrino „ChatGPT“, „Google“. Pripažįsta, jog turėjo daugiau padirbėti ir įsigilinti į įstatymus.
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Motyvuojamoji dalis
A. P. skundas tenkinamas
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
A. P. skunde sutiko padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir neginčijo jo padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. A. P. kaltę, be jo paaiškinimų, patvirtina administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), 2026 m. balandžio 17 d. tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo.
Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama yra vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.
ANK 424 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Be to, to ANK 424 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Pareiškėjas A. P. skundu prašo vadovaujantis neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, šio prašymo netenkinus teismo nuožiūra skirti kuo trumpesnį terminą, jog būtų proporcingas.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tačiau teismų praktikoje suformuluota, kad nuobauda arba administracinio poveikio priemonės paskyrimas gali būti keistina, kai nustatomi tokie faktiniai duomenys kaip nusižengimo mažareikšmiškumas ar nedidelis jo pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017, 16 pastraipa); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks ja keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog pareiškėjo skunde ir skundo prieduose pateikiamos asmeninės, šeimos priežastys dėl būtinumo A. P. naudotis teise vairuoti transporto priemonę, vis dėlto, šiuo atveju būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo ar asmeninių, šeimos poreikių nelaikytinas tokia aplinkybe, kuri sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Iš byloje esančių faktinių aplinkybių nustatyta, jog pareiškėjas transporto priemonę vairavo nepateikdamas vairuotojo pažymėjimo (nors teisė vairuoti transporto priemonės yra išduota Jungtinėse Amerikos Valstijose) ir neturėdamas tarptautinio vairuotojo pažymėjimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.
Jungtinės Amerikos Valstijos yra 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo narė, todėl pareiškėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje yra laikytinas galiojančiu tik kartu su tarptautiniu vairuotojo pažymėjimu, kurio A. P. administracinio nusižengimo dieną neturėjo (b. l. 21). Tarptautinį vairuotojo pažymėjimą pareiškėjas gavo tik 2026 m. gegužės 2 d.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-328 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 60 punktas numato, kad tarptautinį vairuotojo pažymėjimą gali gauti asmuo, kuris turi: Lietuvos Respublikoje išduotą galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikoje išduotą galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio šalyje, nepriklausančioje ES ar EEE valstybėms; kitoje ES ar EEE valstybėje išduotą galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (tik išduodant tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, išduodamą pagal Vienos konvencijos 7 priedo reikalavimus). Todėl pareiškėjas dėl tarptautinio vairuotojo pažymėjimo išdavimo galėjo ir turėjo kreiptis ne į AB „Regitra“ padalinį, o į Jungtinių Amerikos valstijų valstybės departamento įgaliotas organizacijas: Amerikos automobilių asociaciją (AAA) ir Amerikos automobilių kelionių aljansą (AATA). Iš byloje esančio A. P. pateikto tarptautinio vairuotojo pažymėjimo matyti, jog pareiškėjas dėl pažymėjimo išdavimo kreipėsi į Amerikos automobilių asociaciją (AAA). Iš oficialaus Amerikos automobilių asociacijos (AAA) internetinio tinklalapio ((duomenys neskelbtini)) matyti, jog tarptautinio vairuotojo pažymėjimo išdavimo tvarka yra supaprastinta, t. y. asmeniui negalinčiam fiziškai atvykti į filialą elektroniniu paštu turi būti pateikta: užpildyta IDP paraiškos forma; dvi originalios paso nuotraukos, 20 USD mokestis, abiejų vairuotojo pažymėjimo pusių kopija.
Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas teisę vairuoti transporto priemones turėjo, ši teisė A. P. buvo išduota Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl naudodamasis specialiąja teise Lietuvos Respublikoje kartu su JAV išduotu vairuotojo pažymėjimu pareiškėjas privalėjo turėti ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, kaip tai numato SEAKĮ 13 straipsnis. Vis dėlto, nors nusižengimas formaliai atitinka jo dispoziciją, teismo vertinimu, tarptautinio vairuotojo pažymėjimo neturėjimas leidžia spręsti apie formalų, mažesnį padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas – tai papildomas dokumentas prie nacionalinio vairuotojo pažymėjimo. Jis reikalingas keliaujantiems ir vairuojantiems tose užsienio šalyse, kurios nepriklauso Europos Sąjungai (ES) ar Europos Ekonominei Erdvei (EEE). Todėl vien formalus tarptautinio vairuotojo pažymėjimo (dokumento) neturėjimas, kai asmuo faktiškai turi galiojančią teisę vairuoti, patvirtintą JAV išduotu vairuotojo pažymėjimu, savaime nesudaro pagrindo prilyginti A. P. veikos pavojingumą atvejams, kai asmuo apskritai neturi teisės vairuoti.
Šios aplinkybės yra išimtinės, sudarančios pagrindą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sušvelninti pareiškėjo atsakomybę – neskirti administracinio poveikio priemonės. A. P. padarytas pažeidimas yra mažesnio pavojingumo nei rūšiniais ANK 424 straipsnio 3 dalies atvejais; jis buvo nulemtas formalumo, jog pareiškėjas administracinio nusižengimo dieną nepateikė JAV išduoto vairuotojo pažymėjimo, o taip pat neturėjo išduoto tarptautinio vairuotojo pažymėjimo. Todėl skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir neproporcinga.
ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę nuobaudą, nes iš aukščiau išdėstytų argumentų spręstina, kad paskirtoji nuobauda yra per griežta. Nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taikymas 9 mėnesiams iš esmės atliktų tik nubaudimo funkciją.
Be to, skundžiamame nutarime konstatuota, kad nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Iš administracinio nusižengimo protokolo ir tarnybinio pranešimo duomenų matyti, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo padarymo dieną nurodė, jog vairuotojo pažymėjimą paliko namuose, o tarptautinio vairuotojo pažymėjimo neturi. Taigi byloje nenustatyta duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas neigė padaręs administracinį nusižengimą ar vengė prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Priešingai, iš skundžiamo nutarimo duomenų matyti, kad pareiškėjas bendradarbiavo su Institucija ir teikė jos prašomus duomenis. Taigi individualizuojant asmeniui skiriamos nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės terminą nebuvo atsižvelgta į esamą asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, jog A. P. prisipažino padaręs kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Todėl šią aplinkybę teismas pripažįsta, kaip atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
A. P. nėra piktybinis pažeidėjas, nors šį administracinį nusižengimą vairuodamas transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti padarė po to kai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn administracinio nusižengimo byloje Nr. (ROIK) (duomenys neskelbtini) dėl vairavimo transporto priemonės neturint teisės vairuoti, vis dėlto pareiškėjas teismo posėdžio metu patikino, jog po to kai buvo nubaustas pakankamai neįsigilino į būtinumą turėti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą ir buvo įsitikinęs, jog tarptautinis vairuotojo pažymėjimas yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl jo padarytas administracinis nusižengimas yra nulemtas jo neatidumo ir nerūpestingumo, o sužinojęs, jog tarptautinis pažymėjimas yra būtina sąlyga siekiant vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, pareiškėjui 2026 m. gegužės 2 d. buvo išduotas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas. Išdėstyti faktai ir aplinkybių visuma rodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasimokė iš savo padaryto administracinio nusižengimo, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti A. P. skundą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės – (teisės vairuoti transporto priemones). Taigi Institucijos nutarimas yra keičiamas dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo.
Teismo manymu, už administracinį nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį skirtina 375 Eur bauda bus pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai, neabejotina, kad paskirta bauda A. P. padarys reikšmingą įtaką, jis patirs pakankamas neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai turės teigiamą prevencinį poveikį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
A. P. skundą tenkinti. Pakeisti Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinant jo dalį, kuria A. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, ir šios administracinio poveikio priemonės neskirti. Pripažinti A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.