Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Emilijai Sakovič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas IES1 teismui pateiktu ieškiniu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5903-759/2024 patvirtintą IES1 bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. tvarką bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo nustatyti tokią pakeistą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas IES1 ir atsakovė ATS1 turi mažametį sūnų A. B., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5903-759/2024 nutraukta šalių santuoka, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina ATS1 , nustatytas išlaikymo dydis bei patvirtinta IES1 bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima, visų pirma, yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Nustatant bendravimo tvarką būtina atsižvelgti į vaiko amžių ir gyvenimo ritmą, kad nebūtų pakenkta darniai vaiko raidai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

Šiuo atveju ieškovas prašo ieškiniu nustatyti bendravimo su sūnumi A. B. tvarką:

„Kasdieninis bendravimas: apie planuojamą vaiko paėmimą iš jo pastovios gyvenamosios vietos ieškovas prieš 24 val. informuoja atsakovę. Pagal išankstinį šalių susitarimą vaikas paimamas iš jo būvimo vietos ir praleidus su vaiku sutartą laiką, vaikas grąžinamas į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

Savaitgalinis bendravimas: dėl vaiko paėmimo bendravimui savaitgaliui ieškovas kreipiasi į atsakovę prieš 24 val., iš anksto susitardamas dėl vaiko paėmimo laiko ir bendravimo trukmės. Vaikas į jo gyvenamą vietą grąžinamas iki 20.00 val.

A. B. gimtadienis (((duomenys neskelbtini)) neporiniais metais švenčiamas su tėvu, poriniais – su motina.

Tėvo dieną (birželio pirmas sekmadienis) vaikas švenčia su Pareiškėju.

Pareiškėjo gimtadienis (((duomenys neskelbtini)) švenčiamas dalyvaujant sūnui, nepriklausomai nuo to, ar jis vyksta ((duomenys neskelbtini), ar artimiausią savaitgalį. Vaikas po Tėvo dienos, po Pareiškėjo gimtadienio į gyvenamąją vietą grąžinamas 20.00 val.

Motinos dieną (gegužės pirmas sekmadienis) vaikas švenčia kartu su Pareiškėja.

Pareiškėjos gimtadienis (((duomenys neskelbtini)) švenčiamas dalyvaujant sūnui, nepriklausomai nuo to, ar jis vyksta ((duomenys neskelbtini), ar artimiausią savaitgalį.

Kūčias (gruodžio 24 d.) sūnus švenčia su motina. Velykų pirmą dieną, Kalėdų pirmą dieną bei Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) neporiniais metais vaikas švenčia su tėvu. Velykų pirmą dieną, Kalėdų pirmą dieną bei Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) poriniais metais vaikas švenčia su motina. Velykų antrą dieną, Kalėdų antrą dieną poriniais metais vaikas švenčia su tėvu. Velykų antrą dieną, Kalėdų antrą dieną neporiniais metais vaikas švenčia su motina.

Išvykimas į užsienį: Jei vienas iš tėvų organizuoja atostogas užsienyje arba vaikas dalyvauja renginyje užsienyje, išvyką organizuojantis tėvas (motina arba tėvas) privalo iš anksto informuoti kitą tėvą (motiną ar tėvą) ne vėliau kaip prieš 2 savaites, nurodant išvykos datą, laiką, vietą, į kurią vykstama, grįžimo į Lietuvą datą. Kai tėvas (motina ar tėvas), susipažinęs su pateikta informacija, išvykstančiam su vaiku tėvui (motinai ar tėvui) duoda rašytinį sutikimą ir perduoda vaiko asmens dokumentus.

Teismas pažymi, kad pagal CK 3.170 straipsnį ir 3.174 straipsnį, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu klausimus, prioritetas teikiamas geriausiems vaiko interesams, o ne vieno iš tėvų patogumui ar asmeniniams pageidavimams. Todėl bendravimo tvarka turi būti nustatoma taip, kad užtikrintų vaiko emocinį saugumą, stabilumą, aiškumą ir galimybę palaikyti nuolatinį ryšį su abiem tėvais.

Teismo vertinimu, ieškovo siūloma bendravimo tvarka iš esmės yra neapibrėžta ir nekonkreti. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė pageidaujantis bendrauti su vaiku 1–3 savaitgalius per mėnesį po 3 valandas, tačiau nėra aišku, kokie konkretūs savaitgaliai būtų pasirenkami, kokiais kriterijais vadovaujantis jie būtų nustatomi, kokia būtų bendravimo tvarka darbo dienomis ir kokiu būdu būtų užtikrinamas nuoseklus kontakto palaikymas. Iš esmės sprendimas dėl bendravimo laiko būtų paliktas vien ieškovo nuožiūrai, jam pranešant apie ketinimą bendrauti vos prieš 24 valandas. Tokia tvarka sukurtų nuolatinį neapibrėžtumą tiek vaikui, tiek atsakovei, nes nebūtų galimybės iš anksto planuoti vaiko dienotvarkės, ugdymo veiklų, specialistų konsultacijų, poilsio ar kitų kasdienių poreikių. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad bendravimo tvarka turi būti pakankamai konkreti ir aiški, jog ateityje tarp šalių nekiltų papildomų konfliktų dėl jos vykdymo bei interpretavimo.

Akivaizdu, kad šalims nepavysta tarpusavyje geranoriškai susitarti dėl atsakovo bendravimo su sūnumi dėl ko kyla konfliktai, vengiama konstruktyviai bendrauti tarpusavyje, kas šiuo atveju ieškovui ir atsakovei neišvengiama, atsižvelgiant į tai kad šalių sūnus A. B. yra gimęs (duomenys neskelbtini) , t. y. bylos nagrinėjimo teisme metu vaikui yra beveik ((duomenys neskelbtini) metai. Duomenys patvirtina ir tai, kad ieškovas nedėjo pakankamai pastangų ir iniciatyvos siekdamas bendrauti su savo mažamečiu sūnumi, susitikimus inicijuodavo retai.

Nagrinėjamu atveju būtinybė nustatyti aiškią ir konkrečią bendravimo tvarką yra dar svarbesnė dėl tarp šalių esančios konfliktinės situacijos. Teismo posėdžio metu ieškovas demonstravo konfliktišką ir kategorišką elgesį, atsisakė svarstyti galimybes dalyvauti mokymuose ar kitose priemonėse, skirtose tėvo ir vaiko santykių stiprinimui. Esant tokioms aplinkybėms, neapibrėžta bendravimo tvarka neišvengiamai sudarytų prielaidas naujiems ginčams dėl bendravimo laiko derinimo, susitikimų organizavimo ir jų vykdymo.

Taip pat pažymėtina, kad bendravimo tvarka turi būti nustatoma ne tik vaiko, bet ir atsakovės interesų apsaugai. Ieškovo siūloma sistema iš esmės suteiktų jam teisę vienašališkai spręsti, kada ir kokiu intensyvumu bendrauti su vaiku, tuo tarpu atsakovė būtų priversta nuolat prisitaikyti prie ieškovo darbo grafiko ir asmeninių poreikių. Tokia situacija neatitiktų tėvų lygiateisiškumo principo ir nesudarytų sąlygų užtikrinti stabilios vaiko kasdienės rutinos.

Ypatingą reikšmę šioje byloje turi ir nepilnamečio sveikatos būklė. Vaikui nustatyti įvairiapusiai ((duomenys neskelbtini) bei ((duomenys neskelbtini). Specialistų ir psichologų rekomendacijos tokiais atvejais pabrėžia aiškios struktūros, pastovios dienotvarkės, nuspėjamumo ir reguliarumo svarbą. Vaikui būtina iš anksto žinoti savo veiklas, bendravimo vietas ir laiką, o jo kasdienė aplinka turi būti kuo stabilesnė.

Dėl šios priežasties ieškovo siūloma bendravimo tvarka prieštarauja specialistų rekomendacijoms. Nereguliarūs ir iš anksto neapibrėžti susitikimai neužtikrintų vaiko emocinio saugumo bei nuoseklaus ryšio su tėvu. Priešingai, specialistų praktikoje pripažįstama, kad vaikams, turintiems ((duomenys neskelbtini), ypač svarbus dažnas ir reguliarus kontaktas su reikšmingais asmenimis. Nutrūkus bendravimui ilgesniam laikui arba jam vykstant nenuosekliai, vaikas kiekvieną kartą priverstas iš naujo adaptuotis, o tai gali neigiamai paveikti jo emocinę būseną ir santykio su tėvu formavimąsi.

Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka daro žalą vaikui ar neatitinka jo interesų. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo atveju būtina nustatyta aiškią ir konkrečią bendravimo tvarką atitinkančią specialistų rekomendacijas, kuri užtikrintų vaiko dienotvarkės stabilumą bei sudarytų sąlygas reguliariam tėvo ir sūnaus bendravimui.

Be to, ieškovo siūloma bendravimo tvarka būtų sunkiai vykdoma priverstine tvarka. Kadangi joje nėra aiškiai apibrėžtų konkrečių bendravimo dienų, valandų ir sąlygų, kilus ginčui nebūtų objektyviai įmanoma nustatyti, ar bendravimo tvarka buvo pažeista, o tai prieštarautų teismo sprendimo vykdymui.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių yra susiformavęs konfliktinis bendravimo modelis, šalims kyla sunkumų savarankiškai ir nuosekliai susitarti dėl vaiko bendravimo su tėvu, todėl ankstesnė bendravimo tvarka praktikoje nepasiteisino. Byloje nustatyta, kad ieškovo – tėvo bendravimas su sūnumi buvo epizodinis, nenuoseklus, o nuo 2026 m. sausio mėn. ieškovas su sūnumi susitikdavo vos vieną kartą per mėnesį. Šiuo atveju ieškovo pasyvumas, nenuoseklumas, o taip pat ir nepakankama atsakovės ir ieškovo tarpusavio komunikacija, sudarė prielaidas kilti tarpusavio ginčams ir trukdė formuotis stabiliam vaiko ir tėvo ryšiui. Įvertinus aptartą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga nustatyti aiškesnę, konkretesnę, vykdytiną ieškovo bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarką, kuri labiau eliminuotų galimas interpretavimo galimybes, sumažintų tarp šalių kylančių ginčų tikimybę ir užtikrintų realesnį nustatytos tvarkos faktinį įgyvendinimą.

Nors ieškovas ieškiniu formaliai prašo pakeisti bendravimo su vaiku tvarką kasdienio bendravimo, savaitgalių, švenčių dienų, gimtadienių bei išvykimo į užsienį laikotarpiams, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad faktiškai ginčas kyla tik dėl kasdienio ir savaitgalinio bendravimo tvarkos. Bendravimo per šventes, gimtadienius bei išvykimo į užsienį metu tvarką, ieškovas siūlo palikti tokią pačią, kokia buvo nustatyta 2024 m. birželio 27 d. teismo sprendimu. Atsakovė dėl šių bendravimo tvarkos dalių prieštaravimų ar pasiūlymų taip pat nepateikė. Todėl nagrinėjamu atveju bendravimo tvarkos pakeitimo poreikis ir vertinimas apsiriboja tik kasdienio bei savaitgalinio bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimais.

Teismas, spręsdamas bendravimo tvarkos pakeitimo klausimą, taip pat atsižvelgia į nepilnamečio vaiko amžių (bylos nagrinėjimo metu šalių sūnui A. B. – beveik ((duomenys neskelbtini) metai), jo raidos ypatumus, vaiko poreikį į stabilią, saugią aplinką, taip pat į būtinybę palaipsniui formuoti ir stiprinti mažamečio vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, itin staigiai neišplečiant ieškovo-tėvo bendravimo su vaiku apimties. Dėl šios priežasties tikslingai numatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu ieškovo bendravimas su sūnumi vyksta be nakvynių –siekiant sudaryti sąlygas vaikui palaipsniui adaptuotis prie bendravimo su tėvu, tuo pačiu užtikrinant ir vaiko emocinį saugumą, nuosekliai stiprinant atsakovo – tėvo ir jo mažamečio sūnaus tarpusavio ryšį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka neatitinka geriausių vaiko interesų principo, neužtikrina reguliaraus ir nuoseklaus vaiko bei tėvo ryšio palaikymo, prieštarauja specialistų rekomendacijoms dėl vaiko sveikatos būklės, sudaro prielaidas naujiems konfliktams tarp šalių ir negali būti laikoma tinkama ar proporcinga nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Esant paminėtų aplinkybių visumai, ieškovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tenkintinas iš dalies, nustatytina tokia nepilnamečio vaiko A. B. ir jo tėvo IES1 bendravimo tvarka: kasdieninis bendravimas - ieškovas su sūnumi iki sūnaus pilnametystės bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį, 17.00 val. paimdamas sūnų iš namų (ar ugdymo įstaigos) ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją ar kitą tėvų sutartą vietą 20.00 val. Kitomis darbo dienomis tėvas su vaiku bendrauja el. ryšio priemonėmis ar ir kitokiu būdu tėvų bendru sutarimu, tačiau netrukdant įprasto vaiko ritmo ir rėžimo; savaitgalinis bendravimas - ieškovas iki 2027 m. birželio 15 d. su nepilnamečiu vaiku bendrauja 1 (pirmą) ir 3 (trečią) mėnesio savaitgalį, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos tėvų sutartos vietos sekmadienį nuo 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 13.00 val. Nuo 2027 m. birželio 15 d. ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja 1 (pirmą) ir 3 (trečią) mėnesio savaitgalį, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos tėvų sutartos vietos sekmadienį nuo 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 15.00 val. Nuo 2028 m. sausio 1 d. įtraukiamos nakvynės pas ieškovą, t.y. ieškovas (1 (pirmą) ir 3 (trečią) mėnesio savaitgalį) šeštadienį 10.00 val. vaiką paima iš vaiko gyvenamosios ar kitos tėvų sutartos vietos ir sūnų grąžina į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val.

Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka yra racionali, atitinka tiek nepilnamečio vaiko, tiek ir ieškovo interesą. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad šiuo atveju, įvertinus ir šalių sūnaus amžių reikalingas nuolatinis ir pastovus ieškovo bendravimas su sūnumi, siekiant tiek atkurti, tiek ir išlaikyti ieškovo ryšį su sūnumi.

Teismas papildomai pabrėžia, kad visais atvejais prioritetas teikiamas geriausiems vaiko interesams, kurie apima ne tik jo fizinę gerovę, bet ir teisę į stabilų, saugų bei nuoseklų emocinį ryšį su abiem tėvais. Ši teisė negali būti ribojama dėl tėvų tarpusavio nesutarimų ar komunikacijos stokos. Priešingai, tiek atsakovei, tiek ieškovui tenka pozityvi pareiga aktyviai bendradarbiauti, elgtis sąžiningai ir geranoriškai, keistis informacija, derinti bendravimo laiką bei veikti taip, kad būtų atkurtas, palaikomas ir stiprinamas ieškovo, kaip skyrium gyvenančio tėvo, ryšys su sūnumi. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovui taip pat neišvengiamai tenka pareiga susilaikyti nuo netinkamo, įžeidžiančio pobūdžio bendravimo su atsakove ir užtikrinti konstruktyvią, pagarbią tarpusavio komunikaciją, būtiną tinkamam bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimui. Tik konstruktyvus, nuoseklus ir į vaiko interesus orientuotas abiejų tėvų bendradarbiavimas sudaro realias prielaidas užtikrinti, kad nustatyta bendravimo tvarka bus faktiškai įgyvendinama ir iš tiesų atitiks geriausius nepilnamečio vaiko interesus.

Taip pat pažymima, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: ieškovo sumokėtas žyminis mokestis – 115,00 Eur ir atsakovės 500,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir šalių procesinį elgesį, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas dėl bendravimo su tėvu-ieškovu tvarkos kilo dėl atsakovo nepagarbaus bendravimo, iniciatyvos trūkumo, nesugebėjimo konstruktyviai bendradarbiauti priimant sprendimus, susijusius su vaiko gerove. Nors nagrinėjamu atveju nustatytas pagrindas spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, ieškovo ieškinys tenkintas tik iš dalies – teismas nustatė bendravimo tvarką, kuri iš esmės laikytina kompromisinė. Ieškovo siūloma bendravimo tvarka neatitiko geriausių vaiko interesų principo, neužtikrino reguliaraus ir nuoseklaus vaiko bei tėvo ryšio palaikymo, prieštaravo specialistų rekomendacijoms dėl vaiko sveikatos būklės, bei sudarė prielaidas naujiems konfliktams tarp šalių ir negalėjo būti laikoma tinkama ar proporcinga nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.

Ieškovo pareikšti reikalavimai tenkinami iš dalies (nustatytos konkrečios bendravimo dienos ir laikas, pereinamasis laikotarpis), t. y. ženklia dalimi nustatant ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką atsižvelgta į bylos aplinkybes. Teismas sprendžia, kad ieškinys tenkinamas 50 proc.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ieškovo vengimo, iniciatyvos trūkumo ar nepagarbaus bendravimo, nesugebėjimo konstruktyviai bendradarbiauti, ieškinys tenkintas iš dalies ir patvirtinta teismo iniciatyva nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka, teismas sprendžia, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė sudarė ieškovui visas realias galimybes palaikyti ryšį ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, o kliūčių tokiam bendravimui nesudarė. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ieškovas pats vengė aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime ir naudotis jam suteiktomis bendravimo galimybėmis, stokojo iniciatyvos bei nepakankamai bendradarbiavo su atsakove sprendžiant su vaiko bendravimu susijusius klausimus. Dėl ieškovo elgesio ir nesugebėjimo konstruktyviai bendradarbiauti susiklostė situacija, lėmusi kreipimąsi į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, todėl atsakovė buvo priversta patirti papildomų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (50 proc.), atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų santykiui, t. y. 250 Eur atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 98 straipsniai).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 8,00 Eur dydžio sumos (minimali valstybei priteistina suma), todėl jos nepriteisiamos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 27 d. sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5903-759/2024 patvirtintą IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B., gimusiu ((duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti ieškovo IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B., gimusiu ((duomenys neskelbtini), tvarką:

kasdieninis bendravimas - ieškovas IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , su sūnumi A. B., gimusiu ((duomenys neskelbtini), iki sūnaus pilnametystės bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį, 17.00 val. paimdamas sūnų A. B. iš namų (ar ugdymo įstaigos) ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją ar kitą tėvų sutartą vietą 20.00 val. Kitomis darbo dienomis tėvas su vaiku bendrauja el. ryšio priemonėmis ar ir kitokiu būdu tėvų bendru sutarimu, tačiau netrukdant įprasto vaiko ritmo ir rėžimo;

savaitgalinis bendravimas - ieškovas IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iki 2027 m. birželio 15 d. su nepilnamečiu vaiku A. B., gimusiu ((duomenys neskelbtini), bendrauja 1 (pirmą) ir 3 (trečią) mėnesio savaitgalį, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos tėvų sutartos vietos sekmadienį nuo 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 13.00 val. Nuo 2027 m. birželio 15 d. ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja 1 (pirmą) ir 3 (trečią) mėnesio savaitgalį, paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos tėvų sutartos vietos sekmadienį nuo 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 15.00 val. Nuo 2028 m. sausio 1 d. įtraukiamos nakvynės pas ieškovą, t.y. ieškovas (1 (pirmą) ir 3 (trečią) mėnesio savaitgalį) šeštadienį 10.00 val. vaiką paima iš vaiko gyvenamosios ar kitos tėvų sutartos vietos ir sūnų grąžina į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val.

bendravimas švenčių ir gimtadienių metu: A. B. gimtadienis (((duomenys neskelbtini)) neporiniais metais švenčiamas su tėvu, poriniais – su motina. Tėvo dieną (birželio pirmas sekmadienis) vaikas švenčia su Pareiškėju. Pareiškėjo gimtadienis (((duomenys neskelbtini)) švenčiamas dalyvaujant sūnui, nepriklausomai nuo to, ar jis vyksta ((duomenys neskelbtini), ar artimiausią savaitgalį. Vaikas po Tėvo dienos, po Pareiškėjo gimtadienio į gyvenamąją vietą grąžinamas 20.00 val. Motinos dieną (gegužės pirmas sekmadienis) vaikas švenčia kartu su Pareiškėja. Pareiškėjos gimtadienis (((duomenys neskelbtini)) švenčiamas dalyvaujant sūnui, nepriklausomai nuo to, ar jis vyksta ((duomenys neskelbtini), ar artimiausią savaitgalį. Kūčias (gruodžio 24 d.) sūnus švenčia su motina. Velykų pirmą dieną, Kalėdų pirmą dieną bei Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) neporiniais metais vaikas švenčia su tėvu. Velykų pirmą dieną, Kalėdų pirmą dieną bei Naujuosius metus (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) poriniais metais vaikas švenčia su motina. Velykų antrą dieną, Kalėdų antrą dieną poriniais metais vaikas švenčia su tėvu. Velykų antrą dieną, Kalėdų antrą dieną neporiniais metais vaikas švenčia su motina.

Išvykimas į užsienį: Jei vienas iš tėvų organizuoja atostogas užsienyje arba vaikas dalyvauja renginyje užsienyje, išvyką organizuojantis tėvas (motina arba tėvas) privalo iš anksto informuoti kitą tėvą (motiną ar tėvą) ne vėliau kaip prieš 2 savaites, nurodant išvykos datą, laiką, vietą, į kurią vykstama, grįžimo į Lietuvą datą. Kai tėvas (motina ar tėvas), susipažinęs su pateikta informacija, išvykstančiam su vaiku tėvui (motinai ar tėvui) duoda rašytinį sutikimą ir perduoda vaiko asmens dokumentus.

Priteisti iš ieškovo IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , atsakovei ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.