Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. Š. ir jo atstovės advokatės Laimos Žukauskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 16 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) Viešosios tvarkos grupės vyriausiosios specialistės Ingos Micevičiūtės 2026 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-7349-2026 K. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis (duomenys neskelbtini), 2026 m. vasario 23 d., 09.59 val., būdamas baustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 414 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 7 dalies reikalavimus, bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Šiais veiksmais K. Š. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 414 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Šis Institucijos nutarimas K. Š. buvo apskųstas apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 16 d. nutartimi skundas atmestas ir Institucijos nutarimas paliktas galioti nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir Institucijos nutarimą, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Taip pat pateiktas prašymas pagal pateiktus buhalterinius dokumentus priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Skunde nurodoma, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. Š. Jis nusprendė automobilį suremontuoti ir pradėti eksploatuoti, todėl automobilis buvo „atiduotas“ į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini). Buvo reikalinga detalė, kurios autoservisas neturėjo, todėl, kol ši detalė bus surasta, autoserviso darbuotojai automobilį „Audi“ pastatė šalia serviso esančioje aikštelėje. Toje aikštelėje, kaip vėliau sužinojo K. Š., buvo vykdomi statybos darbai, todėl automobilis darbus atliekančių savivaldybės įmonės darbuotojų buvo perstatytas į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad K. Š. apie tai nebuvo tinkamai informuotas, jokie dokumentai jam nebuvo pateikti (kas ir kur perstatė, kokiu pagrindu). Nagrinėjant šią bylą, jis sužinojo, kad (duomenys neskelbtini), kur buvo perstatytas jo automobilis, stovi daug mašinų, ten yra akligatvis. K. Š. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau šioje vietoje automobilio niekada nelaikė. Tik po 2026 m. balandžio 27 d., gavęs dokumentus, kad yra baudžiamas pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį, sužinojo apie įvykį. Jis kreipėsi į pirmosios instancijos viešosios tvarkos skyrių, pirmosios instancijos teismą, tačiau jo argumentai ir paaiškinimai nebuvo išgirsti.

Akcentuojama, kad automobilis „Audi“ buvo tinkamas eksploatacijai, registruotas AB „Regitra“; teismas nevertino to, kad automobilio fizinė būklė buvo normali, juo buvo galima važiuoti; nėra duomenų apie automobilio pripažinimą netinkamu naudoti, apie tai K. Š. nebuvo informuotas; pirmosios instancijos teismas neįvertino ir avarijos sukeltų pasekmių automobiliui; automobilis galėjo tapti netinkamu naudoti po 2025 m. gruodžio 6 d., bet duomenų apie tai nėra.

Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (suvestinė redakcija 2024 m. vasario 1 d.; Žin. 2004, Nr. 50-1676), aptariama, kokios transporto priemonės laikomos neeksploatuojamomis, ir pažymima, kad Vilniaus miesto savivaldybė laikosi principo, jog jeigu transporto priemonė 90 dienų neturi nei techninės apžiūros, nei civilinės atsakomybės draudimo, ji gali būti pripažinta neeksploatuojama, tačiau toks dokumentas byloje nepateiktas.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nevertino K. Š. argumentų, jog jo automobilis yra įregistruotas, nebuvo apgadintas, juo buvo nuvažiuota ir jis buvo atiduotas remontuoti į autoservisą. Taigi automobilis buvo eksploatuojamas, jo būklė buvo patenkinama, tik jam buvo reikalingas remontas. Teigiama, kad K. Š. taikytas automobilio konfiskavimas yra perteklinis, ypač todėl, kad jis turėjo tikslą automobilį suremontuoti ir jį eksploatuoti ateityje. Taip pat nurodoma, kad teismas nevertino aplinkybės, kad K. Š. automobilis sužalotas ir neeksploatuojamas dėl to, kad į jį 2025 m. gruodžio 26 d., 04.23 val. atsitrenkė transporto priemonė „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama S. S..

Skunde akcentuojamas proporcingumo principas automobilio konfiskavimo kontekste (teigiama, kad konfiskavimas šiuo atveju – neproporcingas) ir nurodoma, kad šioje situacijoje K. Š. pasirūpino, jog automobilis būtų suremontuotas, pridavė jį į autoservisą, jo elgesyje piktybiškumo, įstatymų ar poįstatyminių aktų ignoravimo nebuvo, taip pat automobilį į akligatvį pastatė ne jis. Akcentuojama, kad tam, jog būtų taikoma atsakomybė, privalo būti nustatytas teisėtas institucijos reikalavimas pašalinti transporto priemonę ir jeigu savininkas nevykdo minėto įpareigojimo, tai sudaro pagrindą pakartotiniam nusižengimui. K. Š. vykdė nurodymus, atidavė automobilį remontuoti. Nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas K. Š. skundą, nenustatinėjo ar automobilis yra visiškai neeksploatuojamas, ar jis vis dėlto gali būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį (pabrėžiama, kad juo K. Š. naudojosi nuolat).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį, Institucijos nutarimą palikti galioti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais: AN2-238-576/2023

AB „Regitra“ duomenimis, automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra K. Š. ir nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad K. Š. automobilis stovėjo bendrojo naudojimo vietoje – (duomenys neskelbtini). AB „Regitra“ duomenimis, aptariamo automobilio techninė apžiūra galiojo iki 2023 m. rugpjūčio 17 d. Automobilio dalyvavimas viešajame eisme patikrinimo metu, t. y. 2026 m. vasario 23 d. buvo draudžiamas. Taigi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad aptariamas automobilis patikrinimo metu neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir jo nebuvo galima eksploatuoti. Savininkas turėjo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė.

Akcentuojama, kad apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog automobilis buvo tinkamas eksploatacijai, jo būklė normali, juo galima važiuoti, įregistruotas AB „Regitra“, savininkas ketino jį suremontuoti ir naudoti pagal paskirtį, niekaip nešalina atsakomybės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 414 straipsnio 2 dalyje. Apelianto argumentai, kad automobilis buvo tinkamas eksploatacijai, yra tik jo subjektyvus vertinimas ir neatitinka nuostatų, įtvirtintų SEAKĮ 25 straipsnyje. Institucija, remdamasi šio straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad transporto priemonės, kurių privalomoji techninė apžiūra nėra atlikta, yra laikomos neeksploatuojamomis, o tokių transporto priemonių laikymas bendrojo naudojimo vietose jų savininkams užtraukia administracinę atsakomybę. Duomenys, kad automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra negalimas eksploatuoti ir jam yra draudžiama dalyvauti eisme, byloje pateikti – tai AB „Regitra“ išrašas, kuriame nurodyta, kad nuo 2022 m. gruodžio 13 d. yra sustabdytas transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme.

Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad transporto priemonės savininkas nuo 2022 m. gruodžio 13 d., kai buvo sustabdytas transporto priemonės dalyvavimas eisme iki 2026 m. balandžio 27 d., kai buvo priimtas nutarimas skirti baudą ir konfiskuoti automobilį, turėjo daugiau nei pakankamai laiko pasirūpinti jam priklausančia transporto priemone, ją sutvarkyti arba patraukti iš bendro naudojimo teritorijos. Akcentuojama ir tai, kad K. Š. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už tą patį pažeidimą. Dėl to paties automobilio 2025 m. gegužės 21 d. skirtas įspėjimas (ROIK 25273461878), 2025 m. gruodžio 5 d. paskirta 140 Eur bauda (ROIK 25286767295). Apie pareigą pasirūpinti (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo vietoje laikoma neeksploatuojama ir (ar) palikta be priežiūros transporto priemone K. Š. žinojo iš jam surašytų administracinių nusižengimų protokolų ir paskirtų baudų, tačiau nesiėmė veiksmų automobilį patraukti ar kitaip išspręsti šį klausimą, todėl Institucijos vertinimu, Institucijos nutarimu priimtas sprendimas automobilį konfiskuoti nėra perteklinė, o būtina priemonė, siekiant administracinės nuobaudos paskirties įgyvendinimo tikslų.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. Š. ir jo atstovės advokatės Laimos Žukauskaitės apeliacinis skundas atmestinas

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu, K. Š. neigia padaręs ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skunde nurodoma, kad K. Š. nusprendė automobilį suremontuoti ir pradėti eksploatuoti, todėl automobilis buvo nuvežtas į autoservisą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo reikalinga detalė, kurios autoservisas neturėjo, todėl, kol ši detalė bus surasta, autoserviso darbuotojai automobilį „Audi“ pastatė šalia serviso esančioje aikštelėje, kurioje, kaip vėliau sužinojo buvo vykdomi statybos darbai, todėl automobilis darbus atliekančių savivaldybės įmonės darbuotojų buvo perstatytas į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Skunde taip pat akcentuojama, kad automobilis „Audi“ buvo tinkamas eksploatacijai, registruotas AB „Regitra“, taip pat pažymima, kad automobilis sužalotas ir neeksploatuojamas dėl to, kad į jį 2025 m. gruodžio 26 d., 04.23 val. atsitrenkė kita transporto priemonė.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės yra nustatytos ANK 569 straipsnio 5 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų, nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014, 2AT-54-489/2018). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams, negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai – duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde įrodinėjama, kad K. Š. nepadarė jam inkriminuoto nusižengimo numatyto ANK 414 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad objektyvioji minimo administracinio nusižengimo pusė pasireiškia negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymu bendrojo naudojimo vietoje pakartotinai. Šios normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju aktuali SEAKĮ 20 straipsnio 7 dalies norma, numatanti, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, jog bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė). Taigi, asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį pakanka bent vienos alternatyvios sąlygos, susijusios su transporto priemone, t. y. arba neeksploatuojama, arba negalima eksploatuoti, egzistavimu. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundo argumentai apie tai, jog automobilio fizinė būklė buvo normali, juo buvo galima važiuoti, yra visiškai neaktualūs, kadangi K. Š. nubaustas ne už neeksploatuojamo automobilio laikymą, o už negalimo eksploatuoti. Kaip jau minėta tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo procesiniuose sprendimuose, tiek šiame sprendime, šios dvi sąlygos yra alternatyvios ir asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pakanka bent vienos iš jų, o šiuo atveju negalimos eksploatuoti transporto priemonės laikymą.

Byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu, K. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 414 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę – automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme ir jam paskirta nuobauda – įspėjimas; 2025 m. gegužės 21 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, K. Š. dar kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 414 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtas įspėjimas (bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę – „Audi“ A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); 2025 m. gruodžio 5 d. nutarimu už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 414 straipsnio 2 dalyje, K. Š. paskirta 140 Eur dydžio bauda (bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę – „Audi“ A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Išrašo duomenimis, K. Š. jau anksčiau buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už tapatų nusižengimą, t. y. nustatytas pakartotinis analogiško administracinio nusižengimo padarymas, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį. Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantui priklausanti negalima eksploatuoti transporto priemonė buvo laikoma bendrojo naudojimo vietoje – (duomenys neskelbtini), kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje – važiuojamojoje kelio dalyje palei šaligatvį, kur esančia stovėjimo vieta turi teisę naudotis ir kiti asmenys, ir šias aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, 2026 m. vasario 23 d. pažeidimo fotofiksacijos. Be to, ankstesni K. Š. patraukimai administracinėn atsakomybėn už analogiškus pažeidimus patvirtina, kad jam buvo žinomi SEAKĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatyti reikalavimai bei draudimas laikyti negalimas eksploatuoti transporto priemones bendrojo naudojimo vietose. Akcentuotina, kad jau minėti praeityje padaryti administraciniai nusižengimai, apie kuriuos K. Š. neabejotinai žinojo, rodo, kad transporto priemonės savininkas, žinodamas, kad jam priklausantis automobilis, kurio negalima eksploatuoti stovi bendro naudojimo vietoje, turėjo būti aktyvus ir į tai reaguoti, o tokių veiksmų neatlikimas patvirtina aplinkybę, kad jis tam tikrą laiką nesiėmė jokių priemonių, ne tik pažeidimui pašalinti, kaip automobilio savininkas, dėl to ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Būtent automobilio savininkui tenka pareiga pasirūpinti, kad negalimas eksploatuoti automobilis būtų perkeltas, o ne paliekamas tokioje vietoje, kuria naudotis turi teisę ir kitų transporto priemonių savininkai, taip pažeidžiant jų teises ir teisėtus interesus. Taigi byloje yra nustatyti objektyvieji administracinio nusižengimo, numatyto ANK 414 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.

Be to, akcentuotina ir tai, jog nors skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir avarijos sukeltų pasekmių automobiliui, kadangi automobilis galėjo tapti netinkamu naudoti po 2025 m. gruodžio 6 d. avarijos. Tačiau, K. Š. priklausančio automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip teisingai nurodyta, Institucijos atsiliepime, AB „Regitra“ duomenimis techninė apžiūra galiojo iki 2023 m. rugpjūčio 17 d., o dalyvavimas viešajame esme sustabdytas nuo 2022 m. gruodžio 13 d., t. y. dar iki skunde nurodomo galimai įvykusio auto įvykio.

Atsakant į skundo argumentus, kad minimas automobilis stovėjo, kaip teigiama prie autoserviso, esančio (duomenys neskelbtini), buvo reikalinga detalė, kurios autoservisas neturėjo, todėl, kol ši detalė bus surasta, autoserviso darbuotojai automobilį „Audi“ pastatė šalia serviso esančioje aikštelėje, kurioje, kaip vėliau sužinojo buvo vykdomi statybos darbai, todėl automobilis darbus atliekančių savivaldybės įmonės darbuotojų buvo perstatytas į aikštelę, pažymėtina, jog tokie teiginiai neeliminuoja K. Š. kaltės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad vis tik atsakomybei už analizuojamo administracinio nusižengimo padarymą kilti būtina vieta yra bendrojo naudojimo vieta, o kurioje konkrečiai bendrojo naudojimo vietoje automobilis buvo paliktas stovėti įtakos neturi. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pats asmuo, esantis transporto priemonės savininkas, žinodamas apie jo atžvilgiu jau taikytą administracinę atsakomybę ir suprasdamas, kad turi atlikti tam tikrus veiksmus, yra atsakingas už tinkamą jų įvykdymą. Sąžiningai veikiantis asmuo, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą ir imdamasis priemonių pašalinti šių neteisėtų veiksmų padarinius, privalo imtis priemonių, siekdamas išsiaiškinti, ar tinkamai įvykdė savo pareigas. Nagrinėjamu atveju K. Š. buvo žinoma apie ne kartą Institucijos nustatytą pažeidimą – užfiksuotą negalimo eksploatuoti automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikymą bendrojo naudojimo vietoje, taip pat buvo žinoma apie Institucijos įspėjimą pašalinti šį pažeidimą, t. y. pasirūpinti minėtos transporto priemonės pašalinimu iš bendrojo naudojimo vietos. Taigi siekdamas, kad jam nekiltų administracinė atsakomybė už ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, K. Š. privalėjo įvykdyti Institucijos nustatytą įpareigojimą – laiku pašalinti minėtą transporto priemonę iš bendrojo naudojimo vietos. Bylos duomenys patvirtina, kad šio įpareigojimo K. Š. neįvykdė. Taigi nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantas pagal ANK 414 straipsnio 2 dali nubaustas pagrįstai. Nurodytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė įstatymą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl K. Š. kaltės, todėl priėmė pagrįstą nutartį, o apeliacinio skundo argumentai neleidžia daryti priešingų išvadų, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti jos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Kartu skunde nurodoma, kad administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam galimam teisės pažeidimui. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra K. Š. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, taip pat apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė, šiuo atveju, atsižvelgiant tiek į K. Š. administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo padarymo aplinkybes (pakartotinis nusižengimas, t. y. nusižengimas padarytas ketvirtą kartą, nereaguojant į įspėjimus, švelnesnę administracinę nuobaudą), techninė apžiūra galiojo iki 2023 m. rugpjūčio 17 d., dalyvavimas viešajame esme sustabdytas nuo 2022 m. gruodžio 13 d., tiek ir pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis (baustas administracine tvarka, du kartus oficialiai įspėtas) nėra per griežta, o yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui administracinio poveikio priemonė.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog iš apeliacinio skundo matyti, kad neginčijamas paskirtos baudos dydis ir šioje byloje nėra keliamas toks klausimas, todėl teismas plačiau šios, apylinkės teismo sprendimo dalies, nevertina, tačiau pažymi, jog K. Š. paskirta – 170 Eur bauda individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka ANK 32, 34 straipsnių reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir jį padariusio asmens asmenybei bei nėra per griežta.

Skunde taip pat prašoma priteisti K. Š. bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktus buhalterinius dokumentus (pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 15 – 180 Eur ir pinigų priėmimo kvitas Nr. 1017341, kuriame nurodyta, jog K. Š. sumokėjo 150 Eur). ANK 666 straipsnyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas. Įvertinus tai, kad šiuo atveju apeliacinis skundas atmetamas, todėl prašymas K. Š. priteisti jo patirtas išlaidas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 16 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. Š. ir jo atstovės advokatės Laimos Žukauskaitės apeliacinio skundo netenkinti.

Nepriteisti K. Š. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.