- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-09
- Bylos Nr.
- eAN2-352-885/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00686-2026-1
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Pažeidėjas
- D. O.
- Institucija
- Valstybės įmonė Registrų centras
- Kategorijos
- 9.55Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ir skelbimo juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo interneto svetainėje tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. O. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 10 d. nutarties, kuria buvo atmestas D. O. skundas ir paliktas galioti VĮ „Registrų centras“ (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-1250-2026.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Institucijos 2026 m. balandžio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1250-2026 D. O. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 625 Eur bauda. Ši administracinė nuobauda paskirta už tai, kad D. O. 2026 m. vasario 19 d., apie 07.24 val., (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „F“ vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) tvarkytojui 2024 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 10 d. nutartimi atmestas D. O. skundas ir paliktas galioti Institucijos 2026 m. balandžio 10 d. nutarimas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
Apeliaciniame skunde yra prašoma panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2026 m. birželio 10 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną apelianto atžvilgiu nutraukti.
Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai išaiškino CK 2.66 straipsnio 4 dalies bei ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punkto bei 58 straipsnio 2-3 dalių nuostatas. D. O. nėra UAB „F“ akcininkas, o nuo 2025 m. kovo 1 d. taip pat nebeina įmonės vadovo pareigų. Ši informacija buvo pateikta apelianto skundo nagrinėjimo metu, tačiau teismas jos nevertino, o perrašė Institucijos pateiktą poziciją apie tai, kad byloje yra reikšmingi tik JAR esantys duomenys. Taip pat neteisingai vertinta, jog SODROS duomenys yra susiję tik su vadovo socialinėmis garantijomis ir nereiškia darbo teisinių santykių pabaigos – jeigu po išregistravimo iš SODROS duomenų nėra mokamas darbo užmokestis, nedeklaruojamos draudžiamosios pajamos bei nebėra mokamos socialinio draudimo įmokos, tuomet galima teigti, kad vadovo išregistravimas iš SODROS nebuvo vien formalus veiksmas, o po jo realiai nebeliko darbo teisinių santykių.
Byloje esantys duomenys rodo, kad visus su vadovo atleidimu susijusius sprendimus priėmė D. O., tačiau dėl vienintelės akcininkės neveikimo darbo sutarties pasibaigimas šiuo atveju nebuvo tinkamai įformintas. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas 2025 m. kovo 19 d. atsistatydinimo pranešimas papildomai pagrindžia, jog vadovas buvo išreiškęs aiškią valią dėl darbo teisinių santykių pasibaigimo. Nepaisant to, kad bendrovės vadovo statusas yra dualistinis, vadovas šį statusą prarado, kai su juo buvo nutraukta darbo sutartis, kas yra matyti iš SODROS išrašų. Priešingu atveju, tolesnis vadovo pareigų atlikimas iš esmės būtų laikomas nelegaliu darbu pagal ANK bei kitus nacionalinius teisės aktus. Remiantis teismo išvadomis susidarytų situacija, kai ir nenutraukus darbo santykių, vadovas toliau galėtų eiti savo pareigas ir teisėtai veikti bendrovės vardu, nors ir dirbtų nelegaliai.
Manytina, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo subjektyvioji pusė. Bendrovės vadovo kaltę už reikalavimo JAR tvarkytojui laiku pateikti bendrovės finansines ataskaitas nesilaikymą gali šalinti tai, kad jis neturi (neturėjo) realių, objektyviai patvirtintų galimybių įvykdyti šį reikalavimą. Taigi būtina nustatyti, kad asmuo šių veiksmų neatliko tyčia arba dėl neatsargumo. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, jog vienintelė įmonės akcininkė nepaskyrė naujo vadovo bei nepatvirtino 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinio. Reikalavimas pateikti dokumentus, kurių nėra ir kurie nėra patvirtinti, yra visiškai nepagrįstas, nes tokiu būdu įmonės vadovui yra perkeliama kitų įmonės organų (šiuo atveju – vienintelės akcininkės) atsakomybė. Teismas visiškai neįvertino fakto, kad D. O. susidūrus su vienintelio akcininko neveiklumu, jis neturėjo jokių objektyvių galimybių vykdyti vadovo pareigas, dėl to negali būti baudžiamas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo netenkinti D. O. apeliacinio skundo ir palikti galioti skundžiamą 2026 m. birželio 10 d. nutartį nepakeistą.
Institucija pažymi, kad pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką, bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis bei darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu. Galimai nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas gali būti sietinas su D. O. kaip įmonės darbuotojo pareigomis, tačiau tai neatleidžia jo nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo.
Nurodoma, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos „išorės“ santykiuose su kitais asmenimis yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu. Viena iš nurodytų pareigų yra finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas JAR iki įstatyme numatyto termino ir ši pareiga negali būti pakeičiama darbo sutartimi. Sprendžiant dėl asmens pareigos vykdyti vadovo pareigas, svarbu nustatyti, jog asmuo buvo paskirtas bendrovės vadovu ir dar nėra atsistatydinęs iš vadovo pareigų, taigi Institucija, surašydama procesinius dokumentus, net negalėjo nesivadovauti JAR duomenimis. JAR duomenys yra vieši, todėl asmuo, turi visas galimybes teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti procedūras, kad JAR būtų išregistruoti tam tikri duomenys apie jį kaip įmonės vadovą.
D. O. turėjo tiek teisines, tiek faktines galimybes inicijuoti ir užtikrinti finansinių ataskaitų sudarymą ir pateikimą – sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, parengti, patvirtinti ir pateikti finansines ataskaitas JAR tvarkytojui. Argumentai dėl to, kad įmonės vienintelė akcininkė šių dokumentų nepatvirtino, yra formalūs ir deklaratyvūs, taip pat tik ginamojo pobūdžio ir nesudaro objektyvaus pagrindo pateisinti pareigos nevykdymą. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis kreipėsi į akcininkę dėl šio klausimo, kaip tai yra numatyta teisės aktuose. Be to, kasacinės instancijos teismas suformavo atsakomybės už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą taikymo teisminę praktiką, nurodant įmonės vadovo atsakomybę teikti finansines ataskaitas, nepaisant jo santykių su įmonės akcininkais. Taigi nepaisant to, yra ar nėra kilęs konfliktas tarp akcininkų ir įmonės vadovo, akcininkų neveikimas netvirtinant finansinių ataskaitų turi būti sprendžiamas paties vadovo iniciatyva, kas tik papildomai patvirtina D. O. kaltę.
Pirmiau aptartos aplinkybės įrodo, jog D. O. elgėsi nerūpestingai ir nepakankamai atsakingai, kas nepašalina jo atsakomybės dėl vadovo įsipareigojimų nevykdymo. Būtent jis turėjo užtikrinti, kad įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos būtų pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliaciniame skunde D. O. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Aptariamu atveju matyti, kad, apelianto nuomone, atsistatydinus iš UAB „F“ vadovo pareigų ir apie tai pranešus SODRAI, jis neprivalėjo vykdyti įstatyme numatytos pareigos teikti atitinkamus duomenis JAR tvarkytojui. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiamos 2026 m. birželio 10 d. nutarties ir apeliacinio skundo motyvais bei skundo nagrinėjimui pateikta administracinio nusižengimo medžiaga, sprendžia, kad šie argumentai yra nepagrįsti.
ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
Kaip matyti iš Institucijos 2026 m. balandžio 10 d. nutarimo, D. O. kaltinas ne tik ANK 223 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimu, bet ir CK 2.66 straipsnio 4 dalies ir ABĮ 58 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų pažeidimu.
CK 2.66 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai pasikeičia CK 2.66 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodyti duomenys, taip pat kai pakeičiami steigimo dokumentai, juridinis asmuo privalo (išskyrus CK 2.66 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, kai teismo procesinius dokumentus pateikia teismas) pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos. Kartu su prašymu įregistruoti pakeitimą turi būti pateikti dokumentai, nurodyti CK 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punkte, bei visas pakeisto dokumento tekstas, jei dokumentas keičiamas. Jei viešojo juridinio asmens pakeisti steigimo dokumentai ar jų pakeitimai paskelbti Teisės aktų registre, prašymo įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre pateikti nereikia. Kai iki pateikimo steigimo dokumentai Teisės aktų registre neturėjo būti paskelbti ar CK 2.46 straipsnio 4 dalyje nurodytas teisės aktas pripažįstamas netekusiu galios ir priimamas naujas teisės aktas, juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas teisės akto, kuriuo keičiami ar tvirtinami viešojo juridinio asmens steigimo dokumentai, identifikacinis kodas Teisės aktų registre.
ABĮ 58 straipsnio 2 dalyje numatyta tai, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus kai CK 2.106 straipsnio 2-4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas pagal įstatymus yra privalomas, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys.
ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje numatyta tai, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą (toliau – ir ĮIĮGAĮ) privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Kai CK 2.106 straipsnio 2-4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, jos nepatvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Kaip matyti iš 2026 m. balandžio 30 d. Apdraustųjų, kurių valstybinis socialinis draudimas baigėsi per nurodytą laikotarpį, sąrašo išrašo, D. O. socialinis draudimas skyriaus iniciatyva buvo baigtas 2025 m. kovo 1 d. Apeliantas 2025 m. kovo 4 d. pranešime UAB „F“ vienintelei akcininkei J. A.-O. pranešė, kad apie atleidimą iš pareigų sužinojo iš SODROS, taip pat prašė priimti vienintelio akcininko sprendimą dėl naujo bendrovės vadovo paskyrimo. Vis dėlto, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į ABĮ 37 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios numato, jog bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba arba stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę turi būti įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo vadovo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovas išrinktas visuotinio akcininkų susirinkimo. Kaip nurodyta pirmiau, D. O. 2025 m. kovo 4 d. ir 2025 m. balandžio 14 d. pranešimais kreipėsi į UAB „F“ vienintelę akcininkę dėl naujo įmonės vadovo paskyrimo, teigdamas, jog apie savo atleidimą sužinojo iš SODROS. Spręstina, jog apeliantas iš esmės klaidingai vertina socialinio draudimo nutraukimą skyriaus iniciatyva kaip jo darbo sutarties pasibaigimą.
Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje iš esmės nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad D. O. kreipėsi į jį išrinkusį UAB „F“ organą dėl jo atsistatydinimo iš einamų pareigų – pranešimas apie tai, kad, jo manymu, buvo nutraukta jo darbo sutartis, taip pat prašymas priimti sprendimą dėl naujo įmonės vadovo paskyrimo, nelaikytinas tinkamu kreipimusi dėl atsistatydinimo, kaip tai yra numatyta ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje. Nenustačius, jog D. O. ėmėsi visų numatytų būtinųjų veiksmų dėl jo atsistatydinimo iš bendrovės vadovo pareigų, t. y. nesikreipė į jį vadovu išrinkusį organą, taip pat nesulaukė minėto organo patvirtinimo dėl jo atsistatydinimo, kas iš esmės neatitinka ABĮ normų dėl juridinio asmens vadovo atsistatydinimo iš savo pareigų, nėra jokio pagrindo sutikti su D. O. teiginiais, jog jis nuo 2025 m. kovo 1 d. nebėra UAB „F“ vadovas. Kaip matyti iš 2026 m. balandžio 10 d. JAR išplėstinio išrašo, D. O. tuo metu vis dar buvo nurodomas kaip bendrovės vadovas, kurio įgaliojimų pradžios data – 2012 m. sausio 5 d. Viešai prieinamoje informacijoje apie UAB „F“ taip pat nurodyta, jog šios įmonės vadovas yra D. O.. Taigi matyti, jog D. O. faktinė pozicija įmonėje nėra pasikeitusi iki dabar, nors jis turėjo imtis atitinkamų veiksmų siekiant tinkamai užbaigti teisinius santykius su juridiniu asmeniu ir tinkamai atsistatydinti iš užimamų pareigų.
Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad nors juridiniame asmenyje yra privalomas valdymo organas (ABĮ 19 straipsnis), praktikoje gali susiklostyti situacija, kai, pasibaigus buvusio vadovo turėtiems įgaliojimams, nėra paskiriamas naujas, o buvusiam vadovui lieka tik pareiga apie jo įgaliojimų pabaigą pačiam pranešti JAR tvarkytojui (ABĮ 37 straipsnio 6 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas būtų atlikęs tokio pobūdžio veiksmus ir, būdamas įsitikinęs, kad nebėra juridinio asmens vadovas, būtų pats kreipęsis į JAR tvarkytoją dėl juridinio asmens duomenų pasikeitimo. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, juridinio asmens vadovas turi dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso tam, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Vadovui keliami rūpestingumo, atidumo ir apdairumo reikalavimai taikytini ne tik priimant verslo sprendimus, bet ir sprendžiant vadovo atšaukimo, atleidimo bei atsistatydinimo klausimus. Įvertinus tai, darytina išvada, jog šiuo atveju D. O. nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, tik subjektyviai nuspręsdamas, jog buvo jam nežinant atleistas iš jo užimamų pareigų.
Nustačius tai, jog D. O. teisiniai santykiai su UAB „F“ nėra pasibaigę, nėra pagrindo nesutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog vadovas yra atsakingas už atitinkamų dokumentų pateikimą JAR. CK 2.67 straipsnis numato, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku JAR atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktas numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą JAR tvarkytojui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintuose Nuostatuose dėl Juridinių asmenų registro (toliau – Nuostatai) 38.2 punkte numatyta, kad duomenis, informaciją ir dokumentus apie JAR objektus JAR tvarkytojui teikia juridinio asmens valdymo organas arba kitas asmuo, kai taip yra nustatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose. Nuostatų 41 punktas numato, jog dokumentų ir duomenų teikėjai: 1) teisės aktų ir Nuostatų nustatyta tvarka pateikia dokumentus ir duomenis JAR tvarkytojui; 2) atsako už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą, taip pat jų pateikimą JAR tvarkytojui laiku. Taigi šiuo atveju matyti, kad priešingai nei nurodo apeliantas, būtent jam kilo atsakomybė užtikrinti, kad visi būtini dokumentai būtų JAR tvarkytojui pateikti laiku. Tai, jog minėti dokumentai galimai nebuvo patvirtinti įmonės vienintelės akcininkės, nėra pakankamas pagrindas šalinti D. O. atsakomybei, kadangi negauta jokių duomenų dėl to, kad apeliantas būtų susisiekęs su JAR tvarkytoju dėl pavėluoto dokumentų pateikimo arba kitaip bandęs išspręsti susidariusią situaciją – iš paties D. O. teiginių matyti, jog jis manė, kad nuo 2025 m. kovo 1 d. nebėra susijęs darbiniais teisiniais santykiais su UAB „F“, dėl to jokių juridinio asmens vadovui priskirtų pareigų nebeatliko. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepanaikina D. O. atsakomybės bei pareigų teikti įstatyme nurodytus duomenis (dokumentus) JAR tvarkytojui yra pagrįstos bei motyvuotos, nekeliančios jokių abejonių apeliacinės instancijos teismui.
Įvertinus, jog apeliacinis skundas buvo paduotas prašant nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dalyje dėl D. O. paskirtos finansinės nuobaudos – 625 Eur dydžio baudos.
ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 600 Eur iki 1 450 Eur.
Nagrinėjamu atveju D. O. buvo paskirta 625 Eur dydžio bauda, kuri yra nežymiai didesnė už ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimumą. Kaip matyti iš 2026 m. gegužės 6 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo, per paskutinius penkerius metus D. O. už analogiško pobūdžio nusižengimą yra baustas 2026 m. sausio 27 d., jis jam paskirtą 300 Eur dydžio baudą sumokėjo 2026 m. vasario 23 d. Taip pat praeityje jis baustas ir už kitų nusižengimų, kuriuos padarė eidamas juridinio asmens vadovo pareigas, padarymą. Tai suponuoja išvadą, jog apeliantas nėra linkęs nekvestionuotinai tinkamai ir laiku atlikti jo įstatyme numatytas pareigas. Dėl to nėra pagrindo vertinti, kad D. O. paskirta, minimaliam dydžiui artima bauda yra per griežta ar kaip kitaip neadekvati arba neatitinkanti padaryto nusižengimo.
Esant visumai paminėtų aplinkybių, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apelianto kaltė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį nagrinėjamu atveju yra nekvestionuotinai įrodyta, o jam paskirta administracinė nuobauda – 625 Eur dydžio bauda – yra tinkamai individualizuota. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 10 d. nutarties. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.