- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-11
- Bylos Nr.
- e2A-1570-565/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06548-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė (pran.), Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Atsakovas
- ATS2, ATS1
- Trečiasis asmuo
- Vaikų ir paauglių socialinis centras
- Kategorijos
- 2.3.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams ATS2 ir ATS1 dėl tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Vaikų ir paauglių socialinis centras“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydama: neterminuotai apriboti motinos valdžią ATS2 vaikų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią ATS1 vaikų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; priteisti iš ATS2 išlaikymą vaikams (duomenys neskelbtini) po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti iš ATS1 išlaikymą vaikams (duomenys neskelbtini) po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Vaikų ir paauglių socialinis centras. Ieškinyje nurodė, jog atsakovai turi nepilnamečius vaikus – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atsakovo tėvystė nenustatyta. Nepilnamečiai vaikai yra netekę tėvų globos. 2024 m. balandžio 23 d. buvo užpildyti vaikų laikinojo apgyvendinimo aktai, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo laikinai apgyvendinti Vilniaus miesto krizių centre, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo laikinai apgyvendinti Vaikų ir paauglių socialinio centro globos centre. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi išdavė teismo leidimą paimti nepilnamečius (duomenys neskelbtini) iš jų motinos ATS2 ir tėvo ATS1 , o (duomenys neskelbtini) – iš jo motinos ATS2 . Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. gegužės 24 d. potvarkiais vaikams nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas Vaikų ir paauglių socialinis centras, vaikų globos vieta nustatyta budinčio globotojo namuose. Nuo laikinosios globos nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė – vaikai ir toliau gyvena pas budinčius globotojus. Atsakovai negeba užtikrinti tinkamų ir saugių vaikų gyvenimo sąlygų, būtinų vaikų fiziniam, emociniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, nesirūpina vaikais, todėl atsakovams turi būti neterminuotai apribota tėvų valdžia. Kadangi atsakovė turi keturis nepilnamečius vaikus, iš atsakovės priteistinas 80 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui. Atsakovas yra trijų vaikų tėvas, todėl iš atsakovo priteistinas 120 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui. Atsakovė ATS2 nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Sprendimas neterminuotai apriboti motinos valdžią vaikų atžvilgiu gali pakenkti vaikų interesams. Šiuo metu atsakovė negali tinkamai pasirūpinti vaikais, nes neturi pastovios gyvenamosios vietos, tačiau dirba, kad galėtų išsinuomoti būstą, tinkantį vaikams. Laikinas motinos valdžios apribojimas atitiktų esamą situaciją ir vaikų interesus. Laikinai apribojus motinos valdžią, sutinka, kad būtų priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta Vaikų ir paauglių socialiniame centre. Atsakovas ATS1 atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Trečiasis asmuo VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ nurodė, jog egzistuoja ne tik pagrindai, bet ir būtinybė neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią visų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Šiuo atveju laikinoji globa vaikams tęsiasi daugiau nei metus, tokia situacija nebeatitinka laikinosios globos esmės bei paskirties. Per visą laikinosios globos laikotarpį atsakovai nesiėmė realių veiksmų, kuriais būtų siekta atkurti ryšį su vaikais ir susigrąžinti tėvų valdžią. Atsakovai nedalyvauja vaikų auklėjime, nerodo iniciatyvos bendrauti su vaikais ar prisidėti prie jų gerovės. Toks pasyvumas ir atsakomybės stoka rodo, jog objektyviai nėra pagrindo manyti, kad atsakovai ateityje pajėgs tinkamai pasirūpinti vaikais ir įvykdyti savo, kaip tėvų, pareigas. Vaikai jau ilgą laiką gyvena pas laikinus globėjus, tarp jų yra susiformavęs artimas emocinis ryšys, pagrįstas pasitikėjimu, rūpesčiu ir saugumo jausmu. Atsižvelgiant į vaikų amžių bei vystymosi poreikius, būtina išsaugoti šį stabilų ryšį, kuris yra esminis vaikų psichologinei ir emocinei raidai. Šiuo atveju svarbiausia užtikrinti vaikų teisę į stabilumą, nuoseklų auklėjimą bei emocinį saugumą, o ne išlaikyti tik formalų biologinį ryšį su atsakovais, kurie akivaizdžiai nevykdo savo tėvų pareigų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: laikinai apriboti atsakovei ATS2 motinos valdžią nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; laikinai apriboti atsakovui ATS1 tėvo valdžią nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; priteisti iš atsakovės ATS2 išlaikymą nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 80 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį; priteisti iš atsakovo ATS1 išlaikymą nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 120 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį; iki teismo nutarties dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centre; skirti VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras iš atsakovų priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog: atsakovė po vaikų paėmimo iki 2025 m. liepos mėnesio vaikus lankė nuolat, dalyvavo 22 susitikimuose. Nuo 2025 m. atsakovė į susitikimus nebeatvyksta dėl ikiteisminiame tyrime pritaikyto draudimo bendrauti su vyresniais vaikais. Atsakovas buvo atvykęs susitikti su vaikais 10 kartų, šiuo metu ryšio su vaikais nepalaiko. Atsakovai po vaikų paėmimo išlaikymo vaikams neteikia. Atsakovė, kol vykdavo į susitikimus, vaikams atveždavo rūbų, vaistų ir žaislų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas darbo santykių neturėjo, pajamų negavo, yra užregistravęs individualią veiklą. Atsakovė nuo 2025 m. kovo 6 d. iki 2025 m. birželio 11 d. buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. balandžio 23 d. iki 2025 m. balandžio 26 d. buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. birželio 3 d. iki 2025 m. birželio 25 d. buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. liepos 7 d. iki 2025 m. liepos 15 d. buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. liepos 17 d. iki 2025 m. liepos 20 d. buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 8 d. buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimo priėmimo metu atsakovė nedirba, atsakovės darbo santykiai trunka trumpai, dažniausiai iki mėnesio. Atsakovė kelis kartus teista, laisvės atėmimo bausmė jai netaikyta. Atsakovas kelis kartus teistas, paskutinį kartą atliko laisvės atėmimo bausmę nuo (duomenys neskelbtini); Vilniaus miesto Socialinių paslaugų centro 2025 m. vasario 7 d. rašte nurodyta, kad situacija šeimoje išlieka sudėtinga – paslaugų gavėjai nebendradarbiauja, jų gyvenamoji vieta nežinoma. Teikti socialinės priežiūros šeimoms paslaugas tėvams nėra galimybės, nes jie nenurodo savo gyvenamosios vietos adreso. Vaikų motina periodiškai susisiekia telefonu ir kartais atvyksta į konsultacijas, tačiau pagalbos plano uždavinių nevykdo. Pagalbos plane ATS2 įsipareigojo įsilieti į darbo rinką, išsinuomoti būstą ir nurodyti gyvenamosios vietos adresą, stiprinti savo emocinę būklę bei lankyti psichologo konsultacijas, stiprinti tėvystės įgūdžius ir lankyti vaikus. ATS1 2024 m. birželio 6 d., 2024 m. rugsėjo 18 d. ir 2024 m. gruodžio 18 d. atvejo vadybos posėdžiuose nedalyvavo. ATS2 2024 m. spalio 17 d. ir 2024 m. lapkričio 22 d. dalyvavo Pagalbos šeimai skyriaus vyresniosios psichologės konsultacijose, tolimesnėms konsultacijoms paslaugų gavėja nesiregistravo, todėl jos buvo nutrauktos. Paslaugų gavėjai nesiekia teigiamų pokyčių, neturi pastovios gyvenamosios vietos ir finansinio stabilumo, vaikams išlaikymo neteikia. Motina atšaukė ne vieną susitikimą su vaikais dėl įvairių priežasčių, taip pat pastebėta, jog nepilnamečiai patys dažniau skambina mamai, nei ji jiems. Socialinė darbuotoja 2025 m. sausio 15 d. ir 2025 m. vasario 5 d. kartu su globos koordinatore dalyvavo ir stebėjo ATS2 susitikimus su vaikais, tėvas į susitikimus neatvyko. Susitikimų metu pastebėta, kad ATS2 stokoja socialinių įgūdžių, negebėjo atliepti vaikų emocinių poreikių, nesidomėjo jais, neklausė, kaip sekasi. (duomenys neskelbtini) liūdėjo, verkė, pyko, kadangi ji neskyrė jiems dėmesio. Mažamečiai, siekdami mamos dėmesio, triukšmavo, metė jai žaisliukus, tačiau pastaroji neatliepė jų poreikio bendravimui. Susitikimų metu (duomenys neskelbtini) su džiaugsmu bėgo pas globėją, vadindami ją mama, labiau norėjo bendrauti su globėja, nei su motina. Į pasimatymus su vaikais ATS2 atvyko be lauktuvių, periodiškai naršė telefone, nekreipdama dėmesio į mažamečius; Vilniaus miesto Socialinių paslaugų centro 2025 m. birželio 10 d. rašte nurodyta, kad pagalbos šeimai skyriaus socialinė darbuotoja 2025 m. balandžio 23 d. ir 2025 m. gegužės 30 d. dalyvavo motinos susitikimuose su vaikais. ATS1 nuo 2025 m. sausio 1 d. nedalyvavo nei viename susitikime su mažamečiais. Susitikimai vyko nenuosekliai, iš paskutiniojo ATS2 pasišalino 20 minučių anksčiau. 2025 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) padovanojo mamai savo pieštą piešinį, tačiau pastaroji atsisakė jį pasiimti su savimi – minėtas įvykis mergaitę nuliūdino. Pastebėta, kad paslaugų gavėjos ir jos sūnų ryšys nutolęs. Berniukai susitikimų metu žaidė tarpusavyje, o motinai paėmus (duomenys neskelbtini) ant rankų, jie tuoj pat prašė juos paleisti. Mama retai atnešdavo lauktuvių vaikams. Nuo gegužės mėnesio pradžios su ATS2 susisiekti telefonu nepavyksta, ji nekelia ragelio ir neperskambina. Moteris paskutinį kartą buvo atvykusi į Pagalbos šeimai skyrių 2025 m. balandžio 14 d. ATS1 su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke nebendrauja, į konsultacijas neatvyksta. Paslaugų gavėjų gyvenamoji vieta išlieka nežinoma, tėvai nebendradarbiauja su specialistais, nesudaro galimybės apsilankyti jų gyvenamojoje vietoje bei įvertinti dabartines gyvenimo sąlygas. ATS2 ir ATS1 nesiekia keisti situacijos, požymių, kad situacija artimiausiu metu šeimoje galėtų pagerėti, nėra; nors sprendimo priėmimo metu atsakovai vengia atlikti savo kaip tėvų pareigas ir vaikais nesirūpina – jų neprižiūri, neteikia jiems išlaikymo, taip pat gali būti, kad tėvų elgesyje yra žiauraus elgesio su vaikais požymių (pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu dėl galimo seksualinio priekabiavimo), nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad padėtis negali pasikeisti. Tą pripažįsta ir atsakovė, nors šiuo metu ji tinkamai savo kaip motinos valdžios neįgyvendina, neturi darbo ir gyvenamosios vietos, situacija gali pasikeisti – jos ryšys su vaikais nėra visiškai nutrūkęs, su vaikais po jų paėmimo atsakovė bendravo ir išreiškia norą bendrauti toliau. Nors pagal bylos duomenis atsakovo pastangos bendrauti su vaikais yra minimalios, jis į dalį susitikimų su vaikais buvo atvykęs, tam tikrą ryšį palaikė. Matyti, kad atsakovė deda tam tikras pastangas vykdydama jai pagalbos planuose pateiktas rekomendacijas, siekdama įsidarbinti – buvo kelis kartus įsidarbinusi, nurodė, kad toliau ieško darbo, atsakovas po laisvės atėmimo bausmės atlikimo užregistravo individualią veiklą. Atsakovė atsiliepime tvirtino, kad susirado nuolatinę gyvenamąją vietą (tiesa, vėliausiais bylos duomenimis, išvyko į (duomenys neskelbtini), informacija apie gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) nepateikta). Nors atsakovai tinkamai nebendradarbiauja su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, bendradarbiavimas iš dalies vyko, atsakovai nėra visiškai atsisakę priimti pagalbos šeimai paslaugų. Nors atsakovai tinkamai tėvų valdžios neįgyvendina ir nededa tinkamų pastangų tam, kad vaikai būtų grąžinti į šeimą, įvertinus tai, kad tam tikros pastangos keisti padėtį atsakovų elgesyje stebimos, tai pat tai, kad atsakovai susiduria su gyvenamosios vietos ir darbo paieškos sunkumais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tėvų valdžia ribotina laikinai, o neterminuotas tėvų valdžios apibojimas būtų pernelyg griežta ir kraštutinė priemonė.
Apeliacinio skundo argumentai
Tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas tik laikinai apriboti tėvų valdžią. Tokia išvada prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, surinktiems įrodymams ir vaiko teisių bei interesų apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams. Sprendimas yra pagrįstas ne byloje surinktų įrodymų visuma, o prielaidomis ir atsakovų deklaracijomis. Teismas nepagrįstai ignoravo ilgalaikį, sistemingą ir itin žalojantį tėvų elgesį, patikimus vaikų liudijimus apie patirtą smurtą ir realų tėvų nenorą keistis. Suteikdamas prioritetą tėvų teisėms, o ne pareigoms, ir tikėdamasis neapibrėžtų pokyčių ateityje, teismas paliko vaikus teisiškai ir emociškai nesaugioje padėtyje;
2024 m. balandžio mėn. Vilniaus socialinių paslaugų centras gavo pranešimą apie šeimą, kurioje tėvai ATS2 ir ATS1 galimai neprižiūri savo keturių mažamečių vaikų. Pranešime buvo nurodyta, kad vaikai nevedami į ugdymo įstaigas, tėvai nebendradarbiauja su specialistais, o namų aplinka kelia pavojų vaikų sveikatai ir saugumui. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į netinkamą vaikų mitybą ir konfliktišką motinos elgesį su aplinkiniais. Balandžio 23 d. specialistams atvykus į šeimos namus, motina iš pradžių atsisakė atidaryti duris, elgėsi agresyviai, keikėsi ir garsiai leido muziką. Tik įsikišus ugniagesiams ir policijos pareigūnams, pavyko patekti į butą. Viduje rasti visi keturi vaikai ir abu tėvai. Gyvenimo sąlygos buvo itin prastos: dviejų kambarių bute tvyrojo nemalonus kvapas, patalpos buvo nešvarios ir netvarkingos, ant grindų gulėjo tik du purvini čiužiniai. Vaikams trūko žaislų, knygų ir tinkamų baldų, o drabužiai buvo padrikai išmėtyti. Pokalbio su vyriausia dukra (duomenys neskelbtini) metu paaiškėjo, kad ji norėtų eiti į mokyklą, tačiau tėvai jos neleidžia. Mergaitė užsiminė, kad namuose valgo tik sumuštinius. Vežama į Krizių centrą, ji buvo akivaizdžiai išsigandusi, drebėjo nuo motinos riksmų ir nuolat tildė savo brolį (duomenys neskelbtini), liepdama jam nieko nepasakoti. Vaikai buvo apleisti: apsirengę purvinais, per mažais drabužiais, be kojinių. Nuo jų sklido nešvaros kvapas. Išvykstant motina liepė dukrai netikėti specialistais ir su jais nebendrauti. Vizito metu motina elgėsi itin priešiškai, neigė visas problemas, necenzūriniais žodžiais plūdo socialinius darbuotojus vaikų akivaizdoje ir atsisakė vykti kartu su vaikais į Krizių centrą. Tėvas, nors ir elgėsi ramiau, palaikė motinos poziciją, kaltino specialistus ir, manoma, filmavo situaciją telefonu. Po vaikų paėmimo ir apgyvendinimo Krizių centre, nei motina, nei tėvas nerodė jokio susidomėjimo vaikų likimu. jų telefonai buvo išjungti. Krizių centro darbuotojai patvirtino, kad vaikai atvežti labai apleisti, nešvarūs, nešukuoti, o jų galvose rasta utėlių. Remiantis surinkta informacija, 2024 m. balandžio 29 d. buvo nustatytas vaikų apsaugos poreikis, siekiant užtikrinti jų saugumą ir gerovę. Nuo laikinosios globos nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė – nepilnamečiai ir toliau gyvena pas budinčius globotojus;
po vaikų paėmimo tėvams ATS2 ir ATS1 buvo sudarytas pagalbos planas, tačiau jis nebuvo įgyvendintas ir atskleidė tėvų nenorą keistis. ATS2 įsipareigojo susirasti darbą, išsinuomoti būstą, lankyti psichologo konsultacijas ir stiprinti tėvystės įgūdžius, tačiau šių įsipareigojimų nevykdė. Užimtumo tarnybos duomenimis, ji liko bedarbė ir net du kartus atsisakė siūlomo darbo. Psichologo konsultacijas ji lankė vos du kartus ir vėliau procesą nutraukė, o į suplanuotą pozityvios tėvystės konsultaciją neatvyko nepranešusi. Vaikų tėvas ATS1 demonstravo dar didesnį atsiribojimą. Jis nedalyvavo nė viename iš trijų surengtų atvejo vadybos posėdžių. Nors iš pradžių išreiškė norą lankyti psichologo konsultacijas ir buvo užregistruotas, vėliau tapo nepasiekiamas ir paslaugų negavo. Abu tėvai neturi pastovios gyvenamosios vietos, nėra finansiškai stabilūs ir neteikia vaikams jokio materialinio išlaikymo. Bendravimas su vaikais taip pat buvo epizodiškas ir nekokybiškas. Globos centro duomenimis, per visą laikotarpį iš 37 suplanuotų susitikimų abu tėvai atvyko tik 10 kartų, o 15 kartų neatvyko nė vienas. Dažniausiai susitikimus atšaukdavo motina, teisindamasi ligomis ar asmeninėmis priežastimis. Nors laikotarpio pradžioje tėvai atnešdavo vaikams lauktuvių, vėliau tai liovėsi. Specialistų stebėtų susitikimų metu išryškėjo ATS2 socialinių įgūdžių stoka. Ji negebėjo atliepti vaikų emocinių poreikių, nesidomėjo jų veikla, o didelę laiko dalį naršė telefone. Dėl dėmesio trūkumo vyresnieji vaikai (duomenys neskelbtini) liūdėjo, pyko ir elgėsi provokuojančiai, o jaunesnieji (duomenys neskelbtini) rodė akivaizdų prieraišumą globėjai, vadindami ją „mama“. Paskutinio, 2025 m. kovo 31 d. atvejo vadybos posėdžio metu konstatuota, kad šeimoje nėra jokių teigiamų pokyčių. Tėvų gyvenamoji vieta išlieka nežinoma, tėvas su vaikais visiškai nebendrauja, o tarp motinos ir vaikų fiksuojamas didelis emocinis atotrūkis, vaikai nuo jos atprato;
2025 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius gavo informaciją iš Vaikų ir paauglių socialinio centro, kurioje nurodoma, kad 2025 m. gegužės 21 d. globos centro specialistams konsultacijos metu (duomenys neskelbtini) papasakojo apie galimą seksualinį priekabiavimą gyvenant mamos ATS2 namuose. 2025 m. gegužės 28 d. skyriuje buvo išklausytos nepilnamečių (duomenys neskelbtini) nuomonės, kiti vaikai nebuvo išklausyti dėl mažo amžiaus;
(duomenys neskelbtini) užėjus į vaiko nuomonės išklausymo kambarį, mergaitei buvo pasiūlyta atsisėsti, kur jai patogu. (duomenys neskelbtini) atsisėdus ant sofos, buvo paklausta, kokios jos yra nuotaikos, ji atsakė, kad geros, bet ir blogos. Pasiteiravus, kas blogo atsitiko, mergaitė nurodė, kad „mama broliui darė seksualinį smurtą“. Mergaitė pradėjo pasakoti, kad mama juos su broliu (duomenys neskelbtini) naktį pasiimdavo ir jie žiūrėdavo, kaip mama lytiškai santykiauja su kitais vyrais. Taip pat mergaitė dalinosi, kad mama dažnai juos (ją kartu su broliais) uždarydavo namuose, jie išvis nevalgė, dažnai juos palikinėjo namuose, ji prižiūrėjo brolius, jais rūpinosi, o motina sakydavo, kad jeigu vaikai apie tai kažkam pasakys, tai motina juos primuš. Patikslinus, apie kokį laikotarpį mergaitė pasakojo, ji nurodė, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metai ((duomenys neskelbtini) mergaitei sukako (duomenys neskelbtini) metai). (duomenys neskelbtini) nurodė, jog turėjo saugoti brolius nuo mamos, ji apie tokią blogą situaciją namie niekam nieko nepasakojo, nes bijojo, kad motina gali sumušti ją ir brolius, būdavo atvejų, kai mergaitei reikėjo saugoti brolius nuo mamos. Mergaitė pasakojo, kad mama rūkė, vartojo alkoholį, jie net negalėjo išeiti į tualetą, nes motina juos visada užrakindavo. Anot mergaitės, motina norėtų ją su broliais susigrąžinti į šeimą, apsimeta, kad ji gera, bet iš tikrųjų ji yra bloga. Vaikų motina yra minėjusi, kad galėtų vaikus atiduoti į globos namus ir jau jų nebesusigrąžinti. Mergaitė taip pat papasakojo, kad kai paskutinį kartą kalbėjosi su motina telefonu, pokalbio metu ji girdėjo, kaip mama lytiškai su kažkuo santykiavo. Mergaitė nurodė, kad yra mačiusi, kaip mama „darė seksą“ su kitais vyrais ir su broliu (duomenys neskelbtini). Taip pat mergaitė papasakojo, kad kai pas mamą ateidavo vyrai, jai kišdavo rankas po maike, nors mergaitė sakė mamai, kad jai tas nepatinka, į ką mama atsakydavo „o ką, jisai taip žaidžia“. Mergaitė pažymėjo, jog tokių atvejų buvo trys, bet tų vyrų ji nepažįsta. Mergaitė nurodė, jog yra drąsi, nes išdrįso pasakyti mokytojai apie tai, kas vyksta namuose, ir mokytoja iškvietė vaiko teises. Pasiteiravus (duomenys neskelbtini), ar ji prisimena gerus momentus, jai gyvenant su motina, ji atsakė, jog tokių momentų nebuvo. Mergaitė prisiminė, kad vieną kartą, kai ji užmigdė visus brolius ir pati užmigo, mama buvo išėjusi į lauką, pas ją buvo atėję draugai ir jie garsiai bendravo, broliai atsikėlė ir ji turėjo juos prižiūrėti. Dėl to ji neišsimiegojusi išėjo į mokyklą. Grįžus po mokyklos ji namie rado didelę netvarką, mama liepė jai tvarkytis, o ji norėjo ilsėtis. Tėtis visą laiką būdavo darbe. Mergaitė pasakė, kad „tėtis uždirba pinigus, o mama tuo metu būna su kitais vyrais“. Tėtis nežino apie tai, bet jis pats turi kitą draugę. Mergaitė papasakojo, jog kai į jų namus buvo atvykę vaiko teisių specialistai, mama buvo paėmusi ją už ausies ir pasakiusi, kodėl ji pasakė viską, kas vyksta jų namuose, kad ji neturėjo teisės, bet (duomenys neskelbtini) pasakė, kad turi teisę. Pasiteiravus mergaitės, ar, įvykus teigiamiems pokyčiams, ji norėtų grįžti į šeimą, mergaitė atsakė, kad nenorėtų grįžti pas mamą, geriau gyventų su globėjais. Į organizuojamus susitikimus mama neateina, tikriausiai dėl to, kad bijo, kad vaikai viską pasakys vaiko teisių specialistams, kai mergaitė su broliu jai skambina, ji nekelia ragelio. Motina vaikams sakė, kad susirado du darbus, bet mergaitė ja netiki. Mergaitė taip pat papasakojo, kad mamai išėjus savo reikalais, ji buvo viena su broliais, broliai verkė, tą išgirdo kaimynė ir iškvietė vaiko teises. Kai mama grįžo namo, ji pasakė, kad nužudys kaimynę, mergaitė pabėgo, nes negalėjo gyventi košmare. Mergaitė prisiminė, kai buvo maža, mama turėjo daug vyrų. Dažnai būdavo, kad jie neturėjo ką valgyti, net šaldytuvo nebuvo, jie visada būdavo alkani. Mergaitė džiaugiasi, kad pas brolius viskas yra geriau, ji turi jų nuotrauką. Iki šiol pasitaiko, kad mergaitė sapnuoja košmarus apie mamą, kad mama ją nužudys su peiliu. Pasiteiravus, kaip mergaitė jaučiasi gyvendama budinčios globotojos šeimoje, ji pasakė, kad labai gerai jaučiasi, jaučiasi apsaugota. Toliau tęsė, kad pradėjo daugiau melstis už mamą, už priešus, vaikšto į bažnyčią, patarnauja. Dalyvauja šventėse mokykloje, važiuoja pramogauti, gimtadienį švęs arklių stovykloje. Buvo Turkijoje, jai labai patiko vaikų klubas, putų šou, jie kiekvieną kartą ėjo į koncertą, šoko, stebėjo klouno pasirodymus. Mergaitė nurodė, kad šiuo metu jaučiasi gerai, jos praeitis yra bloga, o dabar viskas yra gerai;
(duomenys neskelbtini) užėjus į vaiko nuomonės išklausymo kambarį, berniukui buvo pasiūlyta atsisėsti, kur jam patogu, taip pat buvo pasiūlyta pokalbio metu pažaisti, jeigu jis norėtų. (duomenys neskelbtini) pasirinko sėdėti ant sėdmaišio, drąsiai apžiūrinėjo žaislus, kurie buvo kambaryje, žaidė su jais. Pasiteiravus (duomenys neskelbtini), kaip jam sekasi, jis atsakė, kad gyvena gerai. Lanko mokyklą, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, mokosi geriausiai iš visų vaikų, gauna penketukus ir dešimtukus. Anksčiau lankė darželį, į kurį jį vesdavo ir pasiimdavo mama. Pasiteiravus, ką (duomenys neskelbtini) prisimena, kai jis gyveno su motina, jis atsakė, kad gyvenimas buvo blogas. Mama visada gėrė ir, jam gėda tai sakyti, bet darė seksą su tėčiu ir sakė jam žiūrėti. Tą darė ir stotelėje, ir lovoje, ir naktį išeidavo į lauką, ir tai darė, ir vertė juos žiūrėti. Jie su sese (duomenys neskelbtini) mamai sakė, kad jiems tas nepatinka, į ką mama atsakydavo „nieko, pažiūrėsite“. Anot (duomenys neskelbtini), tas vykdavo kiekvieną naktį, dėl ko jis su sese ir mažiukai broliai negalėjo miegoti. Dabar jis jaučiasi gerai, pas budinčią globotoją jam patinka gyventi. Su mama susitinka, bet jis tų pasimatymų nenori. Susiskambina su mama telefonu, paskutinį kartą, kai jie kalbėjo telefonu, anot berniuko „jie tą darė su tėčiu“, jis viską girdėjo, norėjo sudaužyti telefoną. Berniukas tęsė, kad kai jie gyveno su mama, ji juos mušė su šluota, gėrė alkoholį, dar siūlė ir jiems išgerti, bet jie atsisakė ir norėjo pasislėpti. Mama sakė viską labai piktai. Su diržu mušė sesę. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad niekam nesakė, kad jam blogai, bet kaimynė, išgirdusi, kad vaikai verkia, iškvietė policiją ir vaiko teises, juos paėmė iš šeimos. Berniukas taip pat papasakojo, kad turėjo prižiūrėti mažesnius broliukus, būdavo, kad namuose nebūdavo elektros, nes mama išjungdavo. Juos ėmė iš šeimos apie šešis kartus. (duomenys neskelbtini) tęsė, kad nenorėtų grįžti namo, nes, anot jo, mama niekada nepasikeis, ji visada tokia ir pasiliks. Jis neprisimena gerų momentų, gyvendamas su mama, nenorėtų grįžti gyventi pas ją. Berniukas paminėjo, kad gyvendamas su mama jis labai blogai miegojo, o dabar miega gerai, nors ir kartais sapnuoja, kaip jį mama mušė. (duomenys neskelbtini) patinka sportuoti, žaisti, bėgioti, yra greičiausias už visus klasėje. Patinka lankyti mokyklą, turi draugų klasėje;
nepilnamečių (duomenys neskelbtini) pateikta informacija atskleidžia sistemingus ir šiurkščius vaiko teisių pažeidimus bei tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams. Teismas privalo vertinti visus įrodymus ir priimti sprendimą, kuris geriausiai atitinka vaiko interesus. Vaikų parodymai civilinėje byloje yra savarankiškas ir pakankamas įrodymas konstatuoti žiaurų elgesį. Šiuo atveju abu atsakovai nevykdė savo konstitucinės pareigos auklėti ir prižiūrėti vaikus, neužtikrino jų fizinio, psichologinio ir socialinio saugumo bei pažeidė pamatines vaiko teises į sveiką ir saugią raidą. Abu vaikai nuosekliai pasakojo, kad motina juos versdavo stebėti savo lytinius santykius su įvairiais vyrais tiek namuose, tiek viešose vietose, pavyzdžiui, autobusų stotelėje. Be to, motina ne tik neapsaugojo dukros nuo į namus ateinančių vyrų seksualinio priekabiavimo, bet ir menkino situacijos rimtumą, teigdama, kad tai tebuvo „žaidimas“. (duomenys neskelbtini) paliudijo, kad motina juos mušdavo su šluota, o sesę – su diržu. Vaikai gyveno nuolatinėje baimėje, nes motina grasino juos sumušti, jei kam nors prasitars apie situaciją namuose. Šią traumą atspindi (duomenys neskelbtini) sapnuojami košmarai, kad mama ją nužudys. Baziniai vaikų poreikiai buvo visiškai ignoruojami: jie dažnai būdavo paliekami vieni, užrakinti, be maisto ir net elektros. Šis nuolatinis apleistumas lėmė ir tai, kad vyriausioji dukra (duomenys neskelbtini) buvo priversta prisiimti suaugusiojo atsakomybę, taip prarasdama savo vaikystę. Ji turėjo rūpintis jaunesniais broliais, juos raminti ir net saugoti nuo pačios motinos. Dėl to mergaitė neišsimiegodavo ir patirdavo didžiulį stresą, kuris nederėjo su jos amžiumi. Nors aktyvius smurtinius veiksmus vykdė motina, tėvo neveikimas taip pat yra laikomas pareigų nevykdymu. Būdamas vienas iš tėvų, jis turėjo pareigą apsaugoti vaikus nuo žalingos aplinkos ir motinos smurto. Jo pasyvus vaidmuo ir nedalyvavimas vaikų gyvenime sudarė sąlygas smurtui tęstis ir yra vertinamas kaip apleistumas iš jo pusės. Abu tėvai savo veiksmais ir neveikimu pademonstravo visišką nesugebėjimą tinkamai vykdyti tėvų pareigų ir užtikrinti vaikų teisių bei teisėtų interesų;
teismas nepagrįstai teigia, kad tėvų „ryšys su vaikais nėra visiškai nutrūkęs“. Byloje esantys duomenys įrodo, kad šis „ryšys“ yra ne tik minimalus, bet ir traumuojantis. Teismas akcentuoja patį susitikimų faktą, tačiau ignoruoja jų kokybę. Susitikimų metu motina naršo telefone, nerodo susidomėjimo vaikais, o vaikai demonstruoja akivaizdų prieraišumą globėjai. Vaikų liudijimai atskleidė, kad net pokalbių telefonu metu jie girdėdavo motiną lytiškai santykiaujant. Tai nėra ryšio palaikymas, o pakartotinis vaikų traumavimas. Byloje fiksuotas vaikų emocinis atotrūkis nuo motinos, teigiama, kad „vaikai atprato nuo jos“. Tai rodo, kad ryšys yra faktiškai nutrūkęs iš vaikų perspektyvos, o formalus jo palaikymas kelia jiems sumaištį;
teismas nurodė, kad atsakovė „deda tam tikras pastangas“ (buvo kelis kartus įsidarbinusi, ieško darbo), o atsakovas „užregistravo individualią veiklą“. Šios pastangos yra epizodinės, nenuoseklios ir neduodančios jokių stabilių, ilgalaikių rezultatų, būtinų vaikų gerovei užtikrinti. Faktas, kad motina „kelis kartus įsidarbino“, rodo ne pastangas, o nesugebėjimą išlaikyti darbo vietos. Užimtumo tarnybos duomenys patvirtina, kad ji atsisakė siūlomo darbo. Tėvo individualios veiklos registravimas yra tik formalus veiksmas, neįrodantis realių pajamų gavimo ar finansinio stabilumo. Motinos tvirtinimas, kad ji susirado gyvenamąją vietą, buvo paneigtas jos pačios veiksmais – išvykimu į kitą miestą ir adreso nenurodymu. Tai rodo ne stabilumo siekį, o nuolatinį vengimą prisiimti atsakomybę ir būti nepasiekiamai institucijoms;
teismas klaidingai įvertino atsakovų bendradarbiavimą su specialistais. Teismo išvada, kad „bendradarbiavimas iš dalies vyko“ ir tėvai „nėra visiškai atsisakę priimti pagalbos“, yra formalus ir neatitinka faktinių aplinkybių. Byloje užfiksuotas aiškus ir nuoseklus pagalbos vengimo ir specialistų rekomendacijų ignoravimas. Tėvas nedalyvavo atvejo vadybos posėdžiuose. Motina nutraukė psichologo konsultacijas, neatvyko į pozityvios tėvystės mokymus. Tai yra sistemingas atsisakymas spręsti savo problemas, kurios ir lėmė vaikų paėmimą iš šeimos. Pavieniai kontaktai su socialiniais darbuotojais negali būti laikomi pakankamu bendradarbiavimu.
Atsiliepimas
Atsakovai ATS2 ir ATS1 atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė ATS2 , tėvas – atsakovas ATS1 , nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė ATS2 , tėvas gimimo dokumentuose nenurodytas.
2024 m. balandžio 23 d. buvo užpildyti vaikų laikinojo apgyvendinimo aktai, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo laikinai apgyvendinti Vilniaus miesto krizių centre, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo laikinai apgyvendinti Vaikų ir paauglių socialinio centro globos centre. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi išdavė teismo leidimą paimti nepilnamečius (duomenys neskelbtini) iš jų motinos ATS2 ir tėvo ATS1 , o (duomenys neskelbtini) – iš jo motinos ATS2 . Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. gegužės 24 d. potvarkiais vaikams nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas Vaikų ir paauglių socialinis centras, vaikų globos vieta nustatyta budinčio globotojo namuose.
Tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydama neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią visų vaikų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. sausio 16 d. sprendimu atsakovų tėvų valdžią apribojo terminuotai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors atsakovai tinkamai tėvų valdžios neįgyvendina ir nededa tinkamų pastangų tam, kad vaikai būtų grąžinti į šeimą, įvertinus tai, kad tam tikros pastangos keisti padėtį atsakovų elgesyje stebimos, tai pat tai, kad atsakovai susiduria su gyvenamosios vietos ir darbo paieškos sunkumais, nagrinėjamu atveju tėvų valdžia ribotina laikinai, o neterminuotas tėvų valdžios apibojimas būtų pernelyg griežta ir kraštutinė priemonė. Tarnyba padavė apeliacinį skundą dėl 2026 m. sausio 16 d. sprendimo dalies, kuria nuspręsta atsakovų tėvų valdžią apriboti terminuotai, ir prašo atsakovų tėvų valdžią apriboti neterminuotai.
Pagal Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą, priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Pagal CPK 3.180 straipsnio 3 dalį, laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
Vienas esminių laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo skirtumų yra tas, kad, apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), tokiu atveju biologinių tėvų valdžia nebegali būti atkurta.
Tėvų valdžia visų pirma yra pareigų vaikui visetas ir suponuoja visapusišką vaiko sveiką vystymąsi užtikrinančių poreikių patenkinimą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo ir masto, taip pat turėtų būti įvertinta, dėl kokių priežasčių tėvas (motina) nevykdo savo pareigų – ar dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių (ligos, laikino darbo praradimo), ar dėl priežasčių, kurios priskirtinos tėvų kaltei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023).
Tėvo elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti tėvo pareigas. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Vien tai, kad tėvas (motina) galimai pradėjo keisti savo elgesį (ieškoti darbo, gydytis, dažniau susitikti su vaiku) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jo elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023). Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovų šeima dėl galimų vaikų teisių pažeidimų Tarnybai yra žinoma nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. Nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. šeimai taikyta atvejo vadyba, tačiau netinkamas atsakovų tėvų valdžios vykdymas tęsėsi. Tarnyba 2024 m. balandžio 19 d. gavo Vilniaus socialinių paslaugų centro pranešimą apie tai, kad atsakovai neužtikrina vaikų ugdymosi proceso, neveda vaikų į ugdymo įstaigas, nebendradarbiauja su pagalbą teikiančiais specialistais, namų aplinka dažnai kelia grėsmę vaikų sveikatai ir saugumui, atsakovai nesupranta bazinių mitybos principų, nesirūpina visaverte, subalansuota vaikų mityba, atitinkančia jų amžių, po ko 2024 m. balandžio 23 d. vaikai buvo laikinai apgyvendinti Vilniaus miesto krizių centre bei Vaikų ir paauglių socialinio centro Globos centre, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi išdavė teismo leidimą paimti vaikus iš atsakovų, o Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. gegužės 24 d. potvarkiais vaikams nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas Vaikų ir paauglių socialinis centras, vaikų globos vieta nustatyta budinčio globotojo namuose.
Šeimai toliau buvo taikoma atvejo vadyba, sudaryti pagalbos šeimai planai, atvejo vadybą koordinavo Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyrius (toliau – ir Pagalbos šeimai skyrius). Pagalbos plane atsakovė įsipareigojo įsilieti į darbo rinką, išsinuomoti būstą ir nurodyti gyvenamosios vietos adresą, stiprinti savo emocinę būklę, lankyti psichologo konsultacijas, stiprinti tėvystės įgūdžius, lankyti vaikus.
Pagalbos šeimai skyriaus 2024 m. liepos 2 d. pasitarimo protokole dėl ATS2 ir ATS1 šeimos situacijos nurodyta, kad nuo to laiko, kai šalių vaikai 2024 m. balandžio mėn. buvo paimti iš šeimos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), dėl vaikams nesaugių sąlygų, atsakovai bute (duomenys neskelbtini), nerandami. 2024 m. birželio 20 d. buvo gauta informacija iš savivaldybės įmonės Vilniaus miesto būsto, kad ieškovė nutraukė buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Pagalbos šeimai skyriaus specialistams nepavyko nustatyti šalių gyvenamosios vietos, nes atsakovas atvejo vadybos posėdžiuose nedalyvauja, o atsakovė kategoriškai atsisako nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą. Nuo 2024 m. balandžio 23 d. atsakovai vengia bendrauti su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke. Dėl atsakovų nebendradarbiavimo, duomenų apie gyvenamąją vietą nepateikimo nėra galimybės atsakovams teikti socialinės priežiūros šeimai paslaugų.
Viešosios įstaigos Vaikų ir paauglių socialinio centro Globos centro 2025 m. sausio 29 d. rašte dėl informacijos pateikimo apie (duomenys neskelbtini) globos procesą nurodyta, kad vaikų susitikimai su atsakovais vyksta Globos centre pagal iš anksto suplanuotą grafiką - visuomet tuo pačiu metu 1 kartą per savaitę. Pirmas susitikimas vyko 2024 m. gegužės 14 d., į jį atvyko abu atsakovai. Buvo 37 suplanuoti susitikimai, iš jų į susitikimus abu atsakovai atvyko 10 kartų, atsakovė viena atvyko 12 kartų, 15 kartų neatvyko nei vienas iš atsakovų. Vyresni vaikai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dar 2 kartus per savaitę skambina atsakovei telefonu numatytomis dienomis: pirmadieniais ir penktadieniais. Pastaruoju metu atsakovė su vaikais telefonu kalba labai trumpai arba iš viso neatsiliepia į skambutį. Atsakovai laikinos globos pradžioje atnešdavo vaikams sulčių, saldumynų, minkštų žaislų, keletą rūbelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) du kartus davė po 10 eurų kišenpinigių. Pastaruoju metu atsakovai vaikams nieko neatneša, išlaikymo neteikia. Atsakovai į susitikimus dažnai vėluoja.
Pagalbos šeimai skyriaus 2025 m. vasario 7 d. rašte dėl informacijos apie ATS2 ir ATS1 pateikimo nurodyta, kad nors atsakovas socialinei darbuotojai išsakė norą dalyvauti psichologo konsultacijose ir buvo užregistruotas į eilę psichologo konsultacijoms, tačiau vėliau su atsakovu susisiekti nepavyko ir konsultacijos jam nebuvo suteiktos. Atsakovė du kartus dalyvavo psichologo konsultacijose, tolimesnėms konsultacijoms atsakovė nesiregistravo, todėl jos buvo nutrauktos. Atsakovė buvo informuota apie galimybę dalyvauti individualiose Pagalbos šeimai skyriaus specialistės konsultacijose pozityvios tėvystės klausimais, tačiau suplanuotoje konsultacijoje nedalyvavo, apie neatvykimą neinformavo. Atsakovai epizodiškai bendravo su socialine darbuotoja, į rekomendacijas dėl šeimos situacijos gerinimo neatsižvelgė. Atsakovai nesiekia teigiamų pokyčių, neturi pastovios gyvenamosios vietos ir finansinio stabilumo, vaikams išlaikymo neteikia. Užimtumo tarnybos duomenų bazės išraše nurodyta, jog atsakovė iki šiol neįsidarbino, du kartus atsisakė siūlomo darbo. Atsakovas taip pat niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Atsakovė atšaukė ne vieną susitikimą su vaikais dėl įvairių priežasčių. Vaikai patys dažniau skambina atsakovei, nei ji jiems. Atsakovė ne visada atsiliepia į dukros bei sūnų skambučius, o atsiliepusi negeba palaikyti konstruktyvaus pokalbio, bendravimas trunka kelias minutes. Socialinė darbuotoja 2025 m. sausio 15 d. ir 2025 vasario 5 d. kartu su globos koordinatore dalyvavo ir stebėjo atsakovės susitikimus su vaikais, atsakovas į šiuos susitikimus neatvyko. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teiravosi atsakovės, kodėl tėvas pažadėjo ir neatvyko, tačiau atsakovė priežasčių nenurodė, skambinti atsakovui atsisakė. Susitikimų metu atsakovė stokojo socialinių įgūdžių, negebėjo atliepti vaikų emocinių poreikių, nesidomėjo jais, neklausė, kaip sekasi. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) liūdėjo, verkė, pyko, kadangi ji neskyrė jiems dėmesio. Mažamečiai, siekdami atsakovės dėmesio, triukšmavo, metė jai žaisliukus, tačiau atsakovė neatliepė jų poreikio bendravimui. Susitikimų metu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su džiaugsmu bėgo pas globėją, vadindami ją mama, labiau norėjo bendrauti su globėja, nei su atsakove. Į pasimatymus su vaikais atsakovė atvyko be lauktuvių, periodiškai naršė telefone, nekreipdama dėmesio į mažamečius. 2025 m. sausio 22 ir 29 dienomis planuoti vaikų ir atsakovės susitikimai neįvyko, atsakovė teisinosi sulaužyta ranka ir kitomis ligomis.
Tarnyba 2025 m. gegužės 27 d. gavo informaciją iš Vaikų ir paauglių socialinio centro, kurioje nurodoma, kad 2025 m. gegužės 21 d. Globos centro specialistams konsultacijos metu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) papasakojo apie galimą seksualinį priekabiavimą gyvenant atsakovės namuose. 2025 m. gegužės 28 d. buvo išklausytos nepilnamečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuomonės, kiti vaikai nebuvo išklausyti dėl mažo amžiaus.
(duomenys neskelbtini) užėjus į vaiko nuomonės išklausymo kambarį, mergaitei buvo pasiūlyta atsisėsti, kur jai patogu. (duomenys neskelbtini) atsisėdus ant sofos, buvo paklausta, kokios jos yra nuotaikos, ji atsakė, kad geros, bet ir blogos. Pasiteiravus, kas blogo atsitiko, mergaitė nurodė, kad „mama broliui darė seksualinį smurtą“. Mergaitė pradėjo pasakoti, kad mama juos su broliu (duomenys neskelbtini) naktį pasiimdavo ir jie žiūrėdavo, kaip mama lytiškai santykiauja su kitais vyrais. Taip pat mergaitė dalinosi, kad mama dažnai juos (ją kartu su broliais) uždarydavo namuose, jie išvis nevalgė, dažnai juos palikinėjo namuose, ji prižiūrėjo brolius, jais rūpinosi, o motina sakydavo, kad jeigu vaikai apie tai kažkam pasakys, tai motina juos primuš. Patikslinus, apie kokį laikotarpį mergaitė pasakojo, ji nurodė, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metai ((duomenys neskelbtini) mergaitei sukako (duomenys neskelbtini) metai). (duomenys neskelbtini) nurodė, jog turėjo saugoti brolius nuo mamos, ji apie tokią blogą situaciją namie niekam nieko nepasakojo, nes bijojo, kad motina gali sumušti ją ir brolius, būdavo atvejų, kai mergaitei reikėjo saugoti brolius nuo mamos. Mergaitė pasakojo, kad mama rūkė, vartojo alkoholį, jie net negalėjo išeiti į tualetą, nes motina juos visada užrakindavo. Anot mergaitės, motina norėtų ją su broliais susigrąžinti į šeimą, apsimeta, kad ji gera, bet iš tikrųjų ji yra bloga. Vaikų motina yra minėjusi, kad galėtų vaikus atiduoti į globos namus ir jau jų nebesusigrąžinti. Mergaitė taip pat papasakojo, kad kai paskutinį kartą kalbėjosi su motina telefonu, pokalbio metu ji girdėjo, kaip mama lytiškai su kažkuo santykiavo. Mergaitė nurodė, kad yra mačiusi, kaip mama „darė seksą“ su kitais vyrais ir su broliu (duomenys neskelbtini). Taip pat mergaitė papasakojo, kad kai pas mamą ateidavo vyrai, jai kišdavo rankas po maike, nors mergaitė sakė mamai, kad jai tas nepatinka, į ką mama atsakydavo „o ką, jisai taip žaidžia“. Mergaitė pažymėjo, jog tokių atvejų buvo trys, bet tų vyrų ji nepažįsta. Mergaitė nurodė, jog yra drąsi, nes išdrįso pasakyti mokytojai apie tai, kas vyksta namuose, ir mokytoja iškvietė vaiko teises. Pasiteiravus (duomenys neskelbtini), ar ji prisimena gerus momentus, jai gyvenant su motina, ji atsakė, jog tokių momentų nebuvo. Mergaitė prisiminė, kad vieną kartą, kai ji užmigdė visus brolius ir pati užmigo, mama buvo išėjusi į lauką, pas ją buvo atėję draugai ir jie garsiai bendravo, broliai atsikėlė ir ji turėjo juos prižiūrėti. Dėl to ji neišsimiegojusi išėjo į mokyklą. Grįžus po mokyklos ji namie rado didelę netvarką, mama liepė jai tvarkytis, o ji norėjo ilsėtis. Tėtis visą laiką būdavo darbe. Mergaitė pasakė, kad „tėtis uždirba pinigus, o mama tuo metu būna su kitais vyrais“. Tėtis nežino apie tai, bet jis pats turi kitą draugę. Mergaitė papasakojo, jog kai į jų namus buvo atvykę vaiko teisių specialistai, mama buvo paėmusi ją už ausies ir pasakiusi, kodėl ji pasakė viską, kas vyksta jų namuose, kad ji neturėjo teisės, bet (duomenys neskelbtini) pasakė, kad turi teisę. Pasiteiravus mergaitės, ar, įvykus teigiamiems pokyčiams, ji norėtų grįžti į šeimą, mergaitė atsakė, kad nenorėtų grįžti pas mamą, geriau gyventų su globėjais. Į organizuojamus susitikimus mama neateina, tikriausiai dėl to, kad bijo, kad vaikai viską pasakys vaiko teisių specialistams, kai mergaitė su broliu jai skambina, ji nekelia ragelio. Motina vaikams sakė, kad susirado du darbus, bet mergaitė ja netiki. Mergaitė taip pat papasakojo, kad mamai išėjus savo reikalais, ji buvo viena su broliais, broliai verkė, tą išgirdo kaimynė ir iškvietė vaiko teises. Kai mama grįžo namo, ji pasakė, kad nužudys kaimynę, mergaitė pabėgo, nes negalėjo gyventi košmare. Mergaitė prisiminė, kai buvo maža, mama turėjo daug vyrų. Dažnai būdavo, kad jie neturėjo ką valgyti, net šaldytuvo nebuvo, jie visada būdavo alkani. Mergaitė džiaugiasi, kad pas brolius viskas yra geriau, ji turi jų nuotrauką. Iki šiol pasitaiko, kad mergaitė sapnuoja košmarus apie mamą, kad mama ją nužudys su peiliu. Pasiteiravus, kaip mergaitė jaučiasi gyvendama budinčios globotojos šeimoje, ji pasakė, kad labai gerai jaučiasi, jaučiasi apsaugota. Toliau tęsė, kad pradėjo daugiau melstis už mamą, už priešus, vaikšto į bažnyčią, patarnauja. Dalyvauja šventėse mokykloje, važiuoja pramogauti, gimtadienį švęs arklių stovykloje. Buvo Turkijoje, jai labai patiko vaikų klubas, putų šou, jie kiekvieną kartą ėjo į koncertą, šoko, stebėjo klouno pasirodymus. Mergaitė nurodė, kad šiuo metu jaučiasi gerai, jos praeitis yra bloga, o dabar viskas yra gerai.
(duomenys neskelbtini) užėjus į vaiko nuomonės išklausymo kambarį, berniukui buvo pasiūlyta atsisėsti, kur jam patogu, taip pat buvo pasiūlyta pokalbio metu pažaisti, jeigu jis norėtų. Pasiteiravus (duomenys neskelbtini), kaip jam sekasi, jis atsakė, kad gyvena gerai. Lanko mokyklą, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, mokosi geriausiai iš visų vaikų, gauna penketukus ir dešimtukus. Anksčiau lankė darželį, į kurį jį vesdavo ir pasiimdavo mama. Pasiteiravus, ką (duomenys neskelbtini) prisimena, kai jis gyveno su motina, jis atsakė, kad gyvenimas buvo blogas. Mama visada gėrė ir, jam gėda tai sakyti, bet darė seksą su tėčiu ir sakė jam žiūrėti. Tą darė ir stotelėje, ir lovoje, ir naktį išeidavo į lauką, ir tai darė, ir vertė juos žiūrėti. Jie su sese (duomenys neskelbtini) mamai sakė, kad jiems tas nepatinka, į ką mama atsakydavo „nieko, pažiūrėsite“. Anot (duomenys neskelbtini), tas vykdavo kiekvieną naktį, dėl ko jis su sese ir mažiukai broliai negalėjo miegoti. Dabar jis jaučiasi gerai, pas budinčią globotoją jam patinka gyventi. Su mama susitinka, bet jis tų pasimatymų nenori. Susiskambina su mama telefonu, paskutinį kartą, kai jie kalbėjo telefonu, anot berniuko „jie tą darė su tėčiu“, jis viską girdėjo, norėjo sudaužyti telefoną. Berniukas tęsė, kad kai jie gyveno su mama, ji juos mušė su šluota, gėrė alkoholį, dar siūlė ir jiems išgerti, bet jie atsisakė ir norėjo pasislėpti. Mama sakė viską labai piktai. Su diržu mušė sesę. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad niekam nesakė, kad jam blogai, bet kaimynė, išgirdusi, kad vaikai verkia, iškvietė policiją ir vaiko teises, juos paėmė iš šeimos. Berniukas taip pat papasakojo, kad turėjo prižiūrėti mažesnius broliukus, būdavo, kad namuose nebūdavo elektros, nes mama išjungdavo. Juos ėmė iš šeimos apie šešis kartus. (duomenys neskelbtini) tęsė, kad nenorėtų grįžti namo, nes, anot jo, mama niekada nepasikeis, ji visada tokia ir pasiliks. Jis neprisimena gerų momentų, gyvendamas su mama, nenorėtų grįžti gyventi pas ją. Berniukas paminėjo, kad gyvendamas su mama jis labai blogai miegojo, o dabar miega gerai, nors ir kartais sapnuoja, kaip jį mama mušė. (duomenys neskelbtini) patinka sportuoti, žaisti, bėgioti, yra greičiausias už visus klasėje. Patinka lankyti mokyklą, turi draugų klasėje.
Šių duomenų pagrindu Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate 2025 m. birželio 9 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19943-25 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį (Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas).
Pagalbos šeimai skyriaus 2025 m. birželio 9 d. rašte dėl informacijos apie ATS2 ir ATS1 pateikimo nurodyta, kad po 2025 m. vasario 7 d. teikto rašto situacija atsakovų šeimoje išlieka bloga. Atsakovai toliau nebendradarbiauja su atvejo vadybininke ir socialine darbuotoja, atsakovų gyvenamoji vieta išlieka nežinoma, todėl nėra galimybės teikti socialinės priežiūros šeimai paslaugų. Atsakovas nuo 2025 m. sausio 1 d. nedalyvavo nei viename susitikime su vaikais. Pagalbos šeimai skyriaus socialinė darbuotoja 2025 m. balandžio 23 d. ir 2025 m. gegužės 30 d. dalyvavo atsakovės susitikimuose su vaikais. Susitikimai vyko nenuosekliai, iš paskutiniojo susitikimo atsakovė išėjo 20 minučių anksčiau. (duomenys neskelbtini) padovanojo atsakovei savo pieštą piešinį, tačiau pastaroji atsisakė jį pasiimti su savimi. Šis įvykis mergaitę nuliūdino. Atsakovės ir jos sūnų ryšys nutolęs. Berniukai susitikimų metu žaidė tarpusavyje, o atsakovei paėmus (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) ant rankų, jie tuoj pat prašė juos paleisti. Atsakovė skambino atsakovo motinai, siekė, kad berniukai daugiau laiko bendrautų su močiute. Nuo 2025 m. gegužės mėnesio pradžios su atsakove susisiekti telefonu nepavyksta, kadangi ji nekelia ragelio ir neperskambina. Atsakovė paskutinį kartą buvo atvykusi į Pagalbos šeimai skyrių 2025 m. balandžio 14 d., kur jai pasirašytinai įteikti dokumentai dėl nuolatinės globos nepilnamečiams nustatymo bei tėvų valdžios ribojimo.
Užimtumo tarnybos duomenimis atsakovė nuo 2025 m. kovo 6 d. iki 2025 m. birželio 11 d. buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. balandžio 23 d. iki 2025 m. balandžio 26 d. buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. birželio 3 d. iki 2025 m. birželio 25 d. buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. liepos 7 d. iki 2025 m. liepos 15 d. buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. liepos 17 d. iki 2025 m. liepos 20 d. buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 8 d. buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini). Duomenų apie vėlesnius atsakovės darbo santykius nėra. Atsakovas darbo santykių neturėjo, yra užregistravęs individualią veiklą, tačiau duomenų apie gautas pajamas nepateikta.
Aukščiau nurodytos aplinkybės duoda pagrindą teigti, kad atsakovai ilgą laiką visiškai nesirūpina vaikais, yra nusišalinę nuo savo, kaip tėvų, pareigų užtikrinti visapusišką vaikų sveiką vystymąsi vykdymo, ir nėra duomenų, kad ši padėtis gali pasikeisti. Pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo epizodinius atsakovų veiksmus ieškant darbo, lankant vaikus, dalyvaujant keliose psichologo konsultacijose vertino kaip pastovias, teigiamus rezultatus duodančias atsakovų pastangas pakeisti savo elgesį ir susigrąžinti vaikus į šeimą.
2024 m. balandžio mėn. paėmus vaikus iš šeimos gyvenamosios vietos dėl nesaugių vaikams gyventi sąlygų, nepaisant šeimai teiktos atvejo vadybos, sudaryto pagalbos plano, atsakovai nesiekė teigiamų pokyčių ir galimybės susigrąžinti vaikus į šeimą. Atsakovai vengia bendrauti su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke. Atsakovai po 2024 m. balandžio mėn. nebuvo randami šeimos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio mėn. šių patalpų nuomos sutartis su atsakove buvo nutraukta, o duomenų apie kitą gyvenamąją vietą nei atsakovė, nei atsakovas pagalbą šeimai teikiantiems Pagalbos šeimai skyriaus specialistams nepateikė. Atsakovas nedalyvavo nei vienoje psichologo konsultacijoje, atsakovė dalyvavo dvejose psichologo konsultacijose 2024 m. spalio ir lapkričio mėn., kitoms konsultacijoms nesiregistravo. Atsakovas neįsidarbino, nors įregistravo individualią veiklą, tačiau duomenų apie gaunamas pajamas neteikė. Atsakovės darbo santykiai nuo 2025 m. kovo 6 d. iki 2025 m. rugpjūčio 8 d. buvo trumpalaikiai, atsakovė nurodytu laikotarpiu dirbo ne vienoje darbovietėje, darbo santykiai trukdavo nuo keleto mėnesių iki kelių dienų. Atsakovė ne vieną kartą atsisakė jai siūlomo darbo. Duomenų apie atsakovės darbo santykius po 2025 m. rugpjūčio 8 d. byloje nėra. Tai rodo, kad atsakovė nesiekia išlaikyti darbo santykius ir gauti nuolatines pajamas.
Atsakovai neatvyko į didelę dalį suplanuotų susitikimų su vaikais, atsakovas nuo 2025 m. sausio 1 d. susitikimuose su vaikais iš viso nedalyvauja. Tik į pradinius susitikimus atsakovai atnešdavo vaikams sulčių, saldumynų, žaislų, vėliau atsakovai vaikams nieko neatnešdavo. Materialinio išlaikymo vaikams atsakovai neteikia. Iš Pagalbos šeimai skyriaus socialinės darbuotojos stebėtų 2024 m. sausio mėn., 2024 m. lapkričio mėn., 2025 m. balandžio mėn. ir 2025 m. gegužės mėn. vykusių atsakovės susitikimų su vaikais matyti, kad atsakovė nesidomėjo vaikais, neklausė, kaip vaikams sekasi, neatliepė vaikų emocinių poreikių ir poreikio bendrauti, periodiškai naršė telefone, atsakovės ir vaikų emocinis ryšys nutolęs, ir ši situacija keturių stebėtų susitikimų metu, per daugiau kaip vienerių metų terminą, išliko nepakitusi/nepagerėjusi. Tačiau stebimas artimas vaikų ir laikinųjų globėjų ryšys ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) globėją vadino mama, labiau norėjo bendrauti su ja, o ne su atsakove, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2025 m. gegužės 28 d. nuomonės išklausymo metu teigė, kad budinčių globėjų šeimoje jaučiasi gerai ir saugiai).
Pagalbos šeimai skyriaus 2025 m. vasario 7 d. ir 2025 m. birželio 9 d. raštuose dėl informacijos apie ATS2 ir ATS1 pateikimo nurodyta, kad atsakovų elgesys nesikeičia – atsakovai nesiekia keisti situacijos, nevykdo pagalbos šeimai plano, nebendradarbiauja su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke, nenurodo gyvenamosios vietos adreso ir nesudaro galimybės įvertinti esamų gyvenimo sąlygų.
Atsakovai pasyviai elgėsi ir bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme procese. Atsakovai asmeniškai nedalyvavo nei viename teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme (atsakovai buvo atstovaujami advokatės teikiant atsakovams valstybės antrinę teisinę pagalbą, į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančią instituciją dėl advokatų atsakovams skyrimo kreipėsi pirmosios instancijos teismas), nepasinaudojo galimybe asmeniškai pateikti savo poziciją dėl pareikšto reikalavimo neterminuotai apriboti tėvų valdžią, dėl dedamų pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, dėl aplinkybių, sutrukdžiusių atsakovams tinkamai vykdyti pagalbos šeimai planą. Atsakovai nepateikė ir atsiliepimų į Tarnybos apeliacinį skundą, t. y. toliau išliko pasyvūs sprendžiant klausimą dėl terminuoto ar neterminuoto atsakovų tėvų valdžios apribojimo.
Kadangi atsakovai ilgą laiką visiškai nesirūpina vaikais, nėra duomenų, kad šis atsakovų elgesys realiai keičiasi ir (ar) gali pasikeisti, nesant įrodymų, kad toks atsakovų elgesys yra sąlygotas objektyvių, pateisinamų priežasčių, yra pagrindas atsakovų tėvų valdžią apriboti terminuotai.
Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimą, todėl nepagrįstai atsakovų tėvų valdžią apribojo terminuotai. Atitinkamai, apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, nustatant, kad atsakovų tėvų valdžia apribojama neterminuotai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsakovams byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Todėl abu atsakovai yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų byloje, ir, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir neperskirstomos (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnio 3 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. sprendimą pakeisti. Neterminuotai apriboti atsakovei ATS2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini). Neterminuotai apriboti atsakovui ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.