Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje pateiktų procesinių dokumentų esmė

Pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė S. Š palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti turtą. Pareikštą reikalavimą pareiškėjas grindžia tuo, kad jo tėvai S. Š. ir M. Š., būdami santuokoje, įgijo butą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai išsiskyrė 1998 m., tačiau turto nepasidalino. Po tėvo mirties pareiškėjas kaip savo turtu rūpinosi tėvui priklausiusia buto (duomenys neskelbtini), dalimi, faktiškai gyveno bute. Tokiais veiksmais pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė tėvo palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Išanalizavus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad S. Š., miręs 2017 m. lapkričio 19 d., buvo pareiškėjo M. Š. tėvas. Pareiškėjo tėvai S. Š. ir M. Š., mirusi 2025 m. spalio 23 d., būdami santuokoje 1994 m. sausio 10 d. įgijo butą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvų santuoka nutraukta Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2¹⁰-6766/1998m. Nurodytu sprendimu pareiškėjo tėvų turtas nebuvo padalintas. Taigi laikytina, kad butas iki S. Š. mirties išliko bendra S. Š. ir M. Š. nuosavybe (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis). Vilniaus miesto 20–ojo notaro biuro 2026 m. gegužės 7 d. raštas patvirtina, kad į notarą dėl S. Š. palikimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėjo paaiškinimai pagrindžia, kad jis apsigyveno bute (duomenys neskelbtini), iki tėvo mirties ir jame gyveno po. AB Miesto gijos mokesčių skaičiavimo pažyma, UAB „Ignitis“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ raštai įrodo, kad po S. Š. mirties jam priklausiusiai buto daliai priskirti komunaliniai mokesčiai apmokėti. Kaip galima spręsti iš pareiškime nurodytų aplinkybių, tą darė pareiškėjas. Tokie pareiškėjo M. Š. veiksmai atitinka palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą požymius (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas M. Š. priėmė palikimą, atsiradusį mirus tėvui S. Š., faktiškai pradėdamas turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui M. Š. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), po tėvo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Sprendimui įsiteisėjus, sprendimą išsiųsti Testamentų registrui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.