Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1994 m. lapkričio 2 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 3 dalį (1961 m. BK redakcija) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

2) 2000 m. vasario 11 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 234 straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (1961 m. BK redakcija) – laisvės atėmimu 3 metams;

3) 2001 m. lapkričio 28 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (1961 m. BK redakcija) – laisvės atėmimu 4 metams;

4) 2002 m. balandžio 12 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (1961 m. BK redakcija) – laisvės atėmimu 2 metams, su 1/4 turto konfiskavimu;

5) 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 153 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. KAL1 2025-07-24 apie 23 val., atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), susierzinęs dėl nuteistojo NKA1 knarkimo, rankomis sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius NKA1 į krūtinę ir pilvą, savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

2. KAL1 2025-07-26 apie 9 val., atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su NKA1 metu vieną kartą ranka trenkė NKA1 į dešinę veido pusę, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas jam odos nubrozdinimą dešiniame smilkinyje – nežymų sveikatos sutrikdymą.

3. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis KAL1 kaltės nepripažino ir parodė, kad jis pažadino NKA1, kad šis neknarktų, bet kad muštų jį, tai tokio dalyko niekada nebuvo nei su NKA1, nei su kitu žmogumi. Visa šita situacija įvyko, kada jis savo pavaduotojos paprašė, kad jam ji grąžintų kasacinį skundą, jį rašė du mėnesius. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo gavo nutartį, kurioje buvo nurodyta, kad skundą reikia grąžinti pareiškėjui. Jis keletą mėnesių prašė tą skundą jam grąžinti. Atėjęs kalbėjosi su jauna edukacijos specialiste, ji iškvietė dinamistą. Dinamistas pasakė kitiems nuteistiesiems, kad jis (KAL1) apsiramintų. Jie atėjo ir jį sudaužė, praskėlė jam galvą. Jis buvo priverstas eiti į medicininę dalį, jį išvežė į ligoninę, davė vaistų. Kai grįžo į kalėjimą, tai jo neleido į gyvenamąjį bloką. Jo visi daiktai liko miegamajame, kuriame gyveno kartu su NKA1, M. K. ir LUD1. Operatyvinė darbuotoja pasakė, kad jo nepaleis, nes jam gali kažką padaryti. Jį uždarė į uždarą patalpą. Medicinos dalyje sėdėjo savaitę, tada jis paprašė, kad jam atneštų jo daiktus. Jam atnešė jo daiktus, ten trūko higienos priemonių, kedų, visų geriausių daiktų. Ten buvo ir visi reikalingi popieriai, teismo sprendimai, atsakymai iš institucijų. Kameroje tuo metu likdavo tik NKA1, šis ir surinko tuos daiktus. Jis (KAL1) ne vienam pareigūnui pasakė, kad dingo daiktai. Ne tai, kad rašyti kažkokius pareiškimus, o žmogiškai pareigūnams pasakė, kad paėmė net tualetinį popierių. Jis yra įsitikinęs ir žino, kad tą padarė NKA1.

3.1. Jį atvedė į (duomenys neskelbtini) kamerą, ten kartu sėdėjo M. K. ir LUD1. Jie gyveno vienoje kameroje ir gyvenamojoje zonoje. Paskui M.K. išėjo į laisvę. Po kurio laiko į kamerą atėjo NKA1. Šis nesitikėjo jo sutikti, galvojo, kad jis jau paleistas. Jis (KAL1) kameroje pasakė, kad NKA1 paėmė jo daiktus, kad jokių problemų nėra, pretenzijų neturi, čia toks kalėjimo gyvenimas.

3.2. Jis pažadino NKA1, kad neknarktų, nes šis vartojo vaistus, kad atsipalaiduotų. Norėjo tik truputį pajudinti už paklodės, net nestojo iš lovos. Atsimena, kad NKA1 prabudo, sakė, kas čia per ,,bespridielas“, kodėl jį žadina. Jis NKA1 pasakė, kad šis neduoda jam miegoti, labai knarkia. Šis dar truputį pakalbėjo ir viskas.

3.3. Tą dieną, kai NKA1 melavo, kad jam sudavė, tai kai NKA1 atėjo į kamerą, savo daiktų neiškraustė. Jo (NKA1) tašė buvo jo (KAL1) tašė. Tašė buvo tuščia, jis ją paėmė. Kai NKA1 atėjo į kamerą, jis (KAL1) nieko nesakė, nenorėjo kelti bangų. NKA1 pasakė, kad policija darė kratą ir jis nežino, kur yra jo (KAL1) daiktai. Jis (KAL1) žino, kad tualetinio popieriaus, dantų šepetuko, kedų policininkai neims. Kai NKA1 iš savo daiktų pradėjo ištraukinėti daiktus, tai ten buvo jo (KAL1) buteliukai. Jis tai pasakė, įvyko žodinis konfliktas. Jis nekonfliktavo, sėdėjo ir gėrė arbatą. NKA1 pasakė, kad jeigu taip tęsis, tai jis išeis iš kameros. Jis (KAL1) pasakė, kad nelauktų pirmadienio, o išeitų šiandien. NKA1 pašoko, pasakė, kad jis (KAL1) turi išeiti. Turbūt NKA1 jautė spaudimą dėl tų daiktų. NKA1 paskambino pareigūnui ir pasakė, kad jį muša. Jis (KAL1) kaip sėdėjo ant lovos, tai taip ir sėdėjo, gėrė arbatą. Pareigūnas pasakė, kad ateis vėliau. Tada NKA1 pasakė, kad kažką jam (KAL1) padarys, todėl pareigūnas greitai atėjo, atidarė duris. Pareigūnas LUD2. Pareigūnas liepė rinktis daiktus ir eiti iš kameros. NKA1 pasakė, kad jis niekur neis, nes iš kameros turi išeiti jis (KAL1). Tada pareigūnas pasakė, kad pagal taisykles, kas gavo, tai tas ir išeina. Tada NKA1 pradėjo agresyviai kalbėti su pareigūnu, sakė, kad turi išeiti KAL1. Tada pareigūnas uždarė duris ir kažkur išėjo. Pareigūno nebuvo apie penkiolika minučių. Per tą laiką NKA1 kalbėjo, rėkė, užeidavo į tualetą, tada išeidavo. Tada atėjo pareigūnas ir pasakė, kad jis nenori problemų ir konfliktų, sakė, kad gali išeiti KAL1. Suprato jį ir galvojo, kad vis tiek nieko čia nebus, šioje kameroje ne gyvenimas. Susirinko daiktus ir išėjo.

3.4. Jis NKA1 niekada nesudavė. Šis jam taip pat nėra sudavęs. Pareigūnus kvietė NKA1. Kai knarkė, tai niekas nieko nekvietė. NKA1 jam nedavė miegoti, jis tik patraukė paklodę. Kai atėjo pareigūnas, tai paklausė LUD1, ar buvo kažkoks konfliktas. LUD1 pasakė, kad ne. Po to LUD1 davė parodymus, kad matė, kaip jis spardo NKA1. NKA1 miegodavo antrame aukšte, nėra tokių sąlygų, kad įspirtum. LUD1 sakė pareigūnui, kad nieko nematė, o po kurio laiko pakeitė parodymus. Žino, kodėl LUD1 meluoja. Gal kažkada ir būdavo žodiniai konfliktai, tačiau fizinio smurto niekada nebuvo. Su NKA1 būdavo tik žodiniai ir momentiniai pykčiai. Buvo buitiniai santykiai, reikėdavo gyventi kiekvieną dieną, tai geriau išvengti to spaudimo.

3.5. Kitą kartą, tai konfliktas buvo dėl tų daiktų, jis NKA1 išreiškė pretenziją, nes dingo jo daiktai. Dingo dantų šepetukai, dezodorantai, dantų pasta, tualetinis popierius, buteliukai, į kuriuos galima įpilti kvepalų. Kai kuriuos jo daiktus NKA1 atsinešė į kamerą. Jis atsinešė buteliuką, jo rankinę. Atsinešė buteliuką nuo kvepalų, tai retas dalykas kalėjime. Tai buvo plastmasinis buteliukas. Jis atpažino, kad tai jo buteliukas. Tai buvo paprastas, baltas buteliukas. NKA1 neneigė, kad tai jo (KAL1) buteliukas. Kokius daiktus atpažino, tai apie juos ir pasakė. Jis nesakė, kad grąžintų jam tuos daiktus, nes žinojo, kad viskas yra parduota. Nenorėjo kelti konflikto, nes kartu sėdėjo kameroje. Buvo prieš tai pokalbis. Kai konkrečiai pamatė savo daiktus, tai tada jam pasakė, kad čia jo. NKA1 pasakė, kad jis galvojo, kad tie daiktai yra LUD1. Jis (KAL1) pasakė, kad jie sėdėjo vienoje kameroje ir NKA1 puikiai žinojo, kieno yra tie daiktai. Gal NKA1 ir jautė įtampą. Dėl buteliukų, tai NKA1 neatsakė į tą klausimą.

3.6. Apie tai, kad daiktai jo, žinojo LUD1, buvo apie tai pokalbis. Kada NKA1 atėjo į kamerą, tai LUD1 pasakė, kad jam su KAL1 yra problemos, tos problemos tada bus kameroje, jie barsis. LUD1 jau dvidešimt metų sėdi kalėjime, pas visus nervai įtempti. Įvyko akivaizdus dalykas, tarp kambariokų taip nedaroma. Jis suprato, kodėl taip padarė NKA1, ir pasakė LUD1, kad viską reikia pamiršti. Jis žino, kad čia buvo NKA1 darbas. Kai jis buvo kameroje, tai ant NKA1 jokių sužalojimų nebuvo. Jis neskambino į (duomenys neskelbtini) kalėjimą.

4. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis NKA1 parodė, kad pirmas įvykis buvo (duomenys neskelbtini) gyvenamajame korpuse, atrodo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kamera. KAL1 jam buvo porą kartų jau trenkęs, sumušęs jį. Jis (NKA1) jam atleido ir pasakė, kad tai pirmas ir paskutinis kartas, nes jeigu tai pasikartos, tai kreipsis į teismą. Antras kartas buvo tada, kai jis buvo išėjęs iš lokalinio sektoriaus ir atlikinėjo bausmę antrajame sektoriuje. Jis gerdavo raminamuosius vaistus, juos geria iki šiol. Nuo to laiko jam stresas, negali ramiai gyventi. Antras kartas buvo (duomenys neskelbtini) kameroje. Jį paskyrė į tą kamerą, ten jau buvo LUD1 ir KAL1.

4.1. Jis pasakė KAL1, kad kedus paėmė tas, kas juos jam padovanojo. Kaip ten buvo, tai jis nežino. Visi daiktai KAL1 buvo paduoti, nes kai jis (NKA1) juos rinko, tai dalyvavo pats pareigūnas. Atėjęs į (duomenys neskelbtini) kamerą, jis pradėjo rodyti tuos daiktus, ištraukė buteliuką. Buteliukas buvo baltas, tą buteliuką KAL1 atidavė LUD1. Tas buteliukas liko kameroje, pas LUD1. Jis (NKA1) jį pasiėmė, pasakė LUD1, kad paėmė jo buteliuką. KAL1 pamatė, pasakė, kad tai jo buteliukas. Jis (NKA1) jam pasakė, kad buteliuką jis atidavė LUD1. LUD1 paliudijo, kad tą buteliuką jam atidavė KAL1. Jis (NKA1) pasakė KAL1, kad šis gali tą buteliuką pasiimti, nereikia čia pykti, jam (NKA1) tas buteliukas nereikalingas. Šiam nepatiko, kad jis taip pasakė. KAL1 atsistojo ir pradėjo jį daužyti. Jis iškvietė pareigūnus, sakė, kad jį pradėjo daužyti, grasinti jam. Pareigūnai pasakė, kad jis turi išeiti iš kameros. Jis nesutiko, nes jis nukentėjusysis, KAL1 viršija savo įgaliojimus, daužo jį. KAL1 turėjo išeiti iš kameros. Jis parašė pareiškimą dėl sumušimo. KAL1 neduodavo jam ramybės, judindavo lovą, sakydavo, kodėl jis knarkia. Jis atsakydavo, kad geria vaistus, raminamuosius, nes nuo to įvykio (duomenys neskelbtini) korpuse jam atsirado stresas, negalėjo atsipalaiduoti. (Duomenys neskelbtini) korpuse pasikartojo tas pats. Jis (NKA1) pasakė, kad jam neatleis, nes jis elgiasi neteisingai. Yra išrašai, kad jis buvo sumuštas ir (duomenys neskelbtini) korpuse. Yra užfiksuota, kad buvo sudaužytas ir (duomenys neskelbtini) korpuse. Jis nori ramiai atlikti bausmę ir gyventi savo gyvenimą, o ne taip, kad čia visi daužytų. Iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo buvo pervežtas į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Pirmasis posėdis buvo atidėtas, tai po pirmojo posėdžio prasidėjo skambučiai į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Kiti nuteistieji pradėjo jam grasinti, sakė, kad turi keisti parodymus. Jam sakė, kad jeigu nepakeis parodymų, tai su juo bus susidorota. Jis dabar išeina iš šio korpuso ir bando pateikti į kitą būrį, ten yra žmonės, kurie yra nukentėję. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad jis negali atlikinėti bausmės dėl KAL1, turi gerti raminamuosius vaistus, eiti pas psichiatrus. Jam labai pablogėjo sveikata. Nori ramiai atlikti savo bausmę ir išeiti iš įkalinimo įstaigos.

5. Teisiamajame posėdyje liudytojas LUD2 prašė vadovautis jo surašytu tarnybiniu pranešimu. Pačio konflikto nematė, tik tai, ką jam pasakojo patys nuteistieji. (Duomenys neskelbtini) kameroje gyveno KAL1, LUD1 ir NKA1. Jie paskambino, kad vyksta konfliktas, jis (LUD2) priėjo su vaizdo registratoriumi, NKA1 prašė iškeldinti KAL1 iš kameros. Žino tik tai, kad kažkuris iš kažkurio kažką paėmė. Viskas yra užfiksuota kūno kameros vaizdo įraše. Nepamena, kiek kartų buvo suduota NKA1. Jam NKA1 rodė kažką prie smilkinio, kažkas ten suduota buvo.

6. Teisiamajame posėdyje liudytojas LUD1 parodė, kad (duomenys neskelbtini) kalėjime jį mušė iš niekur nieko, smogė į veidą NKA1. Viskas vyko kameroje, jie kartu atlikinėjo bausmę. Ginče dėl knarkimo jis nedalyvavo. Jis neatsimena jau. KAL1 ten buvo, atsiminė pavardę. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

7. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis KAL1 parodė, kad kaltės nepripažįsta. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. 2025-07-24 gyveno (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini)-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Tiksliai laiko nepamena, bet į jo gyvenamą kamerą buvo įkeltas NKA1. Tą dieną jokio konflikto su NKA1 nebuvo, jis jo tikrai nemušė, tai kas nurodyta įtarime 2025-07-24 apie 23.00 val. kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), yra NKA1 melas. Apie įtarime minimą 2025-07-26 gali nurodyti, kad ryte, tiksliai laiko nepamena, bet tai buvo rytas, NKA1 dėliojosi savo daiktus, o jis tuo metu gėrė arbatą at savo lovos. Gerdamas arbatą pamatė, kad tarp NKA1 daiktų buvo buteliukas nuo kvepalų, kuris buvo jo (KAL1). Tas buteliukas nuo kvepalų buvo dingęs, jis jo pasigedo jau persikeliant iš (duomenys neskelbtini)-ojo gyvenamojo korpuso į (duomenys neskelbtini)-ąjį, manė, kad jis buvo pavogtas, tačiau pamatė jį tarp NKA1 daiktų. Jis NKA1 pasakė, kad tas buteliukas yra jo, NKA1 pasakė, kad neva tas buteliukas buvo kartu su jais kameroje gyvenusio LUD1, dėl to jis tą buteliuką ir paėmė. Tarp jo ir NKA1 įvyko tik žodinis konfliktas, jis šio nemušė ir nieko NKA1 nedarė, ramiai gėrė arbatą. Tuomet NKA1 pašoko nuo suoliuko ir pasakė, kad jis pirmadienį išsikels iš kameros, jis NKA1 pasakė, kad kodėl pirmadienį, kad šis išsikeltų dabar. Tuomet NKA1 pradėjo rėkti ir nubėgo prie skambučio bei paskambino pareigūnams, rėkė, kad jis jį neva sumušė. Atėjus pareigūnams NKA1 toliau aiškino, kad jis šį mušė, rėkė, kad jį iškeltų iš kameros. Jis tuo metu sėdėjo nesupratęs situacijos ir toliau gėrė arbatą su LUD1. Pareigūnai klausė jo ir LUD1, kas čia mušė NKA1, jis ir LUD1 pasakė, kad jo niekas nemušė. Iki ateinant pareigūnams NKA1 dar bėgiojo po kamerą, užbėgdamas į tualetą ir vėl ratu po visą kamerą, rėkaudamas, kad jis pastarąjį sumušė. Pareigūnai po to jo paprašė išsikelti iš kameros, kadangi NKA1 nesutiko to daryti, toliau rėkavo ir šūkavo, jis sutiko ir buvo perkeltas į kitą kamerą. Parašė paaiškinimą, kuriame nurodė tai, kad kameroje tarp jo ir NKA1 įvyko tik žodinis konfliktas, tai nurodo ir dabar, jis NKA1 nemušė, tarp jų buvo tik konfliktas žodžiu dėl minėto kvepalų buteliuko. Nori nurodyti, kad NKA1 yra melagis, jam yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų davimo, NKA1 yra nuteistas už vagystes. Dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo NKA1 taip pat meluoja, jis šiam nieko nepadarė ir jo nemušė. Iš kur pas NKA1 atsirado nubrozdinimas dešinėje veido pusėje, jis nežino ir kaip šis susižalojo, jis nematė, bet tikrai ne jis šį sužalojo (1 t., b. l. 115-118).

8. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis NKA1 parodė, kad jis 2025-07-24 buvo įkeltas į (duomenys neskelbtini) gyvenamo korpuso kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), kartu joje gyveno su KAL1 ir LUD1. Jam įsikėlus į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) su minėtais asmenimis problemų nebuvo, konfliktų taip pat. Jam 2025-07-24 apie 23 val. miegant (duomenys neskelbtini)-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) antrame dviaukštės lovos aukšte, staiga nuteistasis KAL1 pradėjo daužyti jo lovos apačią, su kuo tai darė, nežino. Jis KAL1 paprašė, kad pastarasis taip nedarytų, nes jis vartoja raminamuosius vaistus ir jų išgėręs miega. Jam KAL1 pasakė, kad jis neva pastarąjį už<...>. savo knarkimu, jis tada pastarajam atsakė, kad nejaučia, kad tai daro, nes kaip ir minėjo, vartoja stiprius raminamuosius. Jis tuomet vėl užmigo, staiga pajuto smūgį į krūtinės sritį, prabudęs pamatė, kad prie lovos stovi KAL1 ir jį su rankomis daužo į krūtinę bei pilvą. Iš viso KAL1 jam sudavė ne mažiau kaip 4 kartus, nuo suduotų KAL1 smūgių jis pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 8 balais iš 10. Prabudęs iš karto pradėjo rėkti KAL1, ką pastarasis čia daro, šis nieko nepasakė. Jis pastarajam pasakė, kad eis pas Kriminalinės žvalgybos pareigūnus, kad jie iškeltų KAL1 iš kameros. Apie šį įvykį pareigūnams nepasakojo. Tuomet KAL1 nieko nepasakęs tiesiog atsigulė ir daugiau konfliktų ar susidūrimų su juo nebuvo iki 2025-07-26 apie 9 val., kuomet jis kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) dėliojosi savo asmeninius daiktus. Tuo metu KAL1 gulėjo savo lovoje, jam iš dešinės pusės. Daiktų dėliojimo metu KAL1 pamatė tarp jo asmeninių daiktų plastikinę bonkutę ir pradėjo klausinėti jo, iš kur jis turi tarp savo daiktų tą bonkutę, nes neva ta bonkutė yra jo. Jis tą bonkutę buvo gavęs iš LUD1, kai šis išėjo į drausminę, ją turėjo jau nuo pat įsikėlimo į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), KAL1 ją buvo matęs ir ketvirtadienį, ir penktadienį, tačiau konfliktą dėl bonkutės pradėjo tik šeštadienį. Jis KAL1 pasakė, kad ji priklauso jam ir jis tos bonkutės iš jo neėmė. Jis pastarajam taip pat pasakė, kad jam ta bonkutė yra nereikalinga ir jei KAL1 jos nori, gali ją pasiimti. Jis KAL1 pasakė dar kartą, kad jis su juo gyventi negali ir pirmadienį eis pas Kriminalinės žvalgybos pareigūnus, kad KAL1 būtų iškeltas, tai sakė dėliodamas daiktus. Iš karto po to, jam būnant pasilenkusiam, KAL1 nieko nesakęs jam sudavė vieną kartą į dešinės pusės veido sritį, tokiu būdu jam padarydamas nubrozdinimą ant skruosto ir sukeldamas fizinį skausmą, kurį jis vertina 5 balais iš 10. Iš karto po smūgio jis atsisėdo ant žemės, sugebėjo paspausti pareigūnų iškvietimo mygtuką ir išsikvietė pareigūnus. Jam pasidarė labai silpna, kas vyko po to, sunkiai pamena, kas ką sakė. Pamena, kad atėjus pareigūnams, jis užėjo į tualetą ir pažiūrėjo į veidrodį, matė, kad jo dešinysis skruostas yra nubrozdintas, matėsi rankos atspaudas. Pamena, kad KAL1, atėjus pareigūnams, melavo ir bandė pasakoti, kad jis pats neva susižalojo kameros tualete. Atėjęs pareigūnas jį nuvedė pas medikus, o KAL1 buvo iškeltas į kitą kamerą. Kameroje kartu su jais buvęs LUD1 viską matė, tačiau į konfliktą nesikišo. Jis su KAL1 nesitaikys ir nori, kad dėl tokių savo veiksmų KAL1 atsakytų įstatymų tvarka. Civilinio ieškinio šiuo metu neteiks, jį pateiks teismo metu pasitaręs su advokatu (1 t., b. l. 19-22).

9. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas LUD1 parodė, kad jis atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime nuo 2025-04-10. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) gyvenamo korpuso kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su juo kameroje gyveno KAL1, o 2025-07-24 į kamerą buvo atkeltas NKA1. Jau nuo pat pradžių įkėlus NKA1, nuteistasis KAL1 buvo nusiteikęs priešiškai, kiek pamena, kalbėjo kažką, kad neva jam sėdint (duomenys neskelbtini) korpuse jo būrio nuteistieji išrinko jo daiktus. Jam miegant 2025-07-24 apie 23 val. (duomenys neskelbtini)-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) išgirdo triukšmą, prabudęs pamatė, kad KAL1 spardo NKA1 lovos apačią kažką kalbėdamas, tačiau tiksliai nežino, ką. KAL1 miegojo dviaukštėje lovoje po NKA1. Girdėjo, kaip NKA1 prašė KAL1, kad šis taip nedarytų, nes NKA1 vartoja raminamuosius vaistus ir jų išgėręs miega. Girdėjo, kaip KAL1 pasakė, jog NKA1 neva jį užp<...>. savo knarkimu. NKA1, kiek jam žinoma, vartoja stiprius raminamuosius, kad miegotų, o miegant nejaučia knarkimo. Jis po to užmigo, bet tada staiga išgirdo duslius smūgius, ne mažiau kaip 2, prabudęs pamatė kaip KAL1 stovi prie NKA1 lovos ir jį muša. Po smūgių NKA1 pradėjo piktintis, ką čia KAL1 daro, nes šis prigėręs vaistų ir miega, jie abu dar kažką kalbėjo, ką tiksliai, nežino, po to atsigulė miegoti. 2025-07-25 NKA1 ir KAL1 dar konfliktavo, bet tik žodžiu, KAL1 liejo nepasitenkinimą dėl savo buvusio būrio, kad jam dingo daiktai. 2025-07-26 apie 9 val. jis sėdėjo ant lovos kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu KAL1 sėdėjo ant savo lovos, o NKA1 dėliojosi savo asmeninius daiktus. Kažkuriuo metu KAL1 pamatė tarp NKA1 asmeninių daiktų plastikinį buteliuką nuo oro gaiviklio ir pradėjo klausinėti NKA1, iš kur jį gavo, pradėjo kaltinti jį vagyste, nes neva KAL1 tokį buteliuką turėjo, pradėjo tyčiotis ir provokuoti NKA1. Tas plastikinis buteliukas buvo jo, o jis buteliuką išeidamas į drausminę atidavė NKA1, kadangi jis ir NKA1 gyveno vienoje sekcijoje. Tarp NKA1 ir KAL1 įvyko žodinis konfliktas, kurio metu staiga KAL1 mažiausiai vieną kartą kumščiu smogė NKA1 į dešinę veido sritį. Po smūgio NKA1 išsikvietė pareigūnus, tuo pat metu stovėdamas prie tualeto patalpos įėjimo dar pažiūrėjo į veidrodį. Atėjus pareigūnams, KAL1 pradėjo pasakoti pareigūnams, kad čia nieko nebuvo ir jis nemušė NKA1, taip pat pasakė, kad jis neva nieko nematė. Tuomet pareigūnai perkėlė KAL1 į kitą kamerą, o NKA1 buvo nuvestas pas medikus, po ko gražintas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena kartu iki šiol (1 t., b. l. 66-69).

10. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas LUD2 parodė, jis 2025-07-26 dirbo (duomenys neskelbtini)-ojo gyvenamojo korpuso (duomenys neskelbtini)-ame aukšte, kai apie 9.10 val. užsidegė pareigūnų iškvietimo mygtukas iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno KAL1, LUD1 ir NKA1. Jam priėjus prie kameros durų ir pažiūrėjus per matymo langelį, iš karto atidarė kameros Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Atidarius duris, kameroje prie durų stovėjo NKA1, kuris jam pasakė, kad jį mušė KAL1 ir nori, kad pastarąjį išvestų iš kameros. Jis paties konflikto nematė, atėjo jau po jo, viską, ką žino, jam pasakojo patys nuteistieji. Jam jau atėjus vyko tik žodinis konfliktas tarp KAL1 ir NKA1. Jis paklausė, kas buvo ir kodėl išsikvietė pareigūnus, jam KAL1 pasakė, kad čia nieko nebuvo ir niekas kameroje nesimušė ir neva NKA1 pats prisitrynė sau veidą. Kiek matė, LUD1 konflikte nedalyvavo, buvo ramus. Pati kamera buvo tvarkinga, jokio fizinio aktyvumo požymių joje nebuvo matoma. Apie konfliktą kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė vyriausiajam specialistui, kuris jam davė nurodymą NKA1 perkelti į kitą kamerą, tačiau NKA1 atsisakė, tuomet vyriausiasis specialistas jam nurodė perkelti KAL1, pastarasis sutiko ir buvo perkeltas į priėmimo/paskirstymo skyrių laikinai izoliacijai. Visi kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvę nuteistieji parašė paaiškinimus, o NKA1 buvo nuvestas į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių apžiūrai, po ko gražintas į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini). Po visko jis surašė dokumentinę medžiagą, kurią perdavė vyriausiajam specialistui, po ko tęsė tarnybą. Dėl ko kilo konfliktas kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), nežino, kiek jam pasakojo nuteistieji LUD1 ir NKA1, tai kad KAL1 neva žiurkiavo NKA1, kad jis pavogė kažkokį buteliuką, tačiau tiksliai nežino. Kiek jam žinoma, NKA1 į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkeltas 2025-07-24, apie konfliktus kameroje nieko negirdėjo ir nieko nežino, ar tokie buvo, jo tokia informacija nebuvo pasiekusi (1 t., b. l. 60-63).

11. (Duomenys neskelbtini) jaunesniojo specialisto LUD2 tarnybiniame pranešime (reg. Nr. SV-25-5463) nurodyta, kad š. m. (2025) liepos 26 d. apie 09:10 val. nuteistasis NKA1 iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vidinės iškvietimo sistemos pagalba pranešė, kad konflikto meru buvo sumuštas kito nuteistojo KAL1. Po minėto įvykio nuteistieji NKA1 ir KAL1 buvo apžiūrėti Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojos I. D. Buvo išrašytas Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos Nr. 109 (NKA1) ir Nr. 110 (KAL1). Pažymėta, kad nuteistajam NKA1 buvo nustatyti nubrozdinimai dešinio smilkinio srityje. Nuteistajam KAL1 sužalojimų nenustatyta. Įvykis užfilmuotas vaizdo registratoriais Nr. T 42 ir Nr. T 44. Įvykio metu kameroje buvę nuteistieji NKA1, KAL1 ir LUD1 pateikė paaiškinimus. Nuteistasis KAL1 buvo izoliuotas į įstaigos priėmimo paskirstymo skyriaus patalpą Nr. 5 (1 t., b. l. 40).

16. NKA1 pateikė pareiškimą, kad 2025-07-24 apie 23.00 val. jam miegant (duomenys neskelbtini)-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) antrame dviaukštės lovos aukšte, nuteistasis KAL1 pradėjo daužyti jo lovos apačią, po ko jis atsistojęs prie lovos rankomis sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius jam į krūtinės ir pilvo sritį, po tokių KAL1 veiksmų jis pajuto fizinį skausmą. Taip pat 2025-07-26 apie 9 val. jam būnant (duomenys neskelbtini)-ojo korpuso gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėliojantis savo asmeninius daiktus, KAL1 pradėjo žodžiu konfliktuoti, konflikto metu jam būnant pasilenkus prie savo daiktų, KAL1 vieną kartą ranka trenkė jam į dešinės pusės veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, po smūgio jis atsisėdo ant žemės ir iškvietė pareigūnus. Tokie KAL1 veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 4-9).

17. Specialisto išvadoje Nr. G 2810/2025(01) nurodyta, kad NKA1 nustatytas odos nubrozdinimas dešinio smilkinio srityje, kuris galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, po nustatyto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, galimai ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyto sužalojimo pobūdis bei lokalizacija kūne nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu (1 t., b. l. 34).

18. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų iš pareigūnų vaizdo registratorių apžiūra:

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

19. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). 20. Kaltinamasis KAL1 kaltės nepripažino. Dėl 2025 m. liepos 24 d. veikos nurodė, kad tik pažadino NKA1, kad šis neknarktų. Norėjo tik truputį pajudinti už paklodės, net neišlipo iš lovos. Nurodė, kad NKA1 pasipiktino, jie truputį pakalbėjo ir viskas. Teigė, kad negalėjo sumušti nukentėjusiojo, nes šis miegojo antrame lovos aukšte, o jis (KAL1) net nebuvo išlipęs iš savo lovos, tik pabaksnojo NKA1 lovos apačią. Tačiau kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiojo NKA1 parodymai, kad ir anksčiau KAL1 neduodavo jam ramybės, judindavo lovą, priekaištaudavo, kodėl jis knarkia. Jis jau buvo sakęs KAL1, kad to neatleis. Šioje kameroje pasikartojo tas pats. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai jis vėl užmigo, atsibudo staiga pajutęs smūgį į krūtinės sritį, pamatė, kad KAL1 stovi prie lovos ir daužo rankomis jam į krūtinę ir pilvą. Nuo tokių veiksmų jis pajuto fizinį skausmą. NKA1 parodymus patvirtino ir liudytojas LUD1, kuris, paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, atsiminė kaltinamojo pavardę – KAL1, taip pat nurodė, kad palaiko parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad girdėjo, kaip KAL1 spardo NKA1 lovos apačią kažką kalbėdamas, NKA1 prašė KAL1, kad šis taip nedarytų, nes NKA1 vartoja raminamuosius vaistus ir jų išgėręs miega. Po to užmigo, bet tada staiga išgirdo duslius smūgius, ne mažiau kaip 2, prabudęs pamatė, kaip KAL1 stovi prie NKA1 lovos ir jį muša. 20.1. Įvertinęs šiuos nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus teismas daro išvadą, kad jie iš esmės sutampa tarpusavyje, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Pažymėtina, nė vienas jų nenurodė, kad KAL1 spardė NKA1. Akivaizdu, kad gulėdamas lovoje KAL1 galėjo kumščiuoti ar spardyti tik aukščiau esančios lovos apačią. Tačiau, kaip nustatyta iš nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, KAL1 po to, kai žodžiu ar smūgiuodamas į lovą papriekaištavo dėl knarkimo, po kurio laiko iš savo lovos išlipo ir rankomis sudavė gulinčiam NKA1 į pilvą ir krūtinės sritį. Bent du smūgius girdėjo ir liudytojas. Byloje nėra duomenų, kad LUD1 būtų susipykęs su KAL1 ar turėtų kitą pagrindą jį apkalbėti. Aplinkybė, kad LUD1 nurodė girdėjęs ne mažiau 2 smūgių, neprieštarauja NKA1 parodymams, kad smūgių buvo daugiau (ne mažiau keturių), nes LUD1 taip pat miegojo, ir akivaizdu, visos konflikto eigos negirdėjo. Atsižvelgus į išdėstytą, į tai, kad kitų liudytojų įvykio metu nebuvo, į tai, kad LUD1 parodymai iš esmės atitinka NKA1 nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad įrodyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje KAL1 sudavė rankomis ne mažiau keturių smūgių NKA1 į pilvą ir krūtinės sritį. LUD1 atsibudo išgirdęs smūgius, todėl darytina išvada, kad smūgiai buvo pakankamai intensyvūs ir nuo jų asmuo galėjo jausti fizinį skausmą. Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti pakanka fizinio skausmo sukėlimo, o aplinkybė, kad smūgiai buvo tokio stiprumo, kad juos girdėjo ir kitas asmuo, yra pakankama vertinti kaip sukėlusi fizinį skausmą. Galbūt skausmas buvo trumpalaikis, bet kad tokiais veiksmais jis buvo sukeltas, abejonių nėra, nes smūgių sudavimo į kūną pasekmė – skausmas – yra įprasta ir tikėtina. 21. Teismas taip pat neturi pagrindo vadovautis kaltinamojo parodymais dėl 2025 m. liepos 26 d. konflikto, nes jie paneigti byloje surinktais įrodymais. KAL1 neneigė, kad priekaištavo NKA1 dėl jo daiktų pasisavinimo, tačiau tvirtino, kad konfliktas buvo tik žodinis, o NKA1 pats susižalojo, kad nepagrįstai jį apkaltintų. Ir šiuo atveju ne tik NKA1, bet ir tuo pačiu metu kameroje buvęs LUD1 analogiškai nupasakojo įvykio aplinkybes, t. y. kad KAL1 ėmė priekaištauti NKA1, jog šis pasisavino jo buteliuką, nors pats prieš tai buvo jį atidavęs LUD1, o šis – NKA1. Konflikto metu KAL1 priėjo prie NKA1 ir be jokios priežasties trenkė šiam į veidą. Šias aplinkybes posėdžio metu kategoriškai patvirtino liudytojas LUD1. Nors, pasak KAL1, ikiteisminio tyrimo metu LUD1 palaikė jo paaiškinimus, vis tik bylos duomenimis, jau nuo pirmo rašytinio paaiškinimo LUD1 nuosekliai tvirtino matęs, kaip KAL1 ėmė priekaištauti dėl kažkokio buteliuko, kurį pats buvo atidavęs, o po to trenkė nukentėjusiajam į veidą. Liudytojas kalėjimo pareigūnas LUD2, kuris atvyko jau po smūgio sudavimo, taip pat nurodė, kad jam atėjus jau vyko tik žodinis konfliktas tarp nuteistųjų. NKA1 jam nurodė, kad kitas nuteistasis KAL1 jį mušė. Pastarasis teigė, kad nieko nebuvo, NKA1 pats prisitrynė sau veidą. LUD1 konflikte nedalyvavo. Kiek jam pasakojo nuteistieji LUD1 ir NKA1, tai kad KAL1 neva apvagino NKA1, kad jis pavogė kažkokį buteliuką. KAL1 ir NKA1 buvo nuvesti medicininei apžiūrai, pas kaltinamąjį sužalojimų nenustatyta, nukentėjusiajam buvo nustatyti nubrozdinimai dešinio smilkinio srityje. Šie duomenys teismui nepalieka abejonių, kad kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus veiksmus NKA1 atžvilgiu ir padarė teismo medicinos specialisto užfiksuotą kūno sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismo medicinos specialistas užfiksavo nubrozdinimą dešinio smilkinio srityje, konstatavo, kad sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiat į išdėstytą, teismui nėra pagrindo manyti, kad NKA1 kūno sužalojimas gautas kitomis aplinkybėmis. Darytina išvada, kad įrodyta, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje KAL1 žodinio konflikto su NKA1 metu vieną kartą ranka trenkė NKA1 į dešinę veido pusę, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas jam odos nubrozdinimą dešiniame smilkinyje. Smūgis į itin jautrią vietą – veidą – neabejotinai sukelia fizinį skausmą, o trauminio poveikio pasekmė – nubrozdinimas dešinio smilkinio srityje patvirtina, kad, be fizinio skausmo sukėlimo, NKA1 buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 22. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti, arba netiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori. Byloje nustatyta, kad KAL1 ir NKA1 nuo pat KAL1 apgyvendinimo toje pačioje kameroje jautė diskomfortą. KAL1 nurodė, kad jam iš pat pradžių buvo aišku, kad tai NKA1 pasisavino jo daiktus; NKA1 aiškino, kad KAL1 jau anksčiau buvo kartą jį sumušęs, jis tada atleido, bet įspėjo, kad daugiau to nebus. Ginčus tarp jų patvirtino ir liudytojas LUD1. Taigi tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo jau kurį laiką buvo įtempti santykiai. Tačiau nukentėjusysis NKA1 jokių pavojingų ir neteisėtų veiksmų kaltinamojo KAL1 atžvilgiu neatliko. Tuo metu kaltinamojo veiksmai, t. y. ne mažiau keturių smūgių sudavimas į žmogaus pilvą ir krūtinę, taip pat smūgis į veidą – nesudaro pagrindo abejoti, kad KAL1 suvokė savo veiksmų pavojingumą, jog tokiais veiksmais neišvengiamai sukels nukentėjusiajam bent fizinį skausmą, galimai sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Todėl darytina išvada, kad KAL1 veikė tiesiogine tyčia. Jo veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes. 2025 m. liepos 24 d. jis sukėlė NKA1 fizinį skausmą, o dėl 2025 m. liepos 26 d. įvykio Specialisto išvadoje konstatuota, kad NKA1 padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, po sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veiksmai abiem atvejais atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl bausmės

23. Kaltinamojo KAL1 atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas. Vadovaujantis BK 27 straipsniu, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies a ir b punktais, teistumą turinčiais laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, ir penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. 23.1. Pagal byloje esančius Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, kaltinamasis KAL1 nagrinėjamą nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, bausmės atlikimo už ankstesnį smurtinį nusikaltimą atlikimo metu, šioje byloje padarė du nusikaltimus, kuriais asmeniui sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kas rodo teisei priešingų veikų sistemingumą. Jo teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas. Todėl pripažintina, kad KAL1 yra recidyvistas. Tačiau vertinant BK 60 straipsnio kontekste, nors nagrinėjamos veikos sudaro recidyvą ankstesnių kaltinamojo darytų nusikaltimų atžvilgiu, vis tik šiuo metu galiojančio BK 27 straipsnio prasme asmuo recidyvistu pripažintas nebuvo, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. 23.2. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę KAL1, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), į tai, kad kaltinamasis padarė du tyčinius smurtinius nesunkius nusikaltimus. Šiuos nusikaltimus padarė anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, neišnykus teistumui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nuosprendį. Iki minimo nuosprendžio jis buvo Lietuvoje teistas dar 4 kartus, tačiau tai buvo 1994 – 2002 metais ir jo ankstesnis teistumas buvo išnykęs (1 t., b. l. 80-104), todėl šiuo metu jis laikomas teistu tik vieną kartą. Bausmės atlikimo laikotarpiu jis psichiatrijos stacionare nesigydė, duomenų apie priklausomybę narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms nėra (1 t., b. l. 74), Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus charakterizuojamas neigiamai, nurodoma, kad nuteistasis demonstravo priešišką ir konfliktišką nusiteikimą, elgėsi agresyviai (1 t., b. l. 77), administracine tvarka baustas nebuvo (1 t., b. l. 79), 2005 – 2021 metais 14 kartų teistas užsienyje (Vokietijoje, Belgijoje) (1 t., b. l. 82-90). 23.3. Šios aplinkybės iš esmės neigiamai apibūdina kaltinamąjį. Tačiau įvertintina ir tai, kad KAL1 laikytinas teistu tik vieną kartą, bausmę jau yra atlikęs, jo smurtiniais veiksmais nukentėjusiojo sveikatai nebuvo sukeltos rimtesnės pasekmės, turtinė žala nepadaryta. Todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam areštą, kurio trukmė nustatytina didesnė nei bausmės vidurkis. Bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės.

24. Ikiteisminio tyrimo metu KAL1 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 132-133) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. 25. Skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

KAL1 (KAL1) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2025 m. liepos 24 d. veika), ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

KAL1 (KAL1) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2025 m. liepos 26 d. veika), ir paskirti jam bausmę – areštą 70 (septyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti KAL1 galutinę bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti kaltinamąjį KAL1 recidyvistu.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdine medžiaga nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.