Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) PRS1 atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu. Pareiškėjas PRS1 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam 1996 metais Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pripažintas ir įskaitytas dvejų metų darbo stažas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. liepos 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teismas jau yra nustatęs juridinį faktą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl tokį pareiškimą atsisakoma priimti. Jei juridinis faktas dėl pareiškėjo darbo stažo buvo nustatytas, pats pareiškėjas turi tiksliai žinoti, į kokį teismą ir kada jis kreipėsi su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Jei teismo procesinio sprendimo neturi, išsiaiškinti, kokiame archyve saugomi konkretaus teismo (rūmų) dokumentai ir kreiptis į nurodytą archyvą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų procesinių dokumentų tvarkymo ir apskaitos reikalavimų aprašo 64 punktą, pasibaigus bylos saugojimo terminui iš trumpai ir ilgai saugomų baudžiamųjų, civilinių bei administracinių bylų išimami ir paliekami saugoti nuolat pirmosios instancijos teismo ir aukštesniųjų instancijų teismų priimti baigiamieji procesiniai sprendimai, kuriais išnagrinėta byla (nuosprendžiai, sprendimai, nutarimai, nutartys).

Pareiškėjas PRS1 atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. liepos 30 d. nutartį ir pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pareiškėjas pateikė teismui archyvų atsakymus, kad dokumentų, kuriais remiantis būtų galima įrodyti darbo stažą, nėra. Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjas pateikė įrodymus apie dokumentų nebuvimą archyvuose. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad 1996 m. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties nėra nei teisme, nei archyve, nei Sodros byloje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantas pateikė papildomus paaiškinimus teismui (DOK-91428).

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Kadangi paaiškinimų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, spręstina, kad papildomi pareiškėjo paaiškinimai priimami.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti tik tuos juridinius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, bet tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgys tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001).

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, teismas turi ją nutraukti CPK293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškimu kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam 1996 metais Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pripažintas ir įskaitytas dvejų metų darbo stažas.

Taigi, pareiškėjas neprašo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto - darbo stažo fakto, o prašo nustatyti faktą, kad jam 1996 metais Kaišiadorių rajono apylinkės teismas jau buvo nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą dėl jo darbo stažo. Šiuo atveju pareiškėjo keliamas klausimas yra ne dėl juridinio fakto buvimo ar nebuvimo, bet iš esmės tai yra klausimas apie ankstesnio teismo sprendimo buvimą ir jo turinį, todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog jo minimas teismo sprendimas faktiškai egzistavo. Iš pareiškėjo duomenų matyti, kad jis iš Pravieniškių įkalinimo įstaigos atlikus bausmę išleistas (duomenys neskelbtini). Jei juridinis faktas dėl pareiškėjo darbo stažo buvo nustatytas teisme, pats pareiškėjas turi tiksliai žinoti, į kokį teismą ir kada jis kreipėsi su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Jei teismo procesinio sprendimo neturi, turi būti sprendžiamas jo paieškos, išdavimo klausimas.

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kad 1996 m. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarties nėra nei teisme, nei archyve, nei Sodros byloje nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes pareiškėjo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teismas jau yra nustatęs juridinį faktą, neatitinka CPK 445 straipsnyje nustatytų sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.

Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose ((DOK-91428) jau teigia, kad jo pagrindinis tikslas yra nustatyti patį darbo stažo faktą, kad jis būtų įvertintas skaičiuojant socialinio draudimo stažą. Jeigu pareiškėjas iš tikrųjų siekia, kad būtų įskaitytas jo nurodomas 2 metų darbo stažas Pravieniškių įkalinimo įstaigoje sprendžiant dėl valstybinio socialinio draudimo stažo pensijai gauti, jis turi teisę kreiptis su prašymu į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (Sodra). O jei pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių jo darbo stažą Pravieniškių įkalinimo įstaigoje, jis turi teisę iš naujo, tinkamai suformulavęs prašymą, nauju pareiškimu kreiptis į apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl jo darbo tam tikru laikotarpiu Pravieniškių įkalinimo įstaigoje (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Jei pareiškėjui reikia nemokamos teisinės pagalbos rengiant teismui procesinius dokumentus, pareiškėjui pasiūlytina kreiptis dėl valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos (Antrinę teisinę pagalbą organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Odminių g. 3, 01122 Vilnius (Vasario 16-os g. 49, Šiauliai), tel. +370 690 02 233, www.vgtpt.lrv.lt, el. p. teisinepagalba@vgtpt.lt).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo 2026 m. liepos 22 d. pateiktas pareiškimas (CBP-16352) neatitinka CPK 445 straipsnyje nustatytų sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareikšimą kaip nenagrinėtiną teisme. Dėl to skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas), o apelianto atskirasis skundas netenkinamas.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti. Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.