Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. (D. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

D. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. Š. skirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimi, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. Š. skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir likusia neatlikta bausmės dalimi ir D. Š. skirta galutinė subendrinta dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2025 m. liepos 28 d. 18.35 val. iki 2025 m. liepos 29 d. 17.28 val. (viena diena) ir suėmime nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išbūtas laikas.

Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, D. Š. pripažintas recidyvistu.

L. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš D. Š. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. Š. priteista 2 730,54 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš D. Š. priteista 908,76 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų metines palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmokos kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos, šio skyriaus 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, teismas yra saistomas apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo.

Pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43-697/2018; 2K-10-976/2016; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. Š. apeliaciniu skundu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, kaltės ir kvalifikavimo neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirtu laisvės atėmimo bausmės dydžiu, prašydamas jį sumažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo tam nėra.

Sprendžiant klausimą dėl apeliantui paskirtos bausmės, pirmiausiai pabrėžtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-10-487/2022 102 punktą).

Pagal BK 54 straipsnį, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (1 dalis); skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (2 dalies 1–8 punktai). Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgta ir į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-489/2025 11 punktą; Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-270-908/2026 8 punktą ir kt.). Be to, BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (1 dalis); teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Skundžiamu nuosprendžiu D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios sankcijos: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų; BK 284 straipsnyje – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymą apeliantui parinkdamas po griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, ir nustatydamas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, straipsnio sankcijos vidurkį viršijantį bausmės dydį – dvejus metus, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, bausmės dydį artimą maksimaliam – vienerius metus ir šešis mėnesius, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikalstamomis veikomis padarė žalos keliems asmenims, į apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei iš dalies atlygino nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, ir į pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tam įtakos. Be to, teismas dėl nurodytų nusikalstamų veikų pavojingumo pažymėjo, kad apelianto veiksmai buvo intensyvūs ir net keliais atvejais – brutalūs, vienu atveju – iš esmės be priežasties suduodant nukentėjusiajam L. S. tokio stiprumo smūgį alkūne, kad asmuo akimirksniu prarado sąmonę ir krito ant žemės, kitu atveju – prie turgavietės visų akivaizdoje nenustatytam asmeniui sudavė kelis smūgius kumščiu ir alkūne į gyvybiškai svarbią vietą – galvą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje ne kartą teistas, tarp jų už analogiškas veikas (BK 284 straipsnis), už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir ypač reikšminga, jog už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, dėl ko jam buvo paskirta ilgalaikė dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas pabrėžė, kad apeliantas yra baustas administracine tvarka už nusižengimus, padarytus terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, be to, apeliantas toliau daro smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nes nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė pradėjus baudžiamąjį procesą dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, taip rodant, kad apeliantas yra linkęs fiziniu smurtu spręsti kylančias problemas, nedaro tinkamų ir kritiškų išvadų dėl savo elgesio. Atsižvelgęs tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad visų šių aplinkybių visuma apibūdina D. Š. asmenybę neigiamai ir pagrindžia terminuotų laisvės atėmimo bausmių už abi inkriminuotas nusikalstamas veikas jam parinkimą ir bausmių dydžių, viršijančių straipsnių sankcijos vidurkį, nustatymą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, švelninti D. Š. teisinę padėtį nėra pagrindo, nes dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės neatsveria jo neigiamos asmenybės ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių.

Taigi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aplinkybių, reikšmingų D. Š. bausmei individualizuoti, vertinimo, - tiek parenkant bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad jam pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra per griežta.

Be to, apeliaciniame skunde pats D. Š. nenurodė jokių jo padėtį švelninančių aplinkybių, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti, kad jam pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra per griežta. Tai, kad apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl jį teigiamai apibūdinančių aplinkybių reikšmės bendrame jo neigiamos asmenybės ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių kontekste, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas nepakankamai vertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Nuosprendyje pasisakyta ir atsižvelgta, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, į tai, kad apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį žalos, dėl to teismas pripažino jam šias aplinkybes, kaip atsakomybę lengvinančias, taip pat atsižvelgta į tai, jog jis iki suėmimo dirbo, baudas už administracinių nusižengimų padarymą yra sumokėjęs, gydėsi, tačiau per pastaruosius penkerius metus dėl to nesikreipė ir pan. Nors apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomos apeliantą teigiamai apibūdinančios aplinkybės (gyvenimas su sugyventine, su kuria vėliau susituokė, bendras dviejų mažamečių vaikų auginimas), vis dėlto jos nesulaikė apelianto nuo nusikalstamų veikų darymo ir neturi jokios išskirtinės reikšmės sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą, nes yra laikytinos kaip gyvenimiškai įprastinės aplinkybės. Aplinkybė, kad apeliantas atsiprašė nukentėjusiųjų ir jie jam atleido, iš esmės yra jau pirmosios instancijos teismo įvertinta, pripažįstant jam lengvinančią aplinkybę, jog jis nuoširdžiai gailisi prisipažinęs dėl nusikalstamų veikų padarymo, todėl taip pat neturi didelės teisinės reikšmės. Analogiškai darytina išvada ir dėl to, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas atlygino iš jo priteistą žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Valstybinei ligonių kasai bei žada visiškai atlyginti L. T. padarytą žalą, nes teismas skundžiamu nuosprendžiu jau įvertino jo pastangas iš dalies atlyginant žalą, ją patyrusiems asmenims.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismas pernelyg sureikšmino D. Š. teistumus, kurie vienu metu negali būti pagrindas griežtinti bausmę ir pripažinti asmenį recidyvistu. Su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo, nes asmens ankstesnis patraukimas baudžiamojon atsakomybėn visada išlieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, todėl apibūdina jo asmenybę, su kuo pats apeliantas skunde ir sutinka, o teismas, skirdamas bausmę, privalo vertinti kaltininko asmenybę, įskaitant teistumą. Kaip minėta, D. Š. ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tarp kita ko, nužudymą, už kurį teistumas nėra išnykęs. Tai turi itin svarbią reikšmę, kadangi jo nagrinėjamos nusikalstamos veikos irgi yra smurtinio pobūdžio. Kita vertus, sutiktina apeliaciniame skunde su tuo, kad teistumas negali būti savarankiškas pagrindas skirti griežtesnę bausmę, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevertino išimtinai D. Š. teistumo, o atsižvelgė į jo nusikalstamų veikų padarymo ir kitas jo asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, kalbant apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes negalima nutylėti to, kad D. Š. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kurią sudarė dešimt epizodų. Tai itin reikšminga vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo prašymą, teisėjų kolegija toliau aptaria bausmių bendrinimą, BK 64¹ straipsnio taikymą ir bausmės vykdymo atidėjimo taikymą, dėl kurio skundžiamame nuosprendyje, nepaisant baudžiamojo įstatymo imperatyvo (BK 75 straipsnio 9 dalis) nepasisakyta.

Pagal BK 63 straipsnio taisykles, bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (nusikalstamų veikų sutaptis), taip pat, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikalstamą veiką, o pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (nuosprendžių sutaptis). Šiuose straipsniuose aptariami ir bausmių bendrinimo būdai. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas bendrindamas dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, su vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (dešimt epizodų), parinko ir taip palankiausią apeliantui bausmių dalinio sudėjimo būdą – bausmių dalinį bendrinimą, todėl dar labiau švelninti galutinė skirtiną bausmę nuteistajam nėra pagrindo.

Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę pirmosios instancijos teismas subendrino su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. birželio 30 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2025 m. liepos 22 d.) paskirta ir likusia neatlikta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skyrė apeliantui galutinę subendrintą dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas bendrindamas šias bausmes tarpusavyje pagrįstai ir teisėtai nustatė bendrinimo pagrindą pagal BK 64 straipsnio tvarką, parinko nuteistajam palankiausią bausmių bendrinimo būdą, todėl keisti nuosprendžio ir šioje dalyje nėra pagrindo.

Pagal BK 75 straipsnį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2 dalis); bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (5 dalis); skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Teismų praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, todėl, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais. svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamas nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Visa tai turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-628/2026 9 punktą).

Atsižvelgdama į tai, taip pat į nustatytas padarytų nusikalstamų veikų ir D. Š. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač tai, kad prieš tai D. Š. probacija nepasiteisino, jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jis savo pasikartojantį smurtinį elgesį minimizuoja, tinkamų išvadų nedaro, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusi teistumą už nužudymą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Dėl to D. Š. BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos ir bausmės vykdymas neatidėtinas.

Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės dydį ir bausmių bendrinimą, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek apelianto asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsnio 1–5 dalimis, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo D. Š. (D. Š.) apeliacinį skundą Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.