Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. (toliau – ir pareiškėja) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. skundui dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-230-2026 paduoti, atsisakyta šį skundą priimti ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Sprendžiant klausimą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, teismas privalo neapsiriboti vien formaliu termino praleidimo fakto konstatavimu, bet individualiai įvertinti visas konkrečios bylos aplinkybes, įskaitant termino praleidimo priežasčių pobūdį, jų objektyvumą, asmens rūpestingumą, elgesį bei operatyvumą išnykus kliūtims pasinaudoti teise kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo vien formaliu konstatavimu, kad administracinis nutarimas buvo išsiųstas pareiškėjai, tačiau visiškai neanalizuota, kada pareiškėja realiai sužinojo apie priimtą nutarimą, ar jai buvo sudaryta reali galimybė su juo susipažinti bei ar nuo to momento ji elgėsi pakankamai operatyviai, gindama savo pažeistas teises. Pareiškėja apie priimtą nutarimą faktiškai sužinojo tik gavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos persiųstą informaciją. Sužinojusi apie priimtą sprendimą ji ėmėsi procesinių veiksmų ir kreipėsi į teismą, kas paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog termino praleidimą lėmė pareiškėjos pasyvumas ar nerūpestingumas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjos R. B. atskirasis skundas tenkinamas.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir pareiškėjos R. B. atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Institucijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarimo ir atsisakyta šį skundą priimti bei jis grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apylinkės teismas, gavęs pareiškėjos R. B. skundą su prašymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, atsisakė atnaujinti terminą ir priėmė sprendimą atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad skundas buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą ne dėl objektyvių priežasčių. Apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus ir byloje esančius duomenis, su tokia apylinkės teismo išvada ir priimtu sprendimu sutinka.

Teismų praktikoje nurodyta, kad asmuo, turintis teisę skųsti administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise privalo naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jo procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama. Pagal teismų praktiką, svarbiomis priežastimis pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios objektyviai kliudė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Taip pat pabrėžtina, kad įstatyme numatytas neilgas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą procesinį sprendimą, šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-90-957/2024).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja atskirajame skunde nenurodo išsamesnių motyvų, pagrindžiančių, kad skundo padavimo terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, tačiau iš esmės akcentuoja aplinkybes, kad Institucija netinkamai apskaičiavo pareiškėjai nustatytą terminą paaiškinimams pateikti ir Institucijos nutarimo buvo priimtas nepasibaigus šiam nustatytam terminui.

Institucija 2026 m. kovo 24 d. išsiuntė prašymą pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, nustatant 14 kalendorinių dienų terminą, tuo tarpu kaip minėta, Institucija nutarimą priėmė 2026 m. balandžio 2 d. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pareiškėjai buvo žinoma apie jos atžvilgiu surašytą 2026 m. vasario 10 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI-ANR_P-23-2026 ir pareiškėja jį faktiškai buvo gavusi. Tokias faktines aplinkybes patvirtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. vasario 25 d. el. paštu buvo gautas pareiškėjos skundas dėl minėto 2026 m. vasario 10 d. administracinio nusižengimo protokolo, kuris buvo persiųstas Institucijai. Aptariamame 2026 m. vasario 10 d. administracinio nusižengimo protokole buvo aiškiai nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2026 m. balandžio 2 d. 10.00 val., adresu (duomenys neskelbtini). Be kita ko, Institucija raštu dėl gauto skundo grąžinimo taip pat nurodė informaciją apie minėto posėdžio vietą ir laiką. Atsižvelgiant į tai, nekyla abejonių, kad pareiškėjai buvo žinoma minėta informacija apie paskirtą posėdį. Taip pat akivaizdu, kad jai buvo žinomos aplinkybės apie jos atžvilgiu atliekamą administracinio nusižengimo teiseną. Dėl to ji turėjo galimybę susipažinti su visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pateikti paaiškinimus bei duomenis apie Institucijos tirtus įvykius. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėja minėtame posėdyje nedalyvavo. Dėl to yra pagrindas spręsti, kad pareiškėja sąmoningai nepasinaudojo savo procesinėmis teisėmis.

Nors ir galima sutikti su skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2026 m. liepos 13 d. nutarties argumentais, kad Institucijos netikslus termino skaičiavimas dėl prašomų pateikti paaiškinimų yra vertinamas neigiamai, tačiau kaip minėta, pareiškėjai buvo žinoma Institucijoje suplanuoto posėdžio data ir laikas. Net ir žinodama apie tai, ji pati posėdyje nedalyvavo, Institucijai paaiškinimų neteikė. Iš esmės ji tik surašė ir anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismui išsiuntė skundą dėl jos atžvilgiu surašyto 2026 m. vasario 10 d. administracinio nusižengimo protokolo. Atsižvelgtina ir į aplinkybes, kad pareiškėja iš tiesų naudojasi el. paštu (duomenys neskelbtini), šį el. pašto adresą ji nurodo atskirajame skunde, iš jo ji siuntė skundus Vilniaus miesto apylinkės teismui. Duomenų apie tai, kad Institucijos siųstas nutarimas būtų išsiųstas neteisingu elektroninio pašto adresu, byloje nėra. Taigi, pirmiau nurodyti pareiškėjos argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir darytina išvada, jog Institucijos nutarimas buvo išsiųstas laikantis ANK 573 straipsnio nuostatų ir laikomas įteiktu kitą darbo dieną po jo išsiuntimo. Laikytina, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, žinodama apie vykstančią administracinio nusižengimo teiseną, pati nesielgė atidžiai ir rūpestingai, nesiėmė reikiamų veiksmų, kad jos teisės būtų laiku ir tinkamai įgyvendinamos.

Kaip buvo minėta, priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjai realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Šiuo atveju tokių duomenų pareiškėja nepateikė. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas visus R. B. prašyme nurodytus argumentus išsamiai išanalizavo bei pagrįstai ir motyvuotai atmetė. Minėtų aplinkybių visuma neleidžia pripažinti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, nuo R. B., kuri žinojo apie jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, valios nepriklausančių priežasčių, o priešingai, tik patvirtina, kad jis elgėsi nepakankamai rūpestingai bei savo veiksmais sukūrė faktinę situaciją, kuri sąlygojo, jog buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti. Aukštesnysis teismas, pritardamas žemesniojo teismo išvadai, konstatuoja, jog aptariami atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog Institucijos nutarimo apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laikotarpį. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes sprendžiama, kad, siekdama realizuoti teisę į apeliaciją, R. B. neveikė pakankamai operatyviai ir rūpestingai, o duomenų, kurie leistų pripažinti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, nuo R. B. valios nepriklausančių priežasčių, nėra, todėl daroma išvada, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl paties R. B. subjektyvių veiksmų – nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju negalima sutikti su pareiškėjos atskirajame skunde nurodomais teiginiais, kad galėjo būti pažeistas proporcingumo principas. Kaip minėta, Institucija nutarimą priėmė 2026 m. balandžio 2 d. ir tą pačią dieną R. B. išsiuntė jos naudojamu el. paštu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškėjos skundas el. paštu buvo gautas 2026 m. liepos 2 d., t. y. akivaizdžiai praleidus anksčiau minėtą dvidešimties kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos terminą. Dėl to net ir įvertinus pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad apie Institucijos priimtą nutarimą ji sužinojo tik 2026 m. gegužės 29 d. gavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos persiųstą informaciją, tai nepaneigia jos pakankamai nerūpestingo elgesio. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ir toliau pakankamai ilgai delsė teikti skundą apylinkės teismui dėl Institucijos 2026 m. balandžio 2 d. nutarimo. Tokios faktinės aplinkybės taip pat leidžia spręsti, kad pareiškėja gana abejingai laikėsi savo procesinių pareigų.

Nors pareiškėja atskirajame skunde nurodo aplinkybes, kad apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartis nebuvo pakankamai motyvuota ir nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, su tuo negalima sutikti. Kaip minėta, skundžiamoje nutartyje buvo motyvuotai įvertintos aplinkybės apie Institucijos nurodytą netikslų terminą pateikti paaiškinimą, taip pat buvo objektyviai vertintos ir kitos faktinės aplinkybės, kurios susijusios su Institucijos nutarimo gavimu bei skundo pateikimu. Šiuo atveju vien tai, kad apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartimi buvo skirtingai įvertintos tam tikros aplinkybės bei buvo priimtas pareiškėją netenkinantis sprendimas atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl Institucija 2026 m. balandžio 2 d. nutarimo paduoti bei skundą atsisakyta priimti, jis grąžintas, nesąlygoja, jog toks procesinis sprendimas būtų nepagrįstas bei neteisingas. Be to, nors pareiškėja skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo tam tikra teismų praktika, tačiau pažymėtina, jog kiekvienas atvejis yra vertinamas atskirai ir bylos nėra vienodos pagal savo faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje buvo tinkamai vadovautasi ANK nuostatomis bei teisingai nustatytos visos esminės aplinkybės, kurios susijusios su termino skundui paduoti atnaujinimu.

Pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nesudaro ir skundo argumentai, kad dėl praleisto skundo padavimo termino pareiškėja neturėjo galimybės tinkamai gintis. Kaip minėta, pareiškėjai buvo akivaizdžiai žinoma apie jos atžvilgiu atliekamą administracinio nusižengimo teiseną, ji buvo susipažinusi su jai surašytu 2026 m. vasario 10 d. administracinio nusižengimo protokolu ir jame aiškiai nurodytomis procesinėmis teisėmis bei Institucijos suplanuoto posėdžio data. Aplinkybė, kad pati pareiškėja selektyviai naudojasi tam tikromis procesinėmis teisėmis bei subjektyviai vertina susiklosčiusią situaciją, nesuponuoja, jog buvo pažeista jos teisė į gynybą. Net ir Institucijai netinkamai nurodžius terminą iki kada pateikti paaiškinimus (2026 m. kovo 24 d. buvo išsiųstas prašymas pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, nustatant 14 kalendorinių dienų terminą), nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų vėliau teikusi kokius nors paaiškinimus. Pareiškėja R. B. žinodama apie paskirtą posėdį, iki jo Institucijai neteikė jokių papildomų paaiškinimų, jame nedalyvavo. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad teisė į gynybą nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pažeista.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs visa tai, kas buvo aptarta anksčiau, pritardamas apylinkės teismo argumentams, konstatuoja, jog nėra pagrindo tvirtinti, jog R. B. Institucijos 2026 m. balandžio 2 d. priimto nutarimo apskundimo terminą praleido dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Esant tokioms aplinkybėms, nutarimo apskundimo terminas negali būti atnaujintas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartį nepakeistą. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.