Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, sekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui TRA1, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2026 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12930-2026 (ROIK 26300397226).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2026 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12930-2026 (ROIK 26300397226) TRA1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2026 m. balandžio 17 d. 15.44 val. Vilniaus miesto sav., Vilnius, P.Vileišio g., vairuodamas automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dviračių gatvėje kelio ženklo Nr. 559 „Dviračių gatvė“ galiojimo zonoje lenkė dviračiu važiuojantį asmenį. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 178³.2 punkto nuostatas. Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą TRA1 paskirta 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.

Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Dėl šio nutarimo TRA1 pateikė skundą, kuriame nurodo, kad neginčija KET 1783.2 punkto pažeidimo fakto, tačiau, jo manymu, KET 1783.2 punkto pažeidimas pirmiausia reiškia kelio ženklo Nr. 559 „Dviračių gatvė“ reikalavimo nesilaikymą, už kurį atsakomybė numatyta minėto ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Jei teismas nesutiktų su tokiu jo veiklos kvalifikavimu, prašo įvertinti galimybę taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

4.1. Prašo atsižvelgti, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau nusižengimo padarymo dieną (duomenys neskelbtini) vyko paskaitos, po kurių, įsijungęs navigaciją, važiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Navigacija nukreipė jį važiuoti P. Vileišio g., įvažiuodamas į šią gatvę, pirmą kartą pamatė kelio ženklą Nr. 559. Tuo metu manė, jog ženklas jį informuoja, kad šioje gatvėje gali važiuoti ir dviratininkai, ir automobiliai, tačiau dviratininkui nėra reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo krašto, kad jis gali važiuoti viduryje eismo juostos. Informaciniame kelio ženkle buvo ir draudžiamasis kelio ženklas (apskritimas baltu fonu ir raudonu apvadu), kuriame buvo skaičius 30, tad suprato, kad šioje gatvėje leidžiamas maksimalus greitis yra 30 km/val. Atitinkamai lėtai važiavo P. Vileišio gatve, priekyje jo važiavo dviratininkas. Įvertinęs, kad priešpriešais eismo juosta laisva, įjungė kairiojo posūkio signalą ir važiuodamas 10 km/val. lenkė dviratininką ne mažiau nei vieno metro atstumu. Po manevro netrukus ir buvo sustabdytas policijos pareigūno. Tai nebuvo sąmoningas KET pažeidimas. Lenkimo manevro metu nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai, o neteisėto lenkimo metu nekilo avarinė situacija (nei vienas eismo dalyvis nebuvo priverstas stabdyti, keisti važiavimo kryptį), todėl pats lenkimo manevras, atsiribojant nuo teisinio jo vertinimo, buvo saugus, kadangi, lenkdamas transporto priemonę, jokiam kitam eismo dalyviui pavojaus nesukėlė. Visuomet yra itin atsargus vairuotojas, ypač atlikdamas lenkimo manevrus. Per 10 metų vairavimo patirtį nebuvo nė karto baustas už analogišką pažeidimą, taip pat niekada nėra sukėlęs eismo įvykio.

4.2. Pareiškėjo manymu, kelio ženklas Nr. 559 „Dviračių gatvė“ yra klaidinantis, kad jis ir pateiktas kaip informacinio pobūdžio kelio ženklas. Turėtų būti daugiau ženklų, ypač draudžiančių ženklų, leidžiančių suprasti, kad šioje gatvėje dviratininko lenkimas yra draudžiamas, informacinių lentelių, galų gale galėtų būti horizontalus kelio ženklinimas, siaura ištisinė kelio ženklinimo linija, kurią draudžiama kirsti. Dviračių gatvė dar pakankamai naujas tokios gatvės formatas Lietuvoje, atitinkamos institucijos turėtų imtis priemonių, kad būtų išvengta tokių situacijų, o ne mokyti eismo dalyvius tik baudžiant.

4.3. Atkreipia dėmesį, kada pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją, identiška griežta atsakomybė yra taikoma už žymiai pavojingesnius veiksmus. Parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas nusižengimo padarymo aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės taikymo principus ir individualizuoti nuobaudą.

4.4. Prašo atsižvelgti, kad jis labai gailisi, jog atliko lenkimą neleistinoje vietoje ir tokiu būdu pažeidė KET reikalavimus. Nusižengimą padarė neturėdamas galiojančių nuobaudų. Nagrinėjamas nusižengimas padarytas 2026 m. balandžio 17 d. Nuo jo padarymo jau praėjo du mėnesiai, byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų pažeidęs KET. Nėra baustas už jokius kitus teisės pažeidimus. Alkoholio nevartoja. Sportuoja. Yra kraujo donoras. Sumokėjo paskirtą 200 Eur baudą, siekdamas parodyti, kad nevengia atsakomybės ir gerbia teisės aktų reikalavimus. Tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, nors transporto priemones vairuoja jau 10 metų, daro tai itin intensyviai, nes gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini). Niekada nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus. Paskirtos baudos sumokėtos. Iš jo, kaip vairuotojo, charakteristikos galima spręsti, kad yra atsakingas vairuotojas, o šis nusižengimas buvo padarytas atsitiktinai, klaidingai supratus pažeisto kelio ženklo reikšmę.

4.5. 2022 m. (duomenys neskelbtini) baigė bakalauro studijų programą (duomenys neskelbtini) ir turi (duomenys neskelbtini) bakalauro laipsnį. 2018- 2022 m. (duomenys neskelbtini) baigė (duomenys neskelbtini) kurso programą (Ll) ir jam suteikta (duomenys neskelbtini) kvalifikacija; 2021 m. baigė (duomenys neskelbtini) kursus; 2026 m. – (duomenys neskelbtini) kursą įgydamas žinias ir įgūdžius, būtinus (duomenys neskelbtini) pareigoms vykdyti; 2017 m. (duomenys neskelbtini) baigė 11 savaičių (duomenys neskelbtini) kursą. Yra apdovanotas Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“, pelnęs daugybę padėkų. Tarnauja (duomenys neskelbtini). Turi (duomenys neskelbtini) laipsnį. Yra teigiamai charakterizuojamas (prideda (duomenys neskelbtini) LUD1 charakteristiką).

4.6. Kaip matyti iš jo elgesio, gyvenimo būdo ir požiūrio į pareigas, yra atsakingas ir įstatymų reikalavimų besilaikantis asmuo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad tik itin griežta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – leistų pasiekti administracinės nuobaudos tikslus ir užtikrintų, jog ateityje nedarytų analogiškų pažeidimų.

4.7. Institucija nevertino administracinio poveikio priemonės skyrimo teisingumo ir proporcingumo požiūriu ir neatsižvelgė į būtinybę turėti teisę vairuoti. Teisė vairuoti jam būtina vykimui į darbą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), vykdant pareigas ir grįžimui namo į (duomenys neskelbtini). Teisė vairuoti būtina pareigoms atlikti ir tai numatyta pareiginiuose nuostatuose.

4.8. Atsižvelgdamas į išdėstytą ir į aktualią teismų praktiką analogiškose bylose, prašo perkvalifikuoti administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 1 dalį, o teismui vertinant, kad nėra pagrindo perkvalifikuoti jo veiką, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei paskyrė Institucija.

Teismo posėdžio metu TRA1 skundą palaikė ir paaiškino, kad jis neneigia, jog aplenkė dviratininką P.Vileišio gatvėje. Paskirtą baudą sumokėjo. Prašo jo atžvilgiu taikyti švelnesnę nuobaudą. Pirmą kartą važiavo minėta gatve. Žino, kad teisės aktų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau važiavo iš kursų namo į (duomenys neskelbtini), pirmą kartą gyvenime važiavo pro tokį kelio ženklą. Matė keturis policijos ekipažus. Laikėsi leistino greičio. Priešais išlindo dviratininkas. Jo greitis buvo nestabilus. Saugumo sumetimais pasirinko lenkimą. Lenkdamas rodė posūkio signalą, išlaikė privalomą atstumą. Atlikus lenkimą, jį pasivijo policija ir nurodė, kad negali šioje gatvėje lenkti. Tikrai to nežinojo. Praradęs teises, visus pažįstamus informavo apie šį kelio ženklą ir juo nustatytą reguliavimą. Yra patriotas, (duomenys neskelbtini), kurio darbo vieta (duomenys neskelbtini), jis kasdien iš (duomenys neskelbtini) važinėja į (duomenys neskelbtini). Norėdamas vykdyti pareigas, turi turėti vairuotojo pažymėjimą. Prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Labai gailisi dėl nusižengimo, tikrai nedarė jo piktybiškai. Daugiau tokio pažeidimo nepadarys. Mano, kad visuomenė per mažai yra informuota dėl šio kelio ženklo.

Motyvuojamoji dalis

Teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, 2) lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas.

Draudimas lenkti dviračių gatvėse įtvirtintas tiek KET 140.8 punkte, numatančiame, kad lenkti draudžiama gyvenamosiose zonose, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, stovėjimo aikštelėse ir dviračių gatvėse, tiek KET 178³.2 punkte, numatančiame, kad dviračių gatvėje draudžiama lenkti. Tokiu būdu įstatymų leidėjas imperatyviai nurodė, kad dviračių gatvėje lenkimo manevras yra visiškai draudžiamas veiksmas.

Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jis 2026 m. balandžio 17 d. 15.44 val. Vilniaus miesto sav., Vilnius, P.Vileišio g., vairuodamas automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dviračių gatvėje kelio ženklo Nr. 559 „Dviračių gatvė“ galiojimo zonoje lenkė dviračiu važiuojantį asmenį. Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 64-66. 70-71), tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo (b.l. 67), vaizdo įrašu (b. l. 51). Pareiškėjas tik abejoja jo veikos kvalifikacijos teisingumu, teigdamas, kad jo manevras dviratininkui realaus pavojaus nesukėlė, šis buvo lenkiamas išlaikant saugų greitį ir atstumą, jam neteko keisti judėjimo krypties, tad jo vairavimas negali būti vertinamas kaip pavojingas veiksmas. Tad jo veika atitinka ne ANK 420 straipsnio 1 dalyje, o ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalis vienareikšmiškai numato atsakomybę už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Draudžiamo lenkimo atvejai detaliai išvardinti KET 140 punkte. Už bet kokį KET 140 punkte numatytą uždrausto lenkimo veiksmą, kuris savaime yra laikomas šiurkščiu ir pavojingu manevru, vairuotojas yra baudžiamas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepaisant to, ar reali faktinė situacija sukėlė pavojų aplinkinių eismo dalyvių saugumui (lenkimas pėsčiųjų perėjoje, geležinkelio pervažoje, sankryžose, kertant ištisinę liniją ir pan.). Ši veika savaime įstatymų leidėjo yra laikoma pavojinga, nes draudimas lenkti yra nustatomas teritorijose ir situacijose, kur lenkimo manevras yra laikomas pavojingu dėl kelio reljefo, riboto matomumo, pėsčiųjų ar kitų eismo dalyvių pažeidžiamumo gyvenamosiose zonose, pėsčiųjų perėjose ar dviračių gatvėse ir pan. Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas, nurodydamas, kad atlikus lenkimą vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama, taikoma būtent ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė, ir nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo realiai sukelta pavojinga eismui situacija ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutarties Nr. 2AT-19-511/2021 14 punktas).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas lenkimo manevrą atliko dviračių gatvėje, kur toks veiksmas kategoriškai draudžiamas, tiek pagal KET 140.8 punkto, tiek pagal KET 178³.2 punkto nuostatas. Šia prasme pareiškėjo veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto nusižengimo objektyviuosius požymius.

Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, kad draudžiamas manevras buvo atliktas ne tyčia, o tik dėl nepakankamo įsigilinimo į KET reikalavimus. Salyginai naujais (nuo 2023 m. įsigaliojęs) reglamentavimas dėl eismo dviračių gatvėje dar nebuvo žinomas pareiškėjui. Taigi nusižengimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma, tačiau administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma. Neatsargi kaltės forma nuo atsakomybės neatleidžia. Nešalina pažeidėjo atsakomybės ir argumentas, kad jam buvo neaiškus gatvės pradžioje įrengtas kelio ženklas. Nurodomasis kelio ženklas Nr. 559 „Dviračių gatvė“ yra įtvirtintas Kelių eismo taisyklių 1 priede „Kelio ženklai“, KET 5 punktas įtvirtina eismo dalyvių pareigą išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, o ANK 2 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo atnaujinęs savo žinių apie Lietuvoje galiojančius kelio ženklus, taip pat negali šalinti jo atsakomybės.

Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad TRA1 veiksmais buvo realizuoti būtent ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymiai ir Institucija pareiškėjo veiką pagrįstai kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Šioje byloje taip pat yra kilęs ginčas tik dėl TRA1 skirtos nuobaudos, t. y. administracinio poveikio priemonės individualizavimo.

ANK 420 straipsnio 1 dalis nustato baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimties iki dviejų šimtų trisdešimties eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 6 dalis nustato, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

Skundžiamu nutarimu TRA1 nenustačius jo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti 200 Eur bauda bei vidurkiui artimas specialiosios teisės atėmimo terminas – 4 mėnesiai.

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tie patys principai taikytini ir skiriant administracinio poveikio priemones.

ANK 32 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pareiškėjas prašo pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba taikyti trumpesnį jo terminą. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog jo padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio nei rūšinis pavojingumo dėl jo padarymo aplinkybių, teisė vairuoti jam reikalinga atlikti darbo funkcijas, paskirta administracinio poveikio priemonė nėra proporcinga padaryto nusižengimo ir jo asmenybės pavojingumui.

TRA1 administracinio poveikio priemonė paskirta formaliai vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tačiau, teismo vertinimu, iš tiesų neatitinka nei padaryto nusižengimo, nei pažeidėjo asmenybės pavojingumo.

Iš skundo motyvų ir pareiškėjo pasisakymo teismo posėdžio metu matyti, jog jis ne tik pripažįsta padaręs KET pažeidimą, bet ir tikrai nuoširdžiai dėl jo gailisi. Atitinkamai, yra pagrindas šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš teismui pateiktų duomenų apie pareiškėją matyti, kad jis tikrai yra nepriekaištingos reputacijos asmuo, pareigingas ir atsakingas pilietis, nelinkęs piktnaudžiauti visuomenėje priimtomis elgesio taisyklėmis. Teismas yra visiškai įsitikinęs, kad pažeidimas padarytas išimtinai neatsargia kaltės forma. Pareiškėjas nėra vilnietis, gyvena (duomenys neskelbtini), šis miestas kol kas neturi dviračių gatvės statusą turinčių gatvių, tas kelio ženklas Nr. 559 pareiškėjui tikrai greičiausiai buvo dar nematytas ir neįsimintas. Vaizdo įrašas patvirtina, kad lenkimą pareiškėjas atliko budinčio policijos ekipažo akivaizdoje, tad tikrai galima juo tikėti, kad iš tiesų nesuprato savo veiksmų neteisėtumo.

Vertinant pareiškėjo asmenybę, nustatyta, kad per pastaruosius 5 metus iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo jis tik vieną administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (greičio viršijimą), nors yra itin intensyviai vairuojantis asmuo. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų baustas už šiurkščius KET pažeidimus. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir rodo, kad jis yra drausmingas ir atidus vairuotojas, nepiktnaudžiaujantis eismo saugumo reikalavimais, o padarytas nusižengimas tikrai yra atsitiktinio pobūdžio.

Skiriant nuobaudą, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Remiantis aukščiau išdėstytu, nei individualus pareiškėjo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumas, nei jo asmenybės pavojingumas nėra itin didelis. Teismo vertinimu, ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai bus įgyvendinti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skiriant trumpesnį nei numatytas ANK 420 straipsnio 6 dalyje minimalus specialiosios teisės atėmimo terminą – 1 mėnesį.

Nors pareiškėjas prašė apskritai netaikyti specialiosios teisės atėmimo, tačiau pažeidėjui patogios ir jo itin nevaržančios nuobaudos paskyrimas nepasiektų savo prevencinio tikslo, kad daugiau nebebūtų daromi teisės pažeidimai. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina nubaudimo sąlyga, kadangi išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti ir jo pernelyg nevaržanti nuobauda neatliktų prevencinės paskirties ir nepasiektų jai keliamų tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamos TRA1 skundą iš dalies. Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2026 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12930-2026 (ROIK 26300397226) ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, TRA1 administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio. Likusioje dalyje ginčijamą nutarimą palikti nepakeistą. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.