Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. Š., savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja A. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š. yra pareiškėjos šeimos narė. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad pagal 2015 m. lapkričio 16 d. nuomos sutartį sudarytą su savivaldybės įmone (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“, ji yra buto adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkė. Nurodė, kad jos motina G. Š. nuolat gyvena kartu su pareiškėja minėtame bute, nes neturi kitos nuolatinės gyvenamosios vietos. Pažymėjo, kad 2025 m. rugpjūčio 25 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsisakė deklaruoti pareiškėjos motinos G. Š. gyvenamąją vietą minėtame bute, nurodydama, kad savivaldybės būste gali būti deklaruoti tik nuomininko šeimos nariai, pripažinti tokiais arba įtraukti į nuomos sutartį. Pareiškėja pažymėjo, kad minėtame bute jos šeima faktiškai gyvena nuo 1989 m., kuomet butas buvo gautas jos tėvo, iškeitus jam priklausantį butą Kazachstane. Dėl susiklosčiusių aplinkybių buto privatizacija laiku nebuvo atlikta, tačiau pareiškėjos motina faktiškai gyvena kartu. Papildomai nurodė, kad kartu su motina veda bendrą ūkį, rūpinasi viena kita ir kasdien teikia reikalingą pagalbą. Suinteresuotas asmuo G. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame prašo spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad pareiškėja prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š. yra pareiškėjos šeimos narė, turi įrodyti, kad su motina bent 1 metus veda bendrą ūkį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku (CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos A. Š. motina yra G. Š.. Tarp pareiškėjos A. Š. ir suinteresuoto asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2015 m. lapkričio 16 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 1.41-G15/1139, kurios pagrindu pareiškėja išsinuomojo butą adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Vilniaus miesto savivaldybei.

Pareiškėja A. Š. (nuomininkė), siekdama kad jos motina G. Š. galėtų deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š. yra pareiškėjos (nuomininkės) šeimos narė.

CK 6.588 straipsnyje nurodyta, kokie asmenys laikomi nuomininko šeimos nariais ir kokie reikalavimai taikomi atskiroms jų kategorijoms. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. CK 6.588 straipsnio 4 dalis nustato, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2018, 28 punktas; kt.). Šie juridiniai faktai (jų egzistavimas ar neegzistavimas) ir sudaro įrodinėjimo dalyką bylose dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu. Sprendžiant dėl asmens faktinės gyvenamosios vietos, gyvenimo joje trukmės ir bendro ūkio tvarkymo, įrodinėjimo našta tenka šia aplinkybe suinteresuotam asmeniui, t. y. asmeniui, teigiančiam, kad jo gyvenamoji vieta buvo konkrečioje vietoje ir kad jis su gyvenamosios patalpos nuomininku tvarkė bendrą ūkį (CPK 12, 178 straipsniai).

Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo G. Š. atitinka reikalavimus, būtinus pripažinti ją pareiškėjos (nuomininkės) A. Š., kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), šeimos nare: pareiškėjos A. Š. motina yra G. Š.; byloje pateiktas beveik prieš metus laiko (2025 m. rugsėjo 18 d.) SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsakymas į pareiškėjos prašymą dėl leidimo deklaruoti jos motinos gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nedviprasmiškai rodo, kad pareiškėja su motina bent 1 metus gyvena kartu; šalys procesiniuose dokumentuose vieningai nurodė, kad jos veda bendrą ūkį, rūpinasi viena kita ir kasdien teikia reikalingą pagalbą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja įrodė, jog egzistuoja visos CK 6.588 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės pripažinti jog pareiškėjos motina yra jos šeimos narė, todėl jos pareiškimas tenkintinas. Teismas konstatuoja, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai A. Š. (nuomininkei), siekiant kad jos motina G. Š. galėtų deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nuomininkės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2015 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. 1.41-G15/1139, šeimos narė. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant, kad nuomininkės A. Š. motina G. Š. galėtų deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.