Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Kristinai Švelnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI prie FM) ieškinį atsakovams ATS2 , ATS1 , tretieji asmenys antstolė Tereza Gerasimovič, Šalčininkų rajono 3-iojo notaro biuro notarė Marija Miliūnienė, dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio pauliana).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iki (duomenys neskelbtini) (paskutinė diena, iki kurios atsakovas turėjo teisę priimti mirusios motinos palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis)) išieškotojos VMI prie FM naudai išieškojimas vykdomas 4 vykdomosiose bylose nuo 2017 m. gruodžio 14 d., kuriose bendra išieškoma skola yra 1 377,20 Eur. Antstolių priskaičiuotų vykdymo išlaidų šiose vykdomosiose bylose dydis VMI prie FM nėra žinomas. Vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu vykdomi išieškojimai, yra įsiteisėję, nėra ginčijami teismine ir/ar neteismine tvarka, todėl šių vykdomųjų dokumentų pagrindu VMI prie FM turimi reikalavimai yra neabejotini bei vykdytini.

Ieškovė 2026 m. vasario 10 d. gavo antstolės Terezos Gerasimovič (toliau ― antstolė) 2026 m. vasario 10 d. patvarkymą Nr. S-26-45-7544, kuriame nurodyta, kad skolininko motina L. B. (toliau ― palikėja), mirė (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas ATS2 dėl mirusios motinos palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Antstolė pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą su actio Pauliana ieškiniu dėl atsakovo ATS2 palikimo nepriėmimo. Vadovaujantis VĮ „Registrų centas“ Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad Palikėja nebuvo sudariusi testamento. L. B. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė ATS1 . ATS1 yra mirusiosios L. B. duktė, skolininko ATS2 sesuo.

ATS1 po motinos L. B. mirties, pagal 2026 m. sausio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatytą liudijimą Nr. ŠMM-186, paveldėjo 1/1 palikėjai priklausiusį turtą, kurį sudarė gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), t. y.: 1/1 Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) Registrų centas“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas ATS2 nekilnojamojo turto neturi. AB „Regitra“ duomenimis ATS2 vardu nėra registruotų transporto priemonių, taigi jokio kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas ATS2 neturi. L. B. palikimą priėmė tik duktė ATS1 , skolininkui ATS2 priklausytų ½ paveldimo turto po motinos L. B. mirties, tačiau turėdamas daug neįvykdytų prievolių, palikimo nepriėmė.

Ieškovės nuomone, egzistuoja visos būtinos sąlygos actio Pauliana instituto taikymui, kadangi atsakovas ATS2 , žinodamas, kad antstoliai jo atžvilgiu vykdo priverstinį skolų išieškojimą iš jo turto ir siekdamas išvengti priverstinio skolų išieškojimo, sudarė actio Pauliana ieškiniu ginčijamą palikimo nepriėmimo sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo ir tokiu būdu ne tik sumažino savo turimą turtą, bet iš esmės liko be jokio likvidaus turto. Šis ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės kaip atsakovo ATS2 kreditorės interesus, kadangi akivaizdžiai apribojo jos galimybę išsiieškoti ATS2 skolą iš jo paveldėto turto, kadangi kaip jau minėta anksčiau, atsakovas ATS2 neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti jo skolų išieškojimą.

Vykdymo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė skolininko motina L. B.. Testamentų registre yra įregistruotas palikimo priėmimo faktas: palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė skolininko sesuo ATS1 (atsakovė). Skolininkas ATS2 būdamas pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą, jam priklausančios palikimo dalies po motinos mirties nepriėmė.

Paveldėtiną turtą po Palikėjos mirties sudarė: gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, adresu (duomenys neskelbtini). ATS2 būtų priklausę 1/2 dalis mirusios motinos palikimo. Skolininkas, kad įgytų palikimą, turėjo jį priimti. Priimti palikimą turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. iki (duomenys neskelbtini).

2026 m. vasario 10 d. antstolė parengė patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu. Manytina, kad ieškinyje ieškovas pateikė faktines aplinkybes, kurios patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, kadangi skolininkas būdamas išieškotojui skolingas, nepriėmė jam priklausančios pagal įstatymą savo palikimo dalies po motinos mirties, pažeidė kreditoriaus interesus.

Pažymėjo, kad L. B. nuosavybės teisės yra išregistruotos, t. y. paveldėtą turtą savo vardu įregistravo ATS1 Šalčininkų r. 3-ojo notaro biuro notaro Marijos Miliūnienės 2026 m. sausio 16 d. išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. ŠMM-186, (duomenys neskelbtini) .

Visus mokesčius (elektrą, atliekų tvarkymą ir kt.) ir namo priežiūros išlaidas šiuo metu dengia aš iš savo asmeninių lėšų, o prieš tai daug metų padėdavo motinai finansiškai išlaikyti turtą. Nors brolis fiziškai atlikdavo mokėjimus, jis tai darė naudodamas jos jam duotus grynuosius pinigus ir mokėjo mirusios motinos vardu. Tai buvo tik techninis mokėjimo atlikimas, o ne jo, kaip savininko, indėlis. Mano, kad ieškovas bando dirbtinai pripažinti brolį priėmusiu palikimą tik tam, kad galėtų nukreipti išieškojimą į turtą, kurį realiai išlaiko ir puoselėja tik ji viena. Ieškovas negali įgyti teisių į turtą, kurio brolis niekada neturėjo valios įgyti.

Atsakovas ATS2 teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu tretieji asmenys antstolė Tereza Gerasimovič bei notarė Marija Miliūnienė nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Dėl ginčo esmės

Byloje nustatyta, kad atsakovo 857,20 Eur skola ieškovei išieškoma vykdomosiose bylose Nr. 0045/17/01835 ir Nr. 0151/18/00756. Antstolių informacinės sistemos 2026 m. rugsėjo 7 d. duomenimis antstoliai nuo 2017 m. birželio 7 d. vykdo priverstinį atsakovo ATS2 skolų išieškojimą 7 vykdomosiose bylose išieškotojos VMI prie FM bei kitų kreditorių naudai. Gyventojų registro sistemos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo motina L. B.. Testamentų registro išrašu nustatyta, kad po L. B. mirties į notarą dėl atsiradusio palikimo priėmimo atsakovas nesikreipė, kreipėsi tik atsakovė ATS1 . Pagal 2026 m. sausio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. ŠMM-186, ATS1 yra paveldėjusi palikėjos L. B. turtą, t. y. 1/1 palikėjai priklausiusį turtą, kurį sudarė gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), t. y.: 1/1 Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip atsakovo ATS2 kreditorė, CK 6.66 straipsnio 1 dalies (actio Pauliana) pagrindu ginčija skolininko sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po motinos L. B. mirties.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko nemokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisines sandorio negaliojimo pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, jog būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio pareiškimo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018 27 punktas).

Atsakovas ATS2 neginčija, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į jį kaip skolininką. Antstolių informacinės sistemos duomenimis skirtingose antstolių kontorose vykdoma 7 vykdomosios bylos išieškotojos VMI prie FM bei kitų kreditorių naudai.

Kreditorius, siekdamas sandorį nuginčyti CK 6.66 straipsnio pagrindu, turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, bet ir tai, jog skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeistos jo teisės.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019 19 punktas). Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui.

Šioje byloje ieškovė savo teisių pažeidimą dėl skolininko sudaryto vienašalio sandorio siejo su „kitokiu kreditoriaus teisių pažeidimu“, o būtent – su ieškovės galimybės išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovo ATS2 turto sumažėjimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nustatant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, galima situacija, kuomet kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę (pvz., išnuomojo įkeistą butą, sutartimi nustatė servitutą ar uzufruktą ir pan.), ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-262/2008). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Galima situacija, kai skolininkas, perleidęs turtą, netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).

Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo motina L. B., po kurios mirties atsirado palikimas. Atsakovas po motinos mirties, būdamas pirmos eilės įpėdinis ir turėdamas teisę priimti dalį motinos palikimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), palikimo nepriėmė. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis dėl palikimo priėmimo į Šalčininkų rajono 3-ąjį notarų biurą kreipėsi atsakovė ATS1 (mirusios L. B. dukra), kuriai 2026 m. sausio 16 d. Šalčininkų rajono 3-iasis notarų biuras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos L. B. turtą.

Byloje nustatyta, kad palikimo atsiradimo metu atsakovas nebuvo padengęs įsiskolinimo ieškovei. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas palikimo atsiradimo metu turėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos ieškovei išieškojimą. Nenustatyta, kad atsakovas turi registruoto nekilnojamojo turto ar kitokio turto, iš kurio būtų galima visiškai ar iš dalies atsiskaityti su kreditore – ieškove. Įvertinus tai, kad atsakovas yra palikėjos pirmos eilės įpėdinis, akivaizdu, kad atsakovas, įgyvendinęs teisę priimti motinos palikimą, būtų įgijęs nuosavybės teisę į palikimo objektu buvusį atitinkamą nekilnojamąjį ir kitą turtą. Kadangi atsakovas neturėdamas galimybių atsiskaityti su ieškove, nepriėmė palikimo, atsiradusio po motinos mirties, darytina išvada, kad tokiu būdu buvo panaikinta galimybė iš paveldimo turto įvykdyti skolinę prievolę ieškovei (padengti įsiskolinimą ar jį iš esmės sumažinti). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovui atsisakant priimti palikimą, buvo pažeistos ieškovės, kaip kreditorės, teisės. Atsakovui nepriėmus palikimo ir tokiu būdu atsisakius galimybės gauti mirusios motinos turto dalį, tuo pačiu jis sumažino galimybę bent iš dalies atsiskaityti su ieškove ir taip įvykdyti skolinę prievolę (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Teismas pritaria ieškovės nuostatai dėl ginčijamu sandoriu padaryto ieškovės kreditorinės teisės pažeidimo.

Atsisakydamas palikimo po motinos mirties, atsakovas turėjo įsiskolinimą ieškovei. Byloje nėra įrodymų, kad tokie atsakovo veiksmai buvo nulemti kokio nors būtinumo, todėl toks laisvas atsakovo apsisprendimas atsisakyti palikimo, vertinamas kaip siekimas išvengti skolų išieškojimo. Atsakovo nesąžiningo elgesio – sąmoningo vengimo vykdyti prievoles – išraiška ir yra kreditoriaus ginčijamo atsakovo sudaryto vienašalio sandorio – atsisakymo nuo palikimo / palikimo nepriėmimo sudarymas. Dėl to yra pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu. Nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, jo atsisako ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – šiuo atveju kreditorės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir kreditorės reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiųjų asmenų valdymui ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Dėl to kreditorei neįvykdytos atsakovo prievolės turi būti įvykdytos to turto, kurio atsakovas neteisėtai atsisakė, sąskaita (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

Atsakovės nuomone, ji neturi pareigos mokėti atsakovo įsiskolinimo, tačiau CK 6.66 straipsnio ir kreditoriaus interesų gynimo kontekste nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, kadangi jai nėra perkeliamos atsakovo prievolės ir pareiga už jas atsiskaityti. Priešingai, panaikinus atsakovo atsisakymą nuo mirusios motinos palikimo / jo nepriėmimą, šalys grąžinamos į padėtį, kuri būtų, jei nebūtų nesąžiningo atsakovo neveikimo, t. y. į tokią padėtį, kuri būtų, jei atsakovas būtų priėmęs palikimą. Kadangi dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi tik atsakovė, pripažinus, jog atsakovas neteisėtai atsisakė palikimo, jam tenka ½ palikimo dalis.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Tokią išvadą teismas daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:

Ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo į atsakovą teisę. Tai patvirtina byloje esantys Antstolių informacinės sistemos registro duomenys, antstolės Terezos Gerasimovič 2026 m. vasario 10 d. Siūlymas Nr. S-26-45-7544 dėl kreditorių teisų gynimo. Atsakovo atžvilgiu skolų išieškojimai vykdomi nuo 2017 m. birželio 7 d. Išieškojimai vykdomi įsiteisėjusių ir neginčijamų vykdomųjų dokumentų pagrindu, o prievolių mokėjimo terminai yra suėję.

Skolininkas žinodamas apie savo skolas kreditoriams ir turėdamas galimybę priimti mirusios motinos palikimą, to nepadarė. Tokiu būdu sumažino galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, šiuo atveju, su ieškove. Vengimu priimti palikimą yra padaromas kreditorių teisių pažeidimas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-122-330/2024).

Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių atsakovas būtų privalėjęs atsisakyti (nepriimti) palikimo.

Atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad palikimo atsisakymas (nepriėmimas) pažeis kreditorių (ieškovės) teises.

Sąlyga dėl trečiųjų asmenų nesąžiningumo yra neaktuali, nes sandoris yra vienašališkas.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad atsakovo vienašalis sandoris – atsisakymas palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai: 1) actio Pauliano instituto tikslas ― ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas; 2) sandoris pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens ― kreditoriaus, o ne sandorio šalies reikalavimu; 3) CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos kitos teisinės pasekmės. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006 ir kt.).

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, taip pat į tai, kad taikius restituciją, šalys turi būti grąžinamos į pradinę padėtį iki pripažinimo negaliojančiu sudaryto sandorio, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti 2026 m. sausio 16 d. ATS1 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. ŠMM-186 dalyje dėl ½ dalių ATS1 paveldimo paveldėjimo teisės liudijime nurodyto turto, paliekant ATS1 1/2 dalis paveldėjimo teisės liudijime nurodyto turto, tenkintinas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ATS2 naudai šį turtą: ½ gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini) (½ Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) netenkinus minėto ieškinio reikalavimo, teismo prašo leisti nukreipti atsakovo ATS2 skolų vykdomosiose bylose Nr. 0045/17/01835, Nr. 0151/18/00756, Nr. 0045/21/00435, Nr. 0045/21/00587 išieškojimą, ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai į atsakovui ATS2 tenkantį palikimą, atsiradusį po jo motinos L. B. mirties, t. y. į šį turtą: ½ gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini) (½ Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ATS1 .

Pripažįstant, jog palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovės, atsakovo kreditoriaus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Remiantis susiklosčiusia teismine praktika, kreditorių interesai tokio pobūdžio bylose yra ginami nukreipiant skolininko skolos išieškojimą į paveldimo turto dalį (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1005-459/2023). Dėl to, ATS2 vienašalio sandorio – palikimo nepriėmimo – pripažinimas negaliojančiu sudaro pagrindą ieškovės interesus ginti specifiniu būdu, t. y. nukreipti išieškojimą į tą palikimo dalį, kurios nepriėmė atsakovas. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisės liudijime nurodytą atsakovės ATS1 paveldėtą turtą bei nesant kitokių duomenų apie ATS2 priimtą palikimą, leidžiama nukreipti išieškojimą ieškovės naudai vykdomosiose bylose, kuriose išieškoma iš atsakovo, į ½ gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini) (½ Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ATS1 .

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Teismas pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, atkreipia dėmesį, jog visi ieškinio reikalavimai yra susiję su atsakovui ATS2 kylančiomis prievolėmis. Tuo tarpu atsakovei ATS1 jokie reikalavimai nereiškiami, atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik iš atsakovo ATS2 (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343-378/2015). Atsižvelgiant į tai, žyminis mokestis nustatytinas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto vertę, t. y. pagal ieškovės teismui pateikiamą Nekilnojamojo turto registro išrašą perleisto turto vertė 15 159 Eur. Atsakovas turėjo teisę į ½ turto dalį, todėl žyminis mokestis skaičiuotinas nuo ½ turto dalies vertės, t. y. 7 579,50 Eur. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą esant tokiai ieškinio sumai turtiniame ginče, nagrinėjamame ginčo teisenos tvarka, ieškinį teikiant per elektroninių paslaugų portalą, mokėtinas žyminis mokestis yra 170 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo ATS2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2025 m. spalio 23 d. sudarytą vienašalį sandorį ― palikimo nepriėmimą (atsisakymą), atsiradusį po atsakovo motinos L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties.

Panaikinti 2026 m. sausio 16 d. ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ATS1 paveldimo paveldėjimo teisės liudijime nurodyto turto, paliekant ATS1 ½ dalis paveldėjimo teisės liudijime nurodyto turto.

Nukreipti atsakovo ATS2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolų vykdomosiose bylose Nr. 0045/17/01835 ir Nr. 0151/18/00756 išieškojimą, ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai į atsakovui ATS2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (½ Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½, Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ Kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ATS1 .

Priteisti iš ATS2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 2222.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.