Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. A., Lietuvos Respublika, atstovaujama akcinės bendrovės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad byloje dalyvaujantys asmenys buvo tinkamai informuoti apie paskirto teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo I. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad I. A., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos J. A. ir suinteresuoto asmens A. A. tėvas. I. A. mirė būdamas santuokoje su V. A., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis V. A. vardu yra registruotas nekilnojamas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas I. A. ir V. A. santuokos metu, t. y. 1992 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, todėl yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Iš Testamentų registro išrašo duomenų matyti, jog po V. A. mirties jos palikimą priėmė pareiškėja J. A. ir A. A., tuo tarpu iš teismui pateikto Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro pranešimo Nr. S-147 matyti, jog po I. A. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta, duomenų apie palikimą priėmusius įpėdinius notarų biuras neturi.

Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pastebėtina, jog 1964 m. CK, kuris šiuo atveju yra aktualus sprendžiant palikėjo I. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo klausimą, numatė tuos pačius alternatyvius palikimo priėmimo būdus, t. y. 1964 m. CK 587 straipsnis numatė, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Vienintelis skirtumas tarp naujojo CK normų ir iki tol galiojusio 1964 m. CK normų yra tai, jog 1964 m. CK buvo numatytas ilgesnis, t. y. 6 mėnesių, palikimo priėmimo terminas (1964 m. CK 587 straipsnis). Taigi, šiuo atveju, turi būti nustatytina, ar pareiškėja J. A. priėmė savo tėvo I. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, per 6 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėdama jį valdyti arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos J. A. nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji po savo tėvo I. A. mirties (t. y. (duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. pareiškėja ir toliau liko gyventi minėtame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, tvarkė, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjos pateikti mokėjimai (sąskaitos).

Remiantis bylos duomenimis, po I. A. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia konstatuoti, kad turtas, likęs po I. A. mirties buvo nepertraukiamai valdomas ir prižiūrimas J. A. iniciatyva, kuri rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu (jo dalimi) po savo tėvo mirties kaip savo turtu. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. A. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią įgyti savo tėvo I. A., t. y. atliko aukščiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Kitas palikėjo vaikas A. A., kuris byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu, pareiškėjos pareiškimui prieštaravimų nepateikė (su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti). Taigi, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po I. A. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja J. A. po tėvo I. A. mirties (t. y. (duomenys neskelbtini)) faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.51 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po I. A. mirties ji priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą (esant ginčui toks ginčas nagrinėtinas ginčo teisena).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po tėvo I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo numatytą terminą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.