Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. M., E. M. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama akcinės bendrovės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje pareikštų pozicijų esmė

Pareiškėjai D. M. ir E. M. V. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. V. M. po S. M. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareikštą reikalavimą pareiškėjai grindžia tokiais esminiais argumentais: Po S. M. mirties niekas iš jos įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. S. M. sutuoktinis P. V. M. po žmonos mirties toliau liko gyventi jų santuokoje įgytame bute (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki savo mirties. Visą santuokos metu įgytą turtą P. V. M., mirus S. M., tvarkė ir valdė kaip savą. Taigi S. M. palikimą P. V. M. priėmė faktiniu valdymu. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama akcinės bendrovės Turto banko, prašo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Išanalizavus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad P. V. M. ir S. M. susituokė 1958 m. gruodžio 3 d. S. M. mirė 2010 m. gegužės 17 d. Į notarą dėl S. M. palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Būdami santuokoje P. V. M. ir S. M. nuosavybės teise, be kita ko, įgijo butą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), garažą (duomenys neskelbtini), ir dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Mokėjimo kvitai, mokėjimų knygelių išrašai patvirtina, kad P. V. M. po S. M. mirties išlaikė nurodytą turtą. Be to, pagal Gyventojų registro duomenis P. V. M. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1990 m. vasario 15 d. iki jo mirties buvo bute (duomenys neskelbtini). Nurodyti duomenys leidžia pagrįstai konstatuoti, kad P. V. M. priėmė S. M. palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Tai yra, P. V. M. po žmonos mirties kaip savo valdė abiejų jų bendrai įgytą turtą, išlaikė jį, toliau liko gyventi bute (duomenys neskelbtini). Remiantis tuo, kas nustatyta, pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. V. M. priėmė palikimą, atsiradusį mirus S. M., faktiškai pradėdamas turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Sprendimui įsiteisėjus, sprendimą išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.