Vilniaus apygardos teismo nutartis

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo DNS „Vykingo bendrijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo DNS „Vykingo bendrijos“ skundą dėl antstolės SUA3 veiksmų, suinteresuoti asmenys – SUA1 , SUA2 .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo DNS „Vykingo bendrijos“ skundą dėl antstolės SUA3 veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas DNS „Vykinto bendrija“ pateikė skundą dėl antstolės SUA3 veiksmų, kuriuo prašė pripažinti nepagrįstu ir panaikinti 2026 m. sausio 5 d. patvarkymą Nr. S-26-139-04. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 2 d. nutartimi (skundžiama nustartis) atsisakė priimti pareiškėjo DNS „Vykingo bendrijos“ skundą dėl antstolės SUA3 veiksmų. Teismas nustatė, kad pareiškėjas DNS „Vykingo bendrija“ pateikė skundą dėl antstolės SUA3 veiksmų – 2026 m. sausio 5 d. patvarkymo Nr. S-26-139-304, kuriuo antstolė atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjas, gavęs skundžiamą patvarkymą, per Antstolių informacinę sistemą iš naujo pateikė prašymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuris buvo priskirtas vykdyti antstolei I. B. Teismas, įvertinęs tai, kad vykdomasis raštas iš naujo buvo pateiktas vykdyti ir priskirtas kitai antstolei – I.B., nusprendė, kad pripažinus nepagrįstu ir panaikinus 2026 m. sausio 5 d. patvarkymą Nr. S-26-139-04 nepasikeis pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis, kadangi skundas jau yra priskirtas kitai antstolei. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pareiškime nurodyto reikalavimo tenkinimas iš esmės nesukels nei jam, nei kitiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Papildomai pažymėjo, kad teismui nėra pateikti dokumentai, pagrindžiantys advokato APR1 teisę atstovauti pareiškėją byloje (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 57 straipsnio 3 dalis).

Su tokia teismo nutartimi nesutinka pareiškėjas, atskirąjį skundą iš esmės grįsdamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nežinomos informacijos pagrindu. Pažymėjo, kad antstolė I.B. atsisakė priimti teismo nutartyje minimą pareiškėjo prašymą, savo sprendime išdėstė iš esmės tuos pačius pagrindus kaip ir antstolė SUA3, kas reiškia, kad jokia vykdomoji byla pagal skundžiamame patvarkyme nurodyto vykdomojo rašto 5-ąjį punktą nėra pradėta. Antstolis A.N. taip pat atsisakė atlikti vykdymo veiksmus pagal vykdomojo rašto 5-ąjį punktą. Pareiškėjo atstovas teisinių paslaugų teikimo sutartį antstolei pateikė su prašymu dėl vykdomojo rašto pateikimo vykdyti.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Asmens teisės reikšti ieškinį (skundą) ribojimas jo priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Pažymėtina, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje tik patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys (skundas) yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateikė anstolių informacinės sistemos duomenis iš kurių matyti, kad pareiškėjas 2025 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į antstolę SUA3 su prašymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolė atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjas 2026 m. sausio 7 d. kreipėsi į antstolę I.B. su prašymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tačiau antstolė taip pat atsisakė priimti vykdyti. Pareiškėjas 2026 m. sausio 13 d. kreipėsi į antstolį A. N., kuris atsisakė atlikti vykdymo veiksmus pagal vykdomojo rašto 5-ąjį punktą (2026 m. sausio 16 d. antstolio A.N. patvarkymas dėl pateikto prašymo išnagrinėjimo). Byloje duomenų, kad vykdomoji byla būtų užvesta pas kitą antstolį nėra.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo skundo tenkinimas nesukeltų jam jokių teisinių pasekmių.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė aplinkybe, kad pareiškėjas po antstolės SUA3 2026 m. sausio 5 d. patvarkymo iš naujo pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti, o šis buvo priskirtas kitai antstolei – I.B. Vien šios aplinkybės pagrindu teismas sprendė, kad pareiškėjo pareiškime nurodyto reikalavimo tenkinimas iš esmės nesukels nei jam, nei kitiems asmenims jokių teisinių pasekmių, nes vykdomasis dokumentas jau perduotas vykdyti kitam antstoliui.

Tačiau tokia išvada padaryta nepakankamai ištyrus faktines aplinkybes ir neatitinka bylos duomenų. Nagrinėjamu atveju bylai reikšminga buvo ne formali aplinkybė, kad vykdomasis dokumentas buvo pateiktas kitam antstoliui, bet tai, ar pagal jį faktiškai buvo pradėta vykdomoji byla ir atliekami vykdymo veiksmai. Iš bylos medžiagos matyti priešingai – antstolė I.B. taip pat atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Be to, pareiškėjui pasikreipus į antstolį A.N., šis taip pat atsisakė atlikti vykdymo veiksmus pagal vykdomojo rašto 5-ąjį punktą.

Taigi, bylos duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti kito antstolio ir kad pareiškėjo teisės jau yra realizuojamos vykdymo procese. Priešingai, nustatyta, kad nei viena vykdomoji byla pagal vykdomojo rašto 5-ąjį punktą nebuvo užvesta, o pareiškėjas realiai negalėjo pasinaudoti savo galimai pažeista teise į priverstinį teismo sprendimo vykdymą.

Dėl to negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundo dėl antstolės SUA3 2026 m. sausio 5 d. patvarkymo išnagrinėjimas nesukeltų pareiškėjui teisinių pasekmių. Priešingai, nurodyto patvarkymo teisėtumo įvertinimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo galimybe inicijuoti vykdymo procesą ir įgyvendinti vykdomajame dokumente įtvirtintas teises.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo papildomu argumentu, kad teismui nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys advokato teisę atstovauti pareiškėją byloje.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovas teisinių paslaugų teikimo sutartį buvo pateikęs kartu su prašymu dėl vykdomojo rašto pateikimo vykdyti antstolei. Taigi atstovavimo faktas ir pareiškėjo valia būti atstovaujamam advokato buvo išreikšta bei žinomi proceso dalyviams.

Be to, net ir konstatavus tam tikrus atstovavimo dokumentų trūkumus ar jų nepateikimą teismui, tai savaime nesudarė pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja teismą, nustačius procesinio dokumento trūkumus, suteikti terminą jiems pašalinti, o ne iš karto atsisakyti priimti procesinį dokumentą. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės formaliai vertino atstovavimo klausimą.

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas tenkinimas nesukels jokių teisinių pasekmių, laikytina nepagrįsta ir padaryta netinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes. Todėl skundžiama nutartis naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nutartį ir pareiškėjo DNS „Vykingo bendrijos“ skundo dėl antstolės SUA3 veiksmų priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.