Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, sekretoriaujant Ugnei M. Ž., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui –– S. D. (toliau – ir pareiškėjas), jo atstovui advokato padėjėjui E. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo E. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VAVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos O. Š.-J. 2026 m. balandžio 16 d. priimto nutarimo Nr. 10-ANR_N-9157-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 26298819702, dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. VAVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š.-J. 2026 m. balandžio 16 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį, konstatavus, kad jis 2026 m. kovo 27 d. 17.09 val. Vilniuje, Zujūnų g. vairavo automobilį „Subaru Legacy“ (v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė yra atimta. Nustatyta, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais S. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkte įtvirtintus reikalavimus. Nustatyta viena S. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. D. už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, paskirta 850 Eur bauda, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių ir administracinio poveikio priemonė – automobilio „Subaru“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 8 290 Eur konfiskavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones -atėmimo

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas, grįsdamas savo prašymą sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą, skunde nurodė, jog jis savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat pareiškėjas tokį savo prašymą argumentavo tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-1625-1128/2025 buvo paskirtas teisių atėmimas 3 mėnesiams, bet jis neturėdamas teisinio išsilavinimo manė, kad šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. jo manymu, terminas baigėsi 2026 m. kovo 18 d. ir pažeidimo padarymo metu – 2026 m. kovo 27 d., galvojo, kad turi teisę vairuoti. Pareiškėjui teisė vairuoti reikalinga ir darbui. Jis dirba UAB „T.“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Pagrindinės jo funkcijos susijusios su klientų paieška, bendradarbiavimu su jais, kylančių problemų sprendimu, kas neretai reiškia vairavimą. Praradęs teisę vairuoti jis gali prarasti darbą ir pragyvenimo šaltinį, kuris reikalingas šeimos išlaikymui. Praradus teisę vairuoti bus apsunkintas ir kasdienis šeimos gyvenimas. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju paskyrus tik 11 mėnesių teisių atėmimo terminą ir neskyrus transporto priemonės vertei atitinkančios sumos konfiskavimo, būtų pasiektos visos administracinės nuobaudos paskirtys.

Tačiau teismas su tokiais argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas minimaliam terminui, yra proporcinga padarytam pažeidimui ir pareiškėjo asmenybei. Visų pirma, teismas atsižvelgia į pareiškėjo iki nagrinėjimo nusižengimo padarytų administracinių nusižengimų kiekį, pobūdį, padarymo aplinkybes. 2026 m. rugpjūčio 21 d. duomenimis, pareiškėjas per paskutinius 5 metus administracinėn atsakomybėn trauktas 19 kartų, iš kurių ne kartą už greičio viršijimą; už tai, kad bendrojo naudojimo vietoje laikė negalimą eksploatuoti transporto priemonę, kuriai ilgiau nei tris mėnesius yra sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme; taip pat ne kartą už tai, kad būdamas bendrovės vadovu neatliko transporto priemonės savininko pareigų, numatytų SEAKĮ ir institucijai pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, per penkias darbo dienas nepateikė asmens duomenų; ne vieną kartą už tai, kad vairuodamas ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone; ne kartą vairavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra; ne kartą vairavo transporto priemonę, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir kt., dalis paskirtų baudų sumokėta, tačiau dėl didesnės dalies paskirtų baudų sumokėjimo duomenų nėra. Taip pat teismas įvertina ir aplinkybę, kad pareiškėjas ne vieną kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą, kai yra pasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimas, tad įstatyme nustatytos pareigos, kurios turi būti įvykdytos siekiant atgauti teisę vairuoti jam buvo žinomos, tačiau nagrinėjamu atveju jis vėl vairavo neturėdamas tam teisės, aiškia žinodamas teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygas, kurias privaloma įvykdyti nepriklausomai nuo to, ar specialiosios teisės atėmimo terminas yra pasibaigęs. Šią teismo išvadą patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-1625-1128/2026. Iš šios nutarties matyti, kad pareiškėjas po to, kai pirmą kartą buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, o būtent dėl to, kad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, jis neįvykdė teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų. Taigi pareiškėjui jau teko susidurti su panašaus pobūdžio klausimais, tad jo neteisingas specialiosios teisės atėmimo termino skaičiavimas, šiuo atveju nėra reikšmingas, nes pareiškėjas žinodamas, kokios sąlygas turi įvykdyti, kad susigrąžintų teisę vairuoti, jų nebuvo įvykdęs, tačiau tai žinodamas vairavo ir norėjo taip elgtis.

Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti ir šeimos kasdieniams poreikiams tenkinti nėra išskirtinės, kad būtų galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nes jos egzistavo ne tik iki nusižengimo padarymo, tačiau ir anksčiau, teismas, jau priimdamas 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį dėl ankstesnio tapataus nusižengimo padarymo jas įvertino ir pritaikė pareiškėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Visa tai kas išdėstyta sudaro pagrindą išvadai, kad institucijos paskirta aptariama administracinio poveikio priemonė — specialiosios teisės atėmimas ir nustatytas jos terminas, įvertinus visas reikšmingas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra teisinga ir proporcinga poveikio priemonė padarytam administraciniam nusižengimui ir pareiškėjo asmenybei. Švelninti šios poveikio priemonės taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, nėra pagrindo.

Dėl ANK 29 straipsnio taikymo

Pareiškėjas prašė neskirti poveikio priemonės – konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, nes institucija priimdama tokį sprendimą, vertino pareiškėjo pažeidimus bylose ROIK: 252846041850 ir ROIK: 25284218556, kurių jis nepadarė.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Be to, turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 29 straipsnio 3 dalis). ANK 29 straipsnio 5 dalis numato galimybę išieškoti konfiskuotino turto vertę tik tuomet, kai šis yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas, pirmiausia yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Tik nesant imperatyvų konfiskuoti patį turtą natūra, gali būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalis, atitinkamai, ANK 29 straipsnio 5 dalis, tai yra, išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad byloje pasitvirtino pareiškėjo ir jo atstovo nurodytos aplinkybės, kad S. D. buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn bylose Nr. ROIK: 252846041850 ir ROIK: 25284218556. Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad administracinio nusižengimo bylos ROIK: 252846041850 ir ROIK: 25284218556 buvo atnaujintos (žr. nutarties 8 punktą). Tad tokiu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, dėl taikomos administracinio poveikio priemonės proporcingumo padarytam administraciniam nusižengimui, pažeidėjo asmenybei ir baudžiamojo administracinio poveikio priemonėms keliamų tikslų, ar tai nevaržys nubausto asmens teisių labiau nei būtina, siekiant užtikrinti administracinio poveikio priemonei keliamus prevencinius tikslus.

Nors pareiškėjas pirmą kartą baudžiamas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, tačiau jo elgesį dėl privalomo KET laikymosi neigiamai charakterizuojantys duomenys (žr. nutarties 18 punktą) sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo turi būti taikoma administracinio poveikio priemonė, nustatyta ANK 29 straipsnyje. Priešingu atveju, nebūtų pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai, tarp jų ir prevencinis tikslas, kad tokių ar panašių administracinių nusižengimų daryti neapsimokėtų.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad S. D. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje padarė vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjo darbdaviui UAB „ T.“. Kadangi šiuo atveju nekilo ginčas, kad minėtas automobilis priklauso ne pačiam pareiškėjui, taip pat nebuvo nustatyti ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai, todėl institucijos nutarimu nuspręsta konfiskuoti ne patį automobilį, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju turi būti išieškoma visa automobilio vidutinę vertę Lietuvoje atitinkanti pinigų suma –– 8 290 Eur, kuri nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ nurodytą vidutinę rinkos vertę pažeidimo padarymo dieną Lietuvoje.

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo (nagrinėjamu atveju – administracinio nusižengimo) aplinkybes, jį padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paneigti nutarime padarytos išvados, kad pareiškėjo ankstesni administraciniai nusižengimai ir pakartotinis vairavimas neturint teisės vairuoti neigiamai jį charakterizuoja. Kaip pirmiau minėta, 2026 m. rugpjūčio 21 d. duomenimis, pareiškėjas per paskutinius penkerius metus administracinėn atsakomybėn buvo trauktas 19 kartų. Vis dėlto vertinant šiuos pažeidimus būtina atsižvelgti ne tik į jų bendrą skaičių, bet ir į jų pobūdį, pavojingumą bei tarpusavio sąsają. Pareiškėjo ankstesni pažeidimai yra įvairaus pobūdžio (žr. nutarties 18 punktą). Anksčiau pareiškėjui nebuvo taikoma administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas. Taip pat teismas laiko reikšminga aplinkybe, kad pareiškėjas antrą kartą neturėdamas teisės vairuoti vairuoja tą patį darbdaviui priklausantį automobilį. Visos šios aplinkybė leidžia sutikti ir su nutarime padaryta išvada, kad vien baudos bausmės šiuo atveju nuobaudos tikslų nepasiekia ir sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo atveju turi būti skirtas visos ar dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, nes šios priemonės neskyrus, nebūtų pasiekti prevenciniai nuobaudos tikslai, nebūtų proporcinga, atsižvelgiant į pareiškėjo padarytus pažeidimus, ir tuo pačiu neteisinga.

Teismas, vertindamas ar būtinas šiuo atveju visos transporto vertės išieškojimas ANK 22 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti, negali neatsižvelgti ir į tai, kad transporto priemonė priklauso ne pareiškėjui, o jo darbdaviui, todėl visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš pareiškėjo, sudarytų itin reikšmingą turtinę naštą, taip pat kartu įvertina ir paskirtos baudos dydį bei administracinio poveikio priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, mažina iš pareiškėjo išieškotiną automobilio, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė, vertę atitinkančią pinigų sumą iki 3 000 Eur. Teismo vertinimu, tokio dydžio administracinio poveikio priemonė atitiks padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pareiškėjo asmenybę bei užtikrins teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą. Visai neskirti minėtos administracinio poveikio priemonės ar dar labiau mažinti išieškotiną konfiskuotino turto vertės dalį, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo atstovo skundas tenkinamas iš dalies, institucijos nutarimas keičiamas, taikant tik dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimą. Kitoje dalyje institucijos nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo S. D. atstovo advokato padėjėjo E. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š.-J. 2026 m. balandžio 16 d. priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-9157-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 26298819702.

Pakeisti nutarimo dalį dėl konfiskuotino turto - automobilio „Subaru“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertės išieškojimo ir iš S. D., nubausto pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, išieškoti dalį konfiskuotino turto vertės - 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų).

Kitose dalyse nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašą išsisiųsti susipažinti pareiškėjui, jo atstovui, automobilio savininkei, institucijai.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.