Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-09-14 · Civilinė byla Nr. eB2-2754-864/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-14
Bylos Nr.
eB2-2754-864/2026
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00905-2026-9
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Atsakovas
Sanosta, uždarajai akcinei bendrovei „Sanosta“
Pareiškėjas
UAB Asolija, UAB Skuba Lietuva
Kategorijos
  • 3.4.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. eB2-2754-864/2026 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00905-2026-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2026 m. rugsėjo 14 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sanosta“ vadovo PRS1 pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sanosta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme priimtas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sanosta“ vadovo PRS1 (toliau - ir pareiškėjas arba vadovas) pareiškimas, kuriuo jis prašo iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Sanosta“, juridinio asmens kodas 304068838, buveinė – Naugarduko g. 100, Vilnius, Vilnius (toliau - ir atsakovė arba bendrovė). Pareiškimas motyvuojamas aplinkybėmis:

Bendrovė įregistruota 2015 m. liepos 10 d. Pagrindinė jos veikla – krovininis kelių transportas (EVRK 49.41.00) ir krovinių gabenimo agentų bei ekspeditorių veikla (EVRK 52.29). Bendrovėje dirba 32 darbuotojai, ji nuosavybės teise valdo 30 vienetų ilgalaikio turto (transporto priemonių) ir papildomai eksploatuoja 17 lizingo pagrindu valdomų transporto priemonių; bendras eksploatuojamas parkas sudaro 47 transporto priemones.

Bendrovės veikla yra ir visą jos veiklos laikotarpį buvo pelninga: 2025 m. bendrovė pasiekė 5 349 816 Eur pardavimo pajamų, o grynasis pelnas sudarė apie 100 000 Eur. 2025 m. bendrovė uždirbo 91 476 Eur grynojo pelno. 2026 m. I ketvirtį bendrovė uždirbo 69 593 Eur grynojo pelno. Bendrovė nėra nutraukusi ir neketina nutraukti ūkinės komercinės veiklos; tai patvirtina ir 2026 m. birželio mėn. VMI i.MAS sistemos PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenys (306 išrašytos sąskaitos 52 klientams, 369 410,64 Eur apyvarta per mėnesį).

2026 m. birželio 30 d. duomenimis bendrovės turtą sudaro 447 594 Eur ilgalaikio turto ir 855 102 Eur trumpalaikio turto, iš kurio 677 942 Eur sudaro pirkėjų (debitorių) skolos, 175 123 Eur – tiekėjams sumokėti avansai ir vos 2 038 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai. Bendra skolininkų reikalavimų suma sudaro 853 064 Eur. Bendrovės įsipareigojimai kreditoriams 2026 m. birželio 30 d. - liepos 22 d. duomenimis sudaro 815 036,79 Eur (332 kreditoriai), t. y. bendra turto vertė (1 302 695 Eur) viršija bendrovės įsipareigojimus kreditoriams (815 037 Eur), o nuosavas kapitalas (487 659 Eur pagal 2026 m. birželio 30 d. balansą) išlieka teigiamas.

Vienintelė bendrovės laikino nemokumo priežastis – susikaupę per dideli debitoriniai įsiskolinimai, susidarę daugiausia teikiant transporto paslaugas trečiųjų šalių rinkose (pvz.: Kazakstanas), kuriose atsiskaitymo drausmė ir teisinės išieškojimo galimybės yra ribotos, o pati bendrovė laiku neskyrė tam pakankamo dėmesio. Šiame kontekste pažymi, kad nors bendrovė ir naudojasi faktoringo ar prekinio kredito draudimo bendrovių paslaugomis, gauti minėtas paslaugas trečiųjų šalių prekiniams kreditams nėra galimybių. Dėl šios priežasties bendrovė restruktūrizavimo laikotarpiu atsisako paslaugų teikimo trečiųjų šalių rinkose ir sutelkia veiklą į Europos Sąjungos vidaus rinką.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, jog bendrovė vykdo realią, pelningą ūkinę komercinę veiklą: 2026 m. I ketvirtį uždirbo 69 593 Eur grynojo pelno, o įprastinis metinis pelnas sudaro apie 100 000 Eur per finansinius metus. Bendrovės pajamos stabilios (apie 5 mln. Eur per metus), ji turi apie 30–32 darbuotojus, 47 transporto priemonių parką ir platų, diversifikuotą klientų ratą. Gyvybingumą papildomai patvirtina prie šio pareiškimo pridedami VĮ „Sodra“ apdraustųjų sąrašas ir VMI i.MAS PVM sąskaitų faktūrų pardavimo bei pirkimo registrai už 2026 m. birželio mėn. Pareiškėjo nuomone, restruktūrizavimo plane numatytos priemonės (trečiųjų šalių rinkų atsisakymas, debitorinių skolų išieškojimas, veiklos pelno nukreipimas kreditoriams) realiai leis įveikti finansinius sunkumus ir per 4 metus visiškai atsiskaityti su kreditoriais.

Atsiliepimas

Iki teismo posėdžio atsiliepimų į pareiškimą negauta.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – ir JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad juridinio asmens vadovas turi teisę inicijuoti nemokumo procesą.

Nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei pateikė UAB „Sanosta“ vadovas PRS1 , vadovaudamasis JANĮ 4, 8, 15 ir 27 straipsniais bei 2026 m. rugpjūčio 3 d. Vienintelio akcininko sprendimu Nr. NS 001. Vadovaudamasis JANĮ 8 straipsniu, vadovas, nustatęs, kad bendrovė turi finansinių sunkumų, 2026 m. birželio 22 d. informavo kreditorius apie inicijuojamą nemokumo procesą ir pasiūlė sudaryti susitarimus dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, nustatydamas atsakymo terminą iki 2026 m. liepos 20 d. Pranešimuose kreditoriams buvo atskleista bendrovės finansinė padėtis, finansinių sunkumų priežastys ir siūloma pagalbos forma (reikalavimų įvykdymo terminų atidėjimas per 4 metų laikotarpį, visus reikalavimus padengiant šimtu procentų). Iki šio pareiškimo teismui pateikimo dienos atsakymus pateikė 37 kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 65 304,67 Eur, t. y. 8,01 proc. skaičiuojant nuo visos 815 036,79 Eur kreditorinių reikalavimų sumos. Tačiau tai nėra pakankama kreditorių dalis, leidžianti įveikti finansinius sunkumus be teisminio proceso. Vadovaujantis JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, praėjus pasiūlymuose nurodytam terminui ir bendrovei nesudarius susitarimo dėl pagalbos ne teismo tvarka su pakankama kreditorių dalimi, atsakovės vadovas įgijo teisę kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei (JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių įmonės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti.

Žemesnės instancijos teismas

Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygų: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl atsakovės finansinių sunkumų (ne)laikinumo ir bendrovės gyvybiškumo sąlygos

Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Teisės doktrinoje aiškinama, kad įstatymų leidėjas gyvybingumą apibrėžia pagal du kriterijus: 1) juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą; 2) vykdoma ūkinė komercinė veikla leis vykdyti prievoles ateityje (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 564).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-105-684/2019). Taigi, juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas. Teisės doktrinoje nurodoma, kad <...> siekiama nustatyti įmonės ekonominį gyvybingumą, sėkmingos ūkinės komercinės veiklos tęstinumo perspektyvas, kurios leistų pasiekti restruktūrizavimo tikslus ir spręsti, ar įmonės finansiniai sunkumai nėra tokie, kurie turėtų būti sprendžiami taikant bankroto procedūras (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 567).

Teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu tam, kad būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Juridinio asmens gyvybingumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turi pagrįsti prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėtas restruktūrizavimo planas. Teismas gali priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena JANĮ nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai), siekiant spręsti klausimą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams. Taigi gyvybingumui nustatyti JANĮ suteikta didelė reikšmė, t. y. būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje. Nustačius, kad įmonė yra gyvybinga, yra pagrindas spręsti dėl jos galimo restruktūrizavimo. Priešingu atveju (kai nenustatoma įmonės gyvybingumo), sprendžiama dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-86-567/2023).

Teismo vertinimu, gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas yra susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-236-933/2023).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-244-450/2021; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-585/2021). Dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

Žemesnės instancijos teismas

Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „Sanosta“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruota 2015 m. liepos 10 d., buveinė – Naugarduko g. 100, Vilnius; pagrindinė bendrovės veikla – krovininis kelių transportas (EVRK 49.41.00) ir krovinių gabenimo agentų bei ekspeditorių veikla (EVRK 52.29). Sodros duomenimis, bendrovėje dirba 32 darbuotojai. VĮ Regitra duomenimis, bendrovės vardu kaip valdytojos-savininkės registruotos 30 transporto priemonių ir kaip valdytojos - 17 transporto priemonių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad atsakovė yra veikianti bendrovė ir visą jos veiklos laikotarpį buvo pelninga: 2025 m. bendrovė pasiekė 5 349 816 Eur pardavimo pajamų, o grynasis pelnas sudarė apie 100 000 Eur; 2025 m. bendrovė uždirbo 91 476 Eur grynojo pelno. 2026 m. I ketvirtį bendrovė uždirbo 69 593 Eur grynojo pelno.

Visų pirma, vertinant atsakovės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į teismų praktikos išaiškinimą, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

Atsiliepimas

Atsakovės vadovo teiginius pagrindžia prie pareiškimo pateikti bendrovės balansas už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. bei balansas už laikotarpį nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d. bei pelno (nuostolių) ataskaita. Iš pastarojo balanso matyti, kad bendrovės turtą sudaro 447 594 Eur ilgalaikio turto ir 855 102 Eur trumpalaikio turto, iš kurio 677 942 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos (debitorių skolos), 175 123 Eur – atsargos (kaip nurodo vadovas, tai tiekėjams sumokėti avansai) ir 2 038 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai. Iš į bylą pateikto debitorių sąrašo matyti, kad bendra skolininkų reikalavimų suma sudaro 853 064 Eur. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 032 237 Eur. Pagal į bylą pateiktą kreditorių sąrašą - įsipareigojimai kreditoriams 2026 m. birželio 30 d. liepos 22 d. duomenimis sudaro 815 036,79 Eur (332 kreditoriai). Iš šių finansinės atskaitomybės ir kitų duomenų matyti, kad bendra atsakovės turto vertė (1 302 695 Eur) viršija bendrovės įsipareigojimus kreditoriams (815 037 Eur), o nuosavas kapitalas (487 659 Eur) išlieka teigiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Anot pareiškėjo, kita finansinius sunkumus nulėmusia priežastimi atsakovė įvardina kreditorių kreipimąsi į teismą su ieškiniais dėl skolų priteisimo bei atsakovės atžvilgiu inicijuotus vykdymo veiksmai. Atsakovė nurodo, kad jai susidūrus su finansiniais sunkumais ir sutrikus atsiskaitymui su kreditoriais dėl anksčiau aptartų priežasčių, atsakovė sulaukė pretenzijų ir iš kreditorių, o taip pat asmenų, su kuriais buvo sudarytos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutartys. Dalis kreditorių kreipėsi į teismą su ieškiniais/pareiškimais dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovei negalint atsiskaityti su visais kreditoriais vienu metu, atsakovės atžvilgiu buvo inicijuoti priverstinio vykdymo veiksmai, kuriuos inicijavus buvo areštuotos atsakovės piniginės lėšos, dalis nekilnojamojo turto. Tokie areštai apsunkino atsakovės veiklą, kadangi pritaikius areštą banko sąskaitoms atsakovė negali atlikti einamųjų mokėjimų, būtinų veiklos vykdymui. Areštas nekilnojamajam turtui trukdo vykdyti pagrindinę atsakovės veiklą. Be kita ko, viešai prieinama informacija apie turto arešto taikymą atsakovei tapo kliūtimi susitarti dėl naujo finansavimo.

Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO II duomenų teismas nustatė, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėti devyni teisminiai procesai ir vienas – Vilniaus apygardos teisme, kuriuose UAB „Sanosta“ pareikšti turtiniai reikalavimai. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstolio Dariaus Blizniko kontoroje UAB „Sanosta“ atžvilgiu yra vykdomos 10 vykdomųjų bylų.

Iš teismui pateikto debitorių sąrašo matyti, kad atsakovė turi 12 debitorių, kurių prievolių įvykdymo terminai yra pasibaigę, o bendra skolos suma yra 175 122,50 Eur. Atsakovės vertinimu, ji tikisi atgauti 50 procentų skolininkų reikalavimų (452 532 Eur).

Teismų praktikoje pažymima, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023). Preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Tai reiškia, kad, vertindamas bendrovės galimo nemokumo būklę ir analizuodamas iš debitorių gautinas sumas, teismas privalo įvertinti skolinių prievolių įvykdymo galimybę, ir tik pripažinus tikėtino skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į bendrovės turimo turto masę.

Atsiliepimas

Atsakovė pateiktame restruktūrizavimo plano projekte nurodo, jog vienas didžiausias debitorius (pirkėjas) yra skolingas 306 452,58 Eur, t. y. apie 36 proc. visos skolininkų reikalavimų sumos. Antras pagal dydį debitorius – tiekėjas, kuriam sumokėtas 157 332,50 Eur avansas. Šie du subjektai sudaro 54 proc. visų skolininkų reikalavimų. Abu debitoriai yra Lietuvos verslo subjektai. Debitorių sąraše taip pat yra 60 užsienio pirkėjų (225 515 Eur), kurių reikšminga dalis veikia trečiųjų šalių rinkose, kur skolų išieškojimo galimybės ribotos. Sutiktina su pareiškėjo, kad skolininkų portfelio struktūra išieškojimo perspektyvos požiūriu yra dvejopa. Viena vertus, portfelis pasižymi aukšta koncentracija: didžiausias skolininkas sudaro 36 proc. visų reikalavimų, todėl išieškojimo iš šio vieno skolininko rezultatas reikšmingai lems bendrą atgavimo lygį. Kita vertus, likusią portfelio dalį (546 611 Eur) sudaro 125 santykinai smulkūs skolininkai, kurių vidutinė skola apie 4 400 Eur: toks išskaidymas mažina riziką, nes bendras rezultatas nepriklauso nuo pavienių skolininkų mokumo, o smulkios skolos Lietuvos ir ES jurisdikcijose išieškomos standartinėmis, santykinai pigiomis procedūromis (ikiteisminis išieškojimas, teismo įsakymas, Europos mokėjimo įsakymas).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kada atsirado debitorių skolos, kokių veiksmų atsakovė ėmėsi skoloms išieškoti, ar yra rašytinai susitarimai dėl skolos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo ir pan. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II duomenų matyti, kad atsakovė nebuvo inicijavusi teisminių procesų dėl skolos išieškojimo iš savo skolininkų. Tačiau teismo vertinimu, atsakovės teikiami paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai dėl realios galimybės atgauti bent dalį debitorių skolų leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dalis debitorinių reikalavimų gali būti įskaitomi į realią bendrovės turto vertę.

Iš teismui pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad bendrovė turi 332 kreditorius, bendra skola kreditoriams sudaro 815 036,79 Eur. Iš plano metmenų matyti, kad 37 kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 65 304,67 Eur, t. y. 8,01 proc. visos kreditorinių reikalavimų sumos, atsakė į bendrovės prašymą suteikti pagalbą, iš kurių: 30 198,24 Eur sutiko suteikti atsakovei pagalbą; 14 020,60 Eur atsakė, bet neišreiškė aiškios pozicijos; 20 331,93 Eur nesutinka suteikti pagalbos, o 753,90 Eur – ginčija skolos sumą. Vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių) darytina išvada, kad atsakovės kreditorių, sutikusių suteikti jai pagalbą, reikšmė atsakovės mokumui nėra reikšminga, todėl bendrovės finansinių sunkumų neįmanoma įveikti sudarant susitarimus su kreditoriais JANĮ 8 straipsnio tvarka. Darytina prielaida, jog bendrovės mokumą, išsaugoti veiklos tęstinumą bei užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimą, galima bendrovę restruktūrizuojant. Juolab, kad nei vienas iš kreditorių nepareiškė prieštaravimo atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui.

Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas prieina išvadą, jog UAB „Sanosta“ turi finansinių sunkumų (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis, 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaip minėta ir iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog UAB „Sanosta“ pagrindinė veikla yra krovinių gabenimas Lietuvoje ir tarptautiniais maršrutais. Atsakovė nurodė, jog vykdo veiklą, generuoja nuolatines veiklos pajamas: atsakovė neketina keisti savo vystytos veiklos, teigia, jog bendrovei pakanka tiesiog tęsti esamą veiklą. Sodros duomenimis, bendrovėje šiuo metu dirba 32 darbuotojai. Teismui pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai ir jų analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovė veikianti bendrovė ir siekianti išsaugoti veiklą ateityje. Apie bendrovės siekimą vykdyti veiklą liudija 2026 m. birželio mėn. VMI i.MAS sistemos PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenys (306 išrašytos sąskaitos 52 klientams, 369 410,64 Eur apyvarta per mėnesį).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos vykdomą veiklą, realumu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog UAB „Sanosta“ yra gyvybinga (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tiek atsakovės pateikti duomenys, tiek vieši (Teismų informacinės sistemos LITEKO II, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro) duomenys patvirtina, jog UAB „Sanosta“ nėra ir nebuvo iškelta bankroto byla ar vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

JANĮ 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo neatitinka bent vienos iš JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 2) restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų; 3) restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (JANĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Kaip jau minėta, JANĮ 2 straipsnio 5 dalis numato, kad juridinio asmens finansiniai sunkumai – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus (juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Nagrinėjamu atveju UAB „Sanosta“ finansinė padėtis atitinka įstatyme įtvirtintą apibrėžimą. Pažymėtina, jog tam, kad būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu.

Finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumą, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi kurį laiką, savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą, jei egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2615/2013). Tokia pozicija grindžiama verslo subjektų ūkinės laisvės principu ir prioriteto suteikimu įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011). Valstybės pareiga yra užtikrinti, kad iškilus nemokumo pavojui finansinių sunkumų patiriantys skolininkai galėtų pasinaudoti veiksmingais prevencinio restruktūrizavimo mechanizmais, kurie leistų restruktūrizuoti jų skolas ar verslą, atkurti įmonės gyvybingumą ir išvengti nemokumo.

UAB „Sanosta“ finansinė padėtis yra sunki, tačiau atsakovė ir toliau siekia vykdyti veiklą, nagrinėjamu atveju nei viena įmonės kreditorė nesiekia bendrovei bankroto bylos iškėlimo (Teismų informacinės sistemos LITEKO II duomenimis, nėra gautas pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo), kreditoriai skolas siekia atgauti kitais būdais.

Restruktūrizavimo bylos iškėlimas atsakovei, kai yra išsaugomos darbo vietos, siekiama atkurti įmonės mokumą bei įsiskolinimų kreditoriams padengimą, atitinka viešą interesą, apsaugo darbuotojų, kaip socialiai pažeidžiamos asmenų grupės, interesus. Teismo nuomone, visos byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad, nors įmonė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau juos galima pašalinti vykdant įmonės restruktūrizavimo procesą, todėl nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad įmonė yra nemoki ir tik dėl to atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.

Susipažinęs su restruktūrizavimo plano projektu, teismas neturi pagrindo spręsti, kad numatytos ekonominės priemonės bendrovės mokumui atkuri yra neįvykdomos ar visiškai neefektyvios. UAB „Sanosta“ restruktūrizavimo plano projekte pateikta įmonės charakteristika, trumpai apibūdinta įmonės būklė, pateikti duomenys apie kreditorinius reikalavimus, jų tenkinimo etapai, išdėstytas preliminarus planas restruktūrizavimo laikotarpiu, kuriuo remdamasi bendrovė sieks atkurti mokumą. Restruktūrizavimo plano projekte numatyta, kad bus siekiama tęsti pagrindinę bendrovės veiklą, tačiau numato atsisakyti paslaugų teikimo trečiųjų šalių rinkose (pvz., Kazachstano kryptimi), kuriose susikaupė didžioji dalis neatgautų debitorinių įsiskolinimų ir kuriose atsiskaitymo bei teisinės išieškojimo galimybės yra ribotesnės nei Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Atsisakius trečiųjų šalių krypčių, atsilaisvinę transporto ir personalo resursai bus nukreipti į Europos Sąjungos vidaus maršrutus, kuriuose paklausa auga, todėl, atsakovės vertinimu, bendros bendrovės pajamos dėl šio sprendimo reikšmingai nenukentės, o atsiskaitymų rizika sumažės iš esmės. UAB „Sanosta“ naujo ilgalaikio turto įsigyti nenumato. Bendrovės veiklai vykdyti bus naudojamas esamas turtas: 50 nuosavybės teise valdomų transporto priemonių ir kito ilgalaikio turto vienetų ir 17 transporto priemonių, valdomų be nuosavybės teisės (lizingo ir panašaus finansavimo pagrindu, registracijos galiojimas iki 2028 m.).

Plane taip pat numatytas kreditorių reikalavimų tenkinimas, atitinkantis JANĮ 94 ir 113 straipsnių nuostatas.

Teismas sprendžia, kad UAB „Sanosta“ pateiktas restruktūrizavimo plano projektas, patvirtintas 2026 m. rugpjūčio 3 d. vienintelio akcininko sprendimu, šioje proceso stadijoje atitinka reikalavimus. Pažymėtina, jog restruktūrizavimo plano projekte nurodomas tik preliminarus bendrovės verslo planas, taip pat ir preliminarios priemonės. Konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane. Sutiktina, jog restruktūrizavimo plano projektas neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje negalima reikalauti iš bendrovės, kad ji pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą. Kreditoriai restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape galės pareikalauti išsamaus bendrovės veiklos vertinimo bei išreikšti savo nuomonę, svarstant konkrečius su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu bei tvirtinimu susijusius klausimus, ir tik kreditoriai lems, ar galės būti toliau tęsiamas bendrovės restruktūrizavimo procesas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo ir vien dėl šio argumento atsisakyti kelti UAB „Sanosta“ restruktūrizavimo bylą. Esant bent mažiausiai tikimybei, kad įmonė gali įveikti finansinius sunkumus, turi būti suteikiama galimybė įmonei restruktūrizuotis.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad egzistuoja JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių teismas turi priimti nutartį atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Vertintina, jog atsakovė atitinka visus aptartus JANĮ reikalavimus, būtinus restruktūrizavimo bylai iškelti, todėl UAB „Sanosta“ kaip įmonei, turinčiai finansinių sunkumų bei siekiančiai išvengti bankroto, keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis).

JANĮ 24 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali iškelti restruktūrizavimo bylą ir kartu patvirtinti restruktūrizavimo planą, jeigu prie pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo yra pridedamas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam JANĮ 106 ir 107 straipsniuose nustatyta tvarka pritarė juridinio asmens dalyvių susirinkimas ir kreditoriai. Teismui kartu su pareiškimu dėl UAB „Sanosta“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktas UAB „Sanosta“ restruktūrizavimo plano projektas, kuriam 2026 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu pritarė vienintelis bendrovės akcininkas, tačiau nėra kreditorių pritarimo. Taigi teismas nustato keturių mėnesių nuo nutarties iškelti UAB „Sanosta“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos terminą parengti ir pateikti teismui UAB „Sanosta“ restruktūrizavimo planą.

Pareiškėjas prašo UAB „Sanosta“ restruktūrizavimo administratoriumi paskirti mažąją bendriją (toliau – ir MB) „Nemokumas ir teisė“, juridinio asmens kodas 305964774 , sąrašo Nr. N-FA0244, adresas Kalno g. 5-1, Aukštelkė, LT-80196 Šiaulių r.; nustatyti UAB „Sanosta“ administravimo išlaidų sąmatą 500 Eur (be PVM) per mėnesį. Siūlomas restruktūrizavimo administratorius sutinka teikti atsakovei restruktūrizavimo administravimo paslaugas (JANĮ 36 straipsnis), teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas įmonei yra suteikta.

JANĮ 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog keliant restruktūrizavimo bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma juridinio asmens sąskaitos, iš kurių gali būti atliekami einamieji mokėjimai ir JANĮ 17 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyti mokėjimai, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir kiekvienos sąskaitos konkreti didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams atlikti.

Pareiškėjas pateikė teismui duomenis apie bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą Luminor Bank AB, ir prašo teismo leisti atlikti einamuosius būtinus mokėjimus, nustatant, kad atsakovės didžiausia per vieną mėnesį einamiesiems mokėjimams ir įmokoms skirtina suma yra 282 302,10 Eur. Nurodo, kad einamiesiems mokėjimams, t. y. darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams (VMI ir VSDFV privalomosios įmokos) – 57 500 Eur; PVM – 25 000 Eur; biuro patalpų nuoma pagal sutartį – 650 Eur; krovininių automobilių aikštelė (saugojimas) pagal sutartį - 2 628,10 Eur; ryšio, elektros ir kitos komunalinės paslaugos – 630 Eur; Swedbank lizingas (įmoka 433,00 + palūkanos 56,00) pagal sutartį – 489 Eur; Inkaso Aljansas (įmoka 14 300,00 + palūkanos 3 200,00) pagal sutartį – 17 500 Eur; paslaugos subrangovams (tretiesiems vežėjams) ir kiti paslaugų teikėjai – 120 000 Eur; kuras, atsarginės dalys ir transporto priemonių remontas – 55 000 Eur; nenumatytos išlaidos 600 Eur; restruktūrizavimo administravimo išlaidos (nemokumo administratoriaus atlyginimas ir su procesu susijusios išlaidos) - 2 305 Eur. Pažymėtina, jog bendrovė, siekdama pradėti restruktūrizavimo procesą, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai ir kvalifikuotai, todėl prašydama nustatyti einamuosius mokėjimus, negali remtis vien skaičiavimais, kurie paremti tik prielaidomis ar ankstesnių laikotarpių duomenimis. Bendrovė į einamųjų mokėjimų sumas privalo įtraukti tik tas išlaidas, kurios yra būtinos ir ekonomiškai pagrįstos juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai užtikrinti (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas, įvertinęs byloje esančius ir pareiškėjo pateiktus įrodymus sprendžia, jog vadovaujantis JANĮ 17 straipsnio 3 dalies 2 punktu, atsakovė, prašydama leisti atlikti einamuosius mokėjimus pagrindė, todėl nurodyta suma laikytina pagrįsta.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, leistina UAB „Sanosta“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą Luminor Bank AB, mokėti visus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas, naudojant didžiausią 282 302,10 Eur lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaita yra areštuota ar jai taikomi disponavimo apribojimai.

Pagal JANĮ 26 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jeigu teismas kelia restruktūrizavimo bylą, teismo nutartyje papildomai nurodomas leidimas netaikyti visų ar dalies JANĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatų. JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: 1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas iš juridinio asmens; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; 4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą; 6) įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; 7) parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti. JANĮ 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali leisti netaikyti visų ar dalies JANĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatų, jeigu tai palengvintų sprendimo dėl restruktūrizavimo plano priėmimą ir dėl to kreipiasi juridinis asmuo, nemokumo administratorius arba įkaito turėtojas.

Teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovės veiklos specifiką yra leisti vykdyti juridinio asmens prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalį nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. JANĮ 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kai civilinė byla nėra perduodama nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje įsiteisėjusį sprendimą teismas CPK nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos informuoja nemokumo bylą iškėlusį teismą.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos, kuriose UAB „Sanosta“ pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Vadovaujantis JANĮ 29 straipsnio reglamentavimu, įsiteisėjus šiai nutarčiai, teismai, nagrinėjantys atsakovės atžvilgiu civilines bylas informuojami apie UAB „Sanosta“ iškeltą restruktūrizavimo bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, 25 – 28 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Sanosta“, juridinio asmens kodas 304068838; įregistruota 2015 m. liepos 10 d., buveinė – Naugarduko g. 100, Vilnius, Vilnius, restruktūrizavimo bylą.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Sanosta“ restruktūrizavimo administratoriumi mažąją bendriją „Nemokumas ir teisė“, juridinio asmens kodas 305964774, sąrašo Nr. N-FA0244, adresas Kalno g. 5-1, Aukštelkė, LT-80196 Šiaulių r.

Nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą 500 Eur (be PVM) per mėnesį.

Nustatyti 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pateikti savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, taip pat nurodyti, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas, paskirtai nemokumo administratorei.

Nustatyti keturių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, parengti ir pateikti teismui UAB „Sanosta“ restruktūrizavimo planą.

Leisti UAB „Sanosta“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą Luminor Bank AB, mokėti visus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas, naudojant didžiausią 282 302,10 Eur lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaita yra areštuota ar jai taikomi disponavimo apribojimai.

Netaikyti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų ir leisti UAB „Sanosta“ vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą.

Nuo teismo nutarties iškelti nemokumo (restruktūrizavimo) bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: išieškoti skolas iš juridinio asmens; įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą; įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo dienos išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, nemokumo administratorei, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, antstoliams elektroniniu paštu antstoliai@antstoliai.lt, Turto arešto aktų registrui, Garantinio fondo administratoriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriuose UAB „Sanosta“ pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriuose turtinius reikalavimus yra pareiškusi UAB „Sanosta“ (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismas).

Įpareigoti UAB „Sanosta“ nemokumo administratorių atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus ir kitus šio įstatymo nuostatose jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė