- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-10
- Bylos Nr.
- II-1152-1269/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-18874-2026-9
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Giedrius Purvys
- Pažeidėjas
- TRA1
- Institucija
- Vilniaus teritorinė muitinė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Purvys, sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, dalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei R. P. (nuotoliniu būdu per ZOOM programą), nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui TRA1, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyresniojo inspektoriaus D. F. 2026 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-670-2026 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo inspektoriaus D. F. 2026 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-670-2026 TRA1buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 1 dalį 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – daikto (tabako gaminių) konfiskavimu už tai, kad ji 2026 m. sausio 2 d. 11.00 val. (duomenys neskelbtini), atskridusi į (duomenys neskelbtini) oro uostą iš (duomenys neskelbtini) Respublikos, reisu (duomenys neskelbtini), nedeklaravo, jog asmeniniame bagaže gabena prekes, kurias būtina pateikti muitinės kontrolei. Patikrinimo metu asmens bagaže buvo rasti 3 blokai (600 vnt.) cigarečių „Davidoff“, kurių vertė 161,70 Eur, tuo ji pažeidė Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo papildomas 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 139 straipsnio 1 dalies a) punktą (b. l. 32-33).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo TRA1(toliau – ir Pareiškėja) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2026 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-670-2026 ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skundas grindžiamas tuo, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepakankamai pagrįstas, nes priimtas nevisiškai ištyrus visas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir padarius nepakankamai motyvuotas išvadas dėl pareiškėjos administracinės atsakomybės.
2.1. Pareiškėja skunde neginčija aplinkybės, kad administracinio patikrinimo metu jos rankose buvo trys cigarečių blokai. Tačiau vien ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad visos cigaretės priklausė tik jai arba buvo skirtos tik jos asmeniniam naudojimui. Ji nurodė, jog 2026 m. sausio 2 d. į Lietuvą grįžo maršrutu (duomenys neskelbtini). Kartu su ja tuo pačiu maršrutu ir tuo pačiu skrydžiu keliavo jos sesuo, jos sutuoktinis bei jų nepilnametis sūnus. Šią aplinkybę patvirtina kartu įsigyti kelionės bilietai, kurie buvo pateikti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Persėdimo metu (duomenys neskelbtini) oro uosto „Duty Free“ parduotuvėje trys pilnamečiai kelionės dalyviai – ji, jos sesuo ir svainis – kiekvienas įsigijo po vieną cigarečių bloką asmeniniam naudojimui. Visi trys cigarečių blokai buvo parduoti vienoje gamyklinėje skaidrioje pakuotėje. Šios pakuotės neišardė, nes ketino cigaretes pasidalyti grįžę į Lietuvą. Po lėktuvo nusileidimo keleiviai dėl skirtingo registruoto bagažo atsiėmimo laiko judėjo ne visi kartu. Jos svainis iš muitinės zonos išėjo anksčiau, ji – vėliau, o sesuo atėjo paskutinė, nes ilgiausiai laukė savo registruoto bagažo.
2.2. Pareiškėja pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokole vartojama formuluotė, jog cigaretės buvo „rastos“, neatitinka faktinių aplinkybių. Atvykusi į (duomenys neskelbtini) oro uostą ji cigarečių neslėpė. Jas nešėsi rankoje originaliame „Duty Free“ maišelyje, atskirai nuo kito rankinio bagažo. Cigaretės nebuvo slepiamos lagamine, po drabužiais ar kitose vietose. Jos nebuvo slepiamos ar maskuojamos, todėl nebuvo „surastos“ atliekant paiešką – jos buvo akivaizdžiai matomos pareigūnams nuo pat patikrinimo pradžios.
2.3. Nuo pat administracinio proceso pradžios pareiškėja nuosekliai aiškino, kad kartu su ja keliavo dar du pilnamečiai asmenys – jos sesuo ir svainis, kurie (duomenys neskelbtini) oro uosto „Duty Free“ parduotuvėje taip pat įsigijo po vieną cigarečių bloką. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti jų rašytiniai paaiškinimai ir kelionės dokumentai. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad šie paaiškinimai nepaneigia jos kaltės, tačiau nėra išsamiai paaiškinta, kodėl jie laikomi nepatikimais, kokiais konkrečiais įrodymais jie paneigiami ir kodėl jais nesivadovauta. Jos nuomone, byloje esant keliems tarpusavyje neprieštaraujantiems paaiškinimams apie cigarečių priklausomybę, vien tai, kad cigaretes patikrinimo metu fiziškai nešėsi ji, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad jos visos priklausė tik jai. Prašo teismo visus byloje esančius įrodymus vertinti jų visumoje ir iš naujo įvertinti, ar administracinio nusižengimo sudėtis buvo įrodyta pakankamai.
2.4. Pareiškėja skunde nesutinka su nutarimo teiginiu, jog ji sąmoningai nesidomėjo prekių įvežimo tvarka ir todėl tyčia padarė ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad ji nesiekė nuslėpti cigarečių ar kitaip suklaidinti muitinės pareigūnų. Tai patvirtina faktas, jog ji cigaretes nešėsi atvirai, originaliame „Duty Free“ maišelyje rankoje, neslėpė jų bagaže, drabužiuose ar kitose vietose. Vien aplinkybė, kad cigaretes nešė ji, savaime neįrodo tyčinio siekio išvengti muitinės kontrolės ar nuslėpti tikrąsias faktines aplinkybes. Išvada apie jos tyčią buvo padaryta nepakankamai įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus.
2.5. Tuo metu, kai buvo pradėtas administracinio nusižengimo protokolo surašymas, prašė leisti jos seseriai ir svainiui pateikti paaiškinimus, patvirtinančius, kad kiekvienam iš jų priklausė po vieną cigarečių bloką. Tokia galimybė jiems nebuvo suteikta. Dar iki nutarimo priėmimo pateikė papildomus savo paaiškinimus, sesers ir svainio rašytinius paaiškinimus, kelionės dokumentus bei prašymą išsaugoti vaizdo ir garso įrašus, kurie, jos nuomone, turi esminę reikšmę objektyviam bylos aplinkybių nustatymui.
2.6. Administracinę bylą nagrinėjanti institucija privalo objektyviai, nešališkai ir visapusiškai įvertinti visus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju muitinei buvo pateikti ne tik jos paaiškinimai, bet ir jos sesers bei svainio rašytiniai paaiškinimai, kelionės dokumentai, patvirtinantys, kad visi kartu keliavo tuo pačiu maršrutu, taip pat prašymas išsaugoti vaizdo ir garso įrašus, kurie galėjo turėti reikšmės objektyviam faktinių aplinkybių nustatymui. Tačiau iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, ar visi šie įrodymai buvo visapusiškai įvertinti, kokiais konkrečiais motyvais jie buvo atmesti ir ar buvo analizuoti jos prašymu išsaugoti vaizdo bei garso įrašai. Iki šiol nėra aišku, kaip buvo išspręstas jos prašymas išsaugoti vaizdo ir garso įrašus ir ar šie įrašai apskritai buvo peržiūrėti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.
2.7. Jei teismas konstatuotų, jog egzistuoja pagrindas taikyti administracinę atsakomybę, prašo atskirai įvertinti sprendimo konfiskuoti visas 600 cigarečių pagrįstumą, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus dėl jų priklausomybės trims skirtingiems asmenims. Prašo teismo įvertinti, ar sprendimas konfiskuoti visas 600 cigarečių konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis atitinka teisingumo, proporcingumo ir individualaus atsakomybės vertinimo principus.
Motyvuojamoji dalis
2.8. Nutarime nurodoma, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nurodoma, kad jos gailėjimasis nepripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes neprisipažino padariusi administracinį nusižengimą. Pažymi, kad viso administracinio proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jos veiksmai neatitiko ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Todėl negalėjo pripažinti padariusi pažeidimą, kurio, jos įsitikinimu, nepadarė. Naudojimasis teise gintis ir ginčyti administracinį kaltinimą negali būti laikomas aplinkybe, bloginančia jos teisinę padėtį. Pažymėtina ir tai, kad administracinio proceso metu bendradarbiavo su pareigūnais, teikė paaiškinimus, savo iniciatyva pateikė papildomus dokumentus, sesers ir svainio paaiškinimus, kelionės dokumentus bei prašymą išsaugoti vaizdo ir garso įrašus (b. l. 1-3).
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundo netenkinti, atsakydama į skundo argumentus nurodė, jog:
3.1. TRA1 teigimu, administracinio nusižengimo protokole vartojama formuluotė, jog cigaretės buvo „rastos“, neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi ji cigaretes atvirai nešėsi originaliame „Duty Free“ maišelyje rankoje, jos nebuvo slepiamos ar maskuojamos, todėl nebuvo „surastos“ atliekant paiešką, cigaretės buvo akivaizdžiai matomos pareigūnams nuo pat patikrinimo pradžios. Atsikertant į šiuos teiginius, pasisakytina, kad TRA1, gabendama prekes, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, ir už kurias nustatyti importo muitai ir (arba) mokesčiai, jų nepateikė muitinės kontrolei. Faktas, kad pareiškėja gabena didesnį, nei leidžiama cigarečių kiekį, paaiškėjo, tik muitinės pareigūnams patikrinus TRA1 turimą asmeninį bagažą ir užfiksavus, jog gabenamas didesnis nei leistinas cigarečių kiekis.
3.2. (duomenys neskelbtini) oro uosto poste taikoma dviejų kanalų (žaliojo ir raudonojo) sistema. Žaliąjį kanalą pasirinkusiems keleiviams deklaruoti jų gabenamų prekių kitomis priemonėmis nereikia ir joks papildomas jų muitinis tikrinimas neatliekamas (išskyrus pasirinktinai tikrinamus keleivius). Raudonasis kanalas turi būti pasirenkamas, kai keleivis gabena prekes, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir (arba) mokesčiai ar kurioms taikomi importo draudimai ar apribojimai, taip pat tais atvejais, kai keleivis nėra įsitikinęs, kad negabena tokių prekių. Pasirinkę raudonąjį kanalą, keleiviai privalo deklaruoti gabenamas prekes vienu iš šių būdų: elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis, raštu arba žodžiu. Svarbu pažymėti, kad TRA1, eidama žaliu kanalu, veiksmu deklaravo, kad privalomų deklaruoti prekių neturi.
3.3. Kontrabandos dalyko įsigijimo aplinkybės ir kartu vykusių asmenų paaiškinimai nagrinėjamu atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės nešalina. Asmenys, atvykę į Lietuvos Respubliką, privalo deklaruoti su savimi gabenamas prekes, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir (arba) mokesčiai ar kurioms taikomi importo draudimai ar apribojimai, taip pat tais atvejais, kai keleivis nėra įsitikinęs, kad negabena tokių prekių. Skunde pareiškėja patvirtina, kad muitinio patikrinimo metu, jos rankose buvo maišelis su 3 blokais cigarečių, šios aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad TRA1gabenamų ir muitinės kontrolei nepateiktų prekių kiekis buvo didesnis už nustatytas įvežimo normas.
3.4. Pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – SMK) 139 straipsnio 1 dalies nuostatas į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia vienas iš šių asmenų: į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo; asmuo, kurio vardu arba kurio interesais veikia prekes į tą teritoriją įvežęs asmuo; asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą po to, kai jos bus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. SMK 5 straipsnio 34 punkte išskirta prekių turėtojo sąvoka, nurodant, kad prekių turėtojas – tai prekių savininkas arba panašią teisę disponuoti prekėmis turintis asmuo, arba fiziškai prekes turintis asmuo. Pažymėtina, kad sistemiškai aiškinant ANK 208 straipsnyje numatytas teisės normas, pareiga pateikti muitinės kontrolei (deklaruoti) prekes kyla būtent jas gabenančiam asmeniui, nepriklausomai, ar jis yra jų savininkas ar ne.
3.5. Bylos nagrinėjimo metu buvo įvertinti pareiškėjos ir kartu su ja vykusių asmenų pateikti paaiškinimai, taip pat atsižvelgus į TRA1 pateiktą prašymą peržiūrėti turimi vaizdo įrašai iš (duomenys neskelbtini) oro uosto bagažo atsiėmimo vietos. TRA1 nurodytos aplinkybės, kurias ji grindžia kartu keliavusių asmenų paaiškinimais ar vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota, kaip pareiškėja eina rankoje nešdama maišelį, patvirtina faktą, kad būtent ji nešė cigaretes išeidama iš oro uosto, todėl neabejotinai konstatuotina, kad ji buvo prekių turėtoja ir jai kilo pareiga pateikti prekes muitinės kontrolei. Svarbu pažymėti, kad oro uostų specifika neleidžia patikrinti kiekvieno atvykstančio asmens bagažo. Kaip jau buvo minėta, iš trečiųjų šalių atvykę ir turintys deklaruojamų daiktų asmenys turi pasirinkti raudonąjį kanalą ir deklaruoti muitinei įvežamus daiktus, arba pasirinkti žaliąjį kanalą, jei deklaruojamų daiktų negabena. Pasirinkę žaliąjį kanalą ir tokiu veiksmu deklaruojantys, kad deklaruojamų daiktų negabena, keleiviai muitiniam tikrinimui gali būti atrenkami atsitiktinai. Nešamas maišelis su logotipu „Duty Free“, kuriame sudėti tabako gaminiai, neįrodo, kad TRA1 nesiekė išvengti muitinės kontrolės. Muitinės pareigūnams nebuvo matomas pareiškėjos nešamo maišelio turinys, nežinoma, ar maišelyje yra privalomos deklaruoti prekės bei koks jų kiekis, taip pat ar jame yra kitos įsigytos prekės, kurios atleidžiamos nuo importo muitų ir mokesčių.
Pareiškėja TRA1 buvo tinkamai pranešimu informuota apie skundo nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, tačiau į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymo atidėti skundo nagrinėjimą nepateikė. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, skundas nagrinėjamas nedalyvaujant pareiškėjai.
Vilniaus teritorinės muitinės atstovė R. P. teismo posėdyje prašė TRA1 skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą Institucijos atsiliepime į skundą nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad kontrabandos pažeidimas neabejotinai įrodytas. Visos aplinkybės yra patvirtintos, buvo peržiūrėta vaizdo medžiaga, ten užfiksuota, kad ji gabeno prekes, pati TRA1 pripažįsta prekių nešimo faktą. TRA1 viena be jokių papildomų asmenų nešėsi tris blokus cigarečių. Už tai, kad buvo gabenamas didesnis nei leistinas neapmokestintų prekių kiekis, jai buvo surašytas protokolas dėl kontrabandos gabenimo. Ji ėjo žaliu kanalu deklaruodama, kad neturi prekių, kurias reikia pateikti. Tuo būdu pažeidė prekių deklaravimo tvarką. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad kontrabanda siejama ne su prekių įsigijimu, o su prekių gabenimu, su tuo asmeniu, kuris patikrinimo metu tas prekes turėjo. Negali tiksliai pasakyti, kur konkrečiai pareiškėja buvo patikrinta. Įprastai praktikoje tikrinimas atliekamas einant žaliuoju kanalu. Praėjus bagažo skyrių, link išėjimo yra juostos - žalia linija. Paprastai pareigūnai už tos žalios linijos tikrina keleivius, jeigu sugalvoja, kad tikrins. Perėję tą liniją asmenys parodo, kad jie neturi deklaruotinų daiktų.
2026 m. sausio 2 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodyta, jog iš TRA1buvo paimta 600 vnt. tabako gaminių – cigarečių „Davidoff“, nepaženklintų LR nustatyta tvarka, kurių vertė 161,70 Eur. Daiktų savininke nurodyta TRA1(b. l. 9).
Vilniaus teritorinė muitinė pateikė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas lėktuvo reiso (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) keleivių atvykimas į (duomenys neskelbtini) oro uosto T2 1A C sektorių, jam užfiksuota pareiškėja rankoje nešanti „duty free“ maišelį.
TRA12026 m. sausio 2 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog iš (duomenys neskelbtini) parskrido keturiese. (duomenys neskelbtini) „Duty free“ parduotuvėje pirko tris blokus (supakuotus vienoje pakuotėje) cigarečių. Grįžus į (duomenys neskelbtini), svainis išėjo į lauką pirmas, nes skubėjo parūkyti. Ji ėjo po jo, kai tik gavo savo lagaminą ir nešėsi tą nelemtą pakuotę cigarečių iš trijų blokų. Jie nei vienas nežinojo, kad turi ją išardyti po 1 bloką arba eiti pro muitinę visi trys suaugę susikibę rankomis, kad muitinės darbuotojai nebaustų už kontrabandą ir neuždėtų bausmės. Prašo atsižvelgti, kad ji nežinojo tokių griežtų taisyklių. Prašo neskirti baudos, nes ji nuoširdžiai gailisi ir ateityje tokių klaidų nekartos. Nesunku patikrinti, kad tikrai jie skrido keturi žmonės: LUD1 (jos sesė) pirko bilietus ir jie trys suaugę žmonės vyko kartu. Ne iš gatvės kažkam (anot muitinės pareigūno) ji nori priskirti tas cigaretes (b. l. 18).
TRA1 2026 m. sausio 7 d. pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) skrido keturiese: trys suaugę asmenys (ji, jos sesė ir svainis) bei nepilnametis sesers sūnus. Duty Free parduotuvėje (duomenys neskelbtini) buvo įsigyti trys cigarečių blokai, skirti trims suaugusiems asmenims – kiekvienam po vieną bloką, neviršijant leistinos normos. Visi trys blokai buvo gamintojo supakuoti vienoje skaidrioje pakuotėje, kurios jie neišardė, nes manė, kad cigaretes pasidalins grįžę namo. Ji tuo metu fiziškai nešėsi šią pakuotę, tačiau tai nereiškė, jog cigaretės priklausė jai vienai. Atvykus į (duomenys neskelbtini) oro uostą, dėl skirtingo bagažo atsiėmimo laiko pro muitinę ėjo ne visi kartu: svainis buvo išėjęs pirmas, ji – po to, sesė atėjo vėliau, kai jai jau buvo surašomas protokolas. Nepaisant to, jie visi keliavo kartu, tai patvirtina pateikiami kelionės dokumentai. Muitinės protokole nurodytas „daikto savininkas“ buvo įrašytas formaliai, nes ji tuo metu laikė pakuotę. Šis įrašas neatspindi realios nuosavybės, kuri priklausė trims suaugusiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad leistina norma nebuvo viršyta ir nebuvo tyčios pažeisti teisės aktų, prašo įvertinti visas faktines aplinkybes ir priimti sprendimą panaikinti jai inkriminuotą nusižengimą bei netaikyti konfiskacijos (b. l. 10).
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Pareiškėja neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad 2026 m. sausio 2 d. 11.00 val. (duomenys neskelbtini), ji atskrido į (duomenys neskelbtini) oro uostą iš (duomenys neskelbtini) reisu (duomenys neskelbtini). Kaip nustatyta byloje, TRA1 ėjo žaliuoju kanalu, prie savęs nešdama „Duty Free“ parduotuvės maišelį, kuriame buvo sudėtos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) oro uoste, įsigytos cigaretės – 3 blokai (600 vnt.) cigarečių be banderolių, kurių bendra vertė – 161,70 Eur. Pareiškėja nesutinka, kad ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį, nes, jos teigimu, tabako gaminius – cigaretes – įsigijo visa kartu keliavusi trijų asmenų (giminaičių) grupė, t. y. kiekvienas asmuo po leistiną kiekį (200 vnt. cigarečių) asmeniniam vartojimui, tačiau visi tabako gaminiai buvo sudėti į bendrą „Duty Free“ parduotuvės maišelį, kurį su savimi nešė TRA1, jai asmeniškai priklausė iš nešamų tik leistinas kiekis – 200 vnt. cigarečių.
Teismų praktikoje konstatuota, kad sprendžiant, ar asmuo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnį, nėra vertinama, ar jis buvo vienintelis tas prekes įsigijęs asmuo. ANK 208 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per valstybės sieną. Kontrabandos objektyvioji pusė pasireiškia ne prekių įgijimu, o jų gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Gabenimo neteisėtumas kildinamas ne iš prekių įgijimo fakto, o iš jų nepateikimo muitinės kontrolei fakto.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 139 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia: a) į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo, b) asmuo, kurio vardu arba kurio interesais veikia prekes į tą teritoriją įvežęs asmuo, c) asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą po to, kai jos bus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 34 punkte įtvirtinta, kad prekių turėtojas – tai prekių savininkas arba panašią teisę disponuoti prekėmis turintis asmuo, arba fiziškai prekes turintis asmuo. Pagal ANK 208 straipsnio dispoziciją pareiga deklaruoti prekes kyla būtent jas gabenančiam asmeniui, nepriklausomai, ar jis yra jų savininkas, ar ne.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, TRA1muitinės pareigūnų buvo sustabdyta žaliajame kanale, o su savimi neperšviečiamame maišelyje nešėsi cigaretes, kurių kiekis viršija nustatytas įvežimo normas. Be to, įstatymuose nėra numatyta, kad grįžęs iš kelionės asmuo gali gabenti kitų asmenų trečiojoje šalyje įgytas cigaretes, kurių bendras kiekis viršija Taisyklių 8.1.1 punkte nurodomas normas. Todėl gabenami daiktai, kuriuos asmuo turi prie savęs, visais atvejais traktuojami kaip to asmens daiktai (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties Nr. AN2-414-1034/2025 11 punktas).
Nagrinėjamu atveju TRA1, pasirinkusi žaliąjį kanalą vietoje raudonojo, gabeno nedeklaruotas cigaretes, kurių bendra vertė neviršijo penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Jos ir giminaičių LUD1 bei LUD2 pateikti paaiškinimai, kad minėtos prekės priklausė ne tik TRA1, bet ir jiems, yra nereikšmingi ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo prasme ir nepaneigia fakto, kad pareiškėja sąmoningai nepateikė cigarečių muitinės kontrolei. Išlipus iš lėktuvo, visi tabako gaminiai, esantys maišelyje, buvo patikėti gabenti TRA1, nes kiti pareiškėjos nurodyti kartu skridę asmenys skirtingu metu atsiėmė bagažą ir išėjo iš oro uosto. LUD1 ir LUD2 rašytiniuose paaiškinimuose pabrėžė, kad kiekvienas iš jų (duomenys neskelbtini) oro uoste įsigijo po vieną cigarečių bloką asmeniniam naudojimui. Pažymėtina, kad tabako gaminiai maišelyje nebuvo paskirstyti į tris dalis, kaip pripažino pareiškėja 2026 m. sausio 7 d. paaiškinime, jie buvo supakuoti vienoje skaidrioje pakuotėje. Ši aplinkybė patvirtina, kad ši pakuotė galėjo būti įgyta (parduota) sumokant už ją tik vienam asmeniui viena mokėjimo operacija. Tai, kad ateityje giminaičiai ketino pasidalinti šiuos tabako gaminius tarpusavyje asmeniniam vartojimui, nagrinėjamam nusižengimui nereikšminga. Pagal SMK 5 straipsnio 34 punktą prekių turėtoju taip pat gali būti laikomas fiziškai jas turintis asmuo, nepaisant to, kad jis nėra jų įgijėjas. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, kad su šio tabako gabenimu sietini kiti asmenys, nes išlipus iš lėktuvo ir einant per muitinės kontrolės zoną tabako gaminiai buvo būtent TRA1 žinioje. Atitinkamai Institucija, nustatydama administracinės atsakomybės subjektą, pagrįstai orientavosi į asmenį, kuris tabaką žaliajame kanale turėjo fiziškai. Būtent dėl šio reglamentavimo ir teismų praktikos Institucija pagrįstai nevertino LUD2 ir LUD1 rašytinių paaiškinimų, nustatydama objektyviuosius nusižengimo požymius pareiškėjos veiksmuose.
Pareiškėja neigia, kad ji turėjo tyčią nepateikti prekių muitinės kontrolei, neketino slėpti prekių, atvirai jas nešė rankoje. Kaip matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo, nustatyta iš TRA1 paaiškinimo, ji nešėsi tabako gaminius „duty free“ maišelyje, tačiau muitinės atstovė nurodė, kad muitinės pareigūnams maišelio turinio nematyti ir nei muitinės pareigūnai, nei kiti tretieji asmenys neturi galimybės nustatyti, ar maišelyje apskritai yra prekės, kurioms taikomi muito mokesčiai, kurių įvežimas ribojamas. Todėl teismo vertinimu, vien tai, kad prekės nepaslėptos bagaže, nesudaro pagrindo laikyti, kad jos nešamos atvirai, t. y. visiems matant jų pobūdį ir kiekį.
Pagal Kodekso 5 straipsnio 12 punktą muitinės deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta tam tikra muitinės procedūra, atitinkamais atvejais nurodydamas ir konkrečius jos taikymo būdus. (duomenys neskelbtini) oro uoste, kaip ir kituose tarptautiniuose oro uostuose, taikoma dviejų (žaliojo ir raudonojo) kanalų sistema. Taikant šią sistemą keleiviams leidžiama pasirinkti vieną iš dviejų minėtų kanalų. Pasirinkęs žaliąjį kanalą keleivis oficialiai deklaruoja negabenantis daiktų, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kuriuos nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kuriems taikomi įvežimo draudimai ir apribojimai. Tuo metu raudonasis kanalas pasirenkamas, kai gabenamų prekių (daiktų) kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kuriuos nustatyti importo muitai ir mokesčiai ar kuriems taikomi įvežimo draudimai bei apribojimai. TRA1 išvykimui iš oro uosto pasirinko žaliąjį kanalą, taip veiksmu deklaruodama, kad ji negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ir apribojimai, ir dėl to ji neturi pareigos pateikti prekių muitinės kontrolei, nors žinojo, kad ėjimo per muitinės zoną momentu jos maišelyje fiziškai yra tabako prekės, kurių kiekis tris kartus viršija leistiną normą įvežti vienam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kad ji klydo, galvodama, kad pareiga deklaruoti prekes siejama su prekių nuosavybės faktu, o ne su gabenimo faktu, laikytina, kad ji administracinį nusižengimą padarė ne tyčia, o neatsargia kaltės forma – dėl nerūpestingumo.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad TRA1 pagrįstai pripažinta kalta padariusi ANK 208 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusižengimą. Aptarti įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje yra visi būtinieji minėto nusižengimo sudėties požymiai –2026 m. sausio 2 d. 11.00 val. (duomenys neskelbtini), atskridusi į (duomenys neskelbtini) oro uostą iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos reisu (duomenys neskelbtini), nedeklaravo, jog asmeniniame bagaže gabena prekes 3 blokus (600 vnt.) cigarečių „Davidoff“, kurių vertė 161,70 Eur, kurias būtina pateikti muitinės kontrolei.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnas tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė TRA1 administracinėn atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes.
Dėl nuobaudos individualizavimo
ANK 208 straipsnio 1 dalis nustato baudą nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt eurų.
Administracinės nuobaudos ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties 2AT-7-14-303/2017 22 punktas).
TRA1 už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta galutinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – daiktų – tabako gaminių nepaženklintų Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, konfiskavimas.
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į tai, kad nebuvo nustatyta TRA1 atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jai buvo paskirta mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį bauda. Pareiškėja skunde nurodė, kad Institucija neteisingai vertino, jog nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes ji gailisi dėl savo poelgio, tačiau naudojasi savo teise nepripažinti, kad padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, jos teisinė padėtis negali būti bloginama dėl to, kad ji naudojasi teise gintis ir nepripažįsta padariusi teisės pažeidimą. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Pagal teisės normos konstrukciją, tiek pripažinimas padarius administracinį nusižengimą, tiek gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti nusižengimą yra abu būtini tarpusavyje susiję elementai konstatuoti šios lengvinančios atsakomybę aplinkybės buvimą. Kadangi pareiškėja nepripažino padariusi nusižengimą, neigė pareigą pateikti deklaruoti muitinės kontrolei gabentas tabako prekes, gailėjimasis dėl susiklosčiusios situacijos nėra pakankamas konstatuoti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nors ji bendradarbiavo su bylą tiriančia pareigūne, aktyviai teikė savo ir liudininkų paaiškinimus, šie jos veiksmai buvo nukreipti ne į pažeidimo išaiškinimą, o į įrodinėjimą, kad jokio pažeidimo jos veiksmuose nėra.
Vertinant, ar būtų pagrindas mažinti TRA1 paskirtą baudą, atsižvelgtina į pareiškėjos asmenybę. Pažymėtina, kad nors pagal Administracinių nusižengimų registro nuorašą, ji yra per paskutinius penkerius metus bausta administracine tvarka, tačiau išimtinai tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 23-31). Tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Teismo vertinimu, šiuo atveju Institucija turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad pareiškėja pirmą kartą baudžiama už ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, ji dirba, administracinis nusižengimas padarytas ne piktybiškai siekiant įvežti prekes, išvengiant muitų mokesčių, bet neatsargia kaltės forma, žmonių grupei pasirinkus netinkamą prekių gabenimo būdą, gabentos cigaretės buvo skirtos asmeniniam vartojimui. Manytina, kad šiuo atveju padaryta nusižengimui būtų teisinga ir proporcinga minimali sankcijoje numatyta bauda – 200 Eur.
Skunde prašoma netaikyti tabako gaminių konfiskavimo. ANK 208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą. Kaip teisingai nurodė Institucija atsiliepime, šiuo atveju tabako gaminių konfiskavimo taikymas nėra paliktas bylą nagrinėjančio pareigūno diskrecijai, jis yra privalomas, konstatavus nusižengimo padarymą. Konstatavus kontrabandos faktą, konfiskuojamas visas, o ne dalinis jos dalykas. Tai, kad minėtų tabako gaminių savininkai galimai yra ne tik pareiškėja, bet ir dar du jos giminaičiai, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi tabako gaminių kontrabandos dalykas yra ne 200 vienetų cigarečių, kurie pareiškėjos teigimu priklausė jai asmeniškai, bet visi 600 vienetų. ANK 629 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, jog už šio kodekso 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Pareiškėjos giminaičiai, kaip ir pareiškėja, neneigia žinoję, kad per sieną galėjo vežti kiekvienas tik po 200 vnt. cigarečių, todėl patikėdami galimai jiems priklausančius tabako gaminius nešti per muitinės kontrolės zoną vienam asmeniui, turėjo numatyti, kad tokiu veiksmu ji darys administracinį nusižengimą – gabens nepateikdama muitinės kontrolei didesnį kiekį tabako gaminių, nei leidžiama importuoti vienam asmeniui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, keisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl tabako gaminių konfiskavimo, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyresniojo inspektoriaus D. F. 2026 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-670-2026, TRA1, padariusiai administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 200 Eur dydžio baudą. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.