- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-16
- Bylos Nr.
- 2YT-4392-1045/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00330-2026-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Sigita Taurienė
- Pareiškėjas
- M. D.
- Suinteresuotas asmuo
- J. I.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius
- Kategorijos
- 2.2.1.3Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.6.5Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas
- 3.4.6.10pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus atstovei M. K.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per nuotolį išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo; suinteresuoti asmenys – J. I.; institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. D. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti J. I. neveiksniu ar ribotai veiksniu pareiškime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatyti J. I. globą srityse, kuriose jis pripažintas neveiksniu, bei jo globėja skirti pareiškėją.
Kartu su pareiškimu, be kitų dokumentų, pateikta biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2025 m. lapkričio 24 d. išvada Nr. 130-345/25 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius (toliau – išvadą teikianti institucija) 2026 m. vasario 4 d. išvadoje Nr. A782-/26 „Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo J. I.“ sutinka, kad suinteresuotas asmuo J. I. būtų pripažintas neveiksniu visose srityse, jo globėja rekomenduoja skirti pareiškėją.
Byloje yra gauti suinteresuoto asmens J. I. medicinos dokumentai iš
VšĮ Centro poliklinikos.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens J. I. atstovas advokatas Artūras Cibulskas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame teigia, kad nagrinėjamos bylos atveju yra tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę suinteresuoto asmens J. I. psichinei būklei nustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, civilinė byla sustabdyta iki bus atlikta ekspertizė.
Teisme 2026 m. gegužės 14 d. gautas VšĮ „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba“ 2026 m. gegužės 11 d. ekspertizės aktas Nr. TPE-201/2026, kuriame suinteresuotam asmeniui J. I. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – demencija, sergant netipiška arba mišria Alzheimerio liga. Ekspertizės akte nustatyta, kad J. I. dėl psichikos sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse; taip pat dalyvauti teismo posėdyje ir duoti teismui paaiškinimus, atsakinėti į klausimus, nes nesupras teismo proceso ir jo prasmės.
Per teismo posėdį pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti, nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog suinteresuotas asmuo J. I. nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, taip pat prašo paskirti ją suinteresuoto asmens J. I. turto administratore. Pareiškėja paaiškino, kad gyvena su suinteresuotu asmeniu (tėvu) ir juo rūpinasi jau daug metų, tėvo sveikata palaipsniui blogėja. Suinteresuotam asmeniui nustatyta demencija, todėl jis nebegali visiškai savimi pasirūpinti: jam reikia priminti, kad jis atsikeltų iš lovos, pavalgytų, išgertų vaistus, jam reikalinga nuolatinė priežiūra.
Per teismo posėdį suinteresuoto asmens J. I. atstovas advokatas Artūras Cibulskas palaikė pareiškimą; pažymėjo, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai (socialinių darbuotojų išvada, Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas) pagrindžia pareiškimo pagrįstumą. Pareiškėjo atstovo vertinimu, suinteresuoto asmens neveiksnumas turi būti nustatomas tokia apimtimi, kaip yra rekomenduojama socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1- 742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl asmens pripažinimo neveiksniu
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsniu, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Asmens neveiksnumas (ribotas veiksnumas) nustatomas, remiantis dviem kriterijais: medicininiu ir juridiniu.
Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti, ar egzistuoja medicininis kriterijus pripažinti suinteresuotą asmenį J. I. neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartimi buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizės 2026 m. gegužės 11 d. akte Nr. TPE-201/2026 suinteresuotam asmeniui J. I. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – demencija, sergant netipiška arba mišria Alzheimerio liga. Ekspertizės akte nurodyta, kad dėl psichikos sveikatos būklės suinteresuotas asmuo J. I. negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse; dėl visiškos buitinės ir socialinės dezadaptacijos jam būtina nuolatinė kito asmens priežiūra ir globa.
Žemesnės instancijos teismas
Eksperto išvada yra nuosekli, pagrįsta suinteresuoto asmens J. I. asmens sveikatos istorijos ir jo apžiūros metu gautų duomenų tyrimu. Proceso dalyviai prieštaravimų ir (ar) pastabų dėl eksperto išvadų nepareiškė. Objektyvių priežasčių abejoti ekspertizės akte suformuluotų išvadų pagrįstumu ir jų įrodomąja reikšme nenustatyta. Išvadą teikiančios institucijos 2026 m. vasario 4 d. išvadoje Nr. A782-/26 „Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo J. I.“ fiksuotos aplinkybės, pateiktas išvadą teikiančios institucijos vertinimas atitinka išdėstytas ekspertizės akte aplinkybes. Byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje laikėsi nuoseklios pozicijos dėl būtinumo suinteresuotą asmenį J. I. pripažinti neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes jis nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės, priimti sprendimų ir pasirūpinti savimi tose srityse.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje suformuluota nuostata, jog asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Todėl jeigu teismas, remdamasis išsamia ir visapusiška eksperto medicinine išvada bei išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad asmuo tikrai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu visose tose srityse yra pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, tarp jų – ambulatorinės teismo ekspertizės aktą, išvadą teikiančios institucijos išvadą, išklausęs teismo posėdyje dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, konstatuoja, kad nustatyti tiek medicininis, tiek juridinis kriterijai apriboti suinteresuoto asmens J. I. veiksnumą, kad būtų tinkamai apsaugoti jos interesai ir teisės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal byloje pateiktus duomenis, suinteresuotas asmuo J. I. nesiorientuoja aplinkoje (išskyrus namų aplinką) ir laike, ne visada atpažįsta juo besirūpinantį asmenį; negali įsigyti savarankiškai pirkinių ir suplanuoti savo išlaidų jiems įsigyti; nežino, kokio dydžio gauna pajamas, kokį turi turtą; nesuvokia, kam yra reikalingos sutartys, parašas, kaip apskaičiuojami ir mokami mokesčiai; negali savarankiškai pasigaminti maisto, pasirūpinti asmens higiena; negali savarankiškai vartoti vaistų; negali savarankiškai naudotis sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis; negalėtų vykdyti globėjo pareigų; nesupranta darbo teisinių santykių esmės.
Įvertinus suinteresuoto asmens J. I. psichikos sveikatos būklę, darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo dėl savo psichikos būklės nesugeba savarankiškai savimi pasirūpinti, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ir pripažintinas neveiksniu šiose turtinių teisinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje.
Teismas, pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens J. I. veiksnumo ribojimo asmeninių neturtinių teisinių santykių srityse, pažymi, kad, bylos duomenimis, J. I. iš esmės negali priimti savarankiškų sprendimų visose asmeninių neturtinių santykių srityse. Kartu teismas atsižvelgia į pareiškėjos paaiškinimus per teismo posėdį, kad suinteresuotas asmuo J. I. gyvena su pareiškėja, būna visą laiką namų aplinkoje, suinteresuotas asmuo neturi nepilnamečių vaikų ar kitų asmenų, kuriais turėtų rūpintis (juos globoti), bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad yra asmuo, su kuriuo suinteresuotas asmuo planuotų sudaryti santuoką, taip pat nustatyta, kad dėl savo sveikatos būklės J. I. negalėtų sukurti darbo teisinių santykių. Tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai asmeniui nėra aktualios konkrečios asmeninių neturtinių teisinių santykių įgyvendinimo sritys (nėra pagrindo spręsti, kad nurodytose srityse asmuo įgyvendina ar sieks įgyventi savo turimą subjektinę teisę), tai jose asmens veiksnumas neturėtų būti ribojamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-781-2025). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, siekiant apsaugoti suinteresuoto asmens J. I. teises ir interesus, riboti jo asmenines neturtines teises šeimos teisinių santykių ir darbo teisinių santykių srityse, taip pat nustatyti, kad jis negali būti globėju.
Teismas, remdamasis aktualia teismų praktika ir bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens J. I. veiksnumas apribotinas šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; balsavimo teisės (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, CPK 176, 185 straipsniai, 468 straipsnio 1 dalis).
Dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo
Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). CPK 468 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje, kaip ir pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje.
Globa nustatoma, siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 3 dalis).
Teismas, spręsdamas dėl suinteresuoto asmens J. I. globėjo paskyrimo, atsižvelgia į tai, kad pareiškėja yra suinteresuoto asmens J. I. dukra, kuri nuolat rūpinasi tėvu, gerai žino, kokie jo poreikiai. Byloje pateiktas 2025 m. spalio 8 d. medicininis pažymėjimas Nr. 10051 patvirtina, kad pareiškėjos sveikatos būklė leidžia jai būti suinteresuoto asmens J. I. globėja. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje „Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo J. I.“ nurodyta, kad suinteresuoto asmens J. I. globėja rekomenduojama skirti pareiškėją. Pareiškėja sutinka būti paskirta suinteresuoto asmens J. I. globėja. Byloje pateikti kitų suinteresuoto asmens vaikų – dukterų I. D.-Grinevičienės ir E. J. – rašytiniai sutikimai, kad pareiškėja būtų suinteresuoto asmens globėja.
Iš į bylą pateikto 2026 m. sausio 22 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog pareiškėja neteista. Administracinių nusižengimų registro 2026 m. sausio 22 d. išrašas patvirtina, kad pareiškėja yra bausta administracine tvarka, tačiau, teismo vertinimu, už mažareikšmius pažeidimus (pvz., už automobilio stovėjimą rezervuotoje vietoje be specialaus leidimo suteikiančio teisę statyti automobilį tokioje vietoje, nedidelį maksimalaus leistino greičio keliuose viršijimą).
Atsižvelgdamas į aptartas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos asmenybe ir galėjimu (gebėjimu) tinkamai užtikrinti suinteresuoto J. I. teises ir teisėtus interesus, teismas sprendžia, kad pareiškėja atitinka globėjui keliamus reikalavimus ir paskirtina suinteresuoto asmens J. I. globėja. Teismo vertinimu, pareiškėja geriausiai užtikrins neveiksnaus J. I. asmeninių teisių bei interesų įgyvendinimą ir apsaugą (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, 507 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad globėjas veikia kaip globotinio atstovas pagal įstatymą, ginantis globotinio teises be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnis).
CPK 508 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paskirtam globėjui išaiškinama, kad jis turi šias teises ir pareigas: 1) įgyvendinti ir ginti suinteresuoto asmens J. I. teises bei interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnis); 3) neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; 4) sandoriams, kurių suma didesnė nei vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti privalo gauti išankstinį teismo leidimą; 5) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 6) globėjas negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis).
Tais atvejais, kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių, kuriuo gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnio 1 dalis). CPK 493 straipsnis numato, kad jeigu neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių. Šiuo administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.
Iš byloje esančio valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pateikto 2025 m. gruodžio 5 d. išrašo matyti, jog suinteresuotam asmeniui J. I. asmeninės nuosavybės teise priklauso: gyvenamasis namas (1/2 dalys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (1/2 dalys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (1275/2550 dalys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Spręsdamas dėl turto administratoriaus paskyrimo, teismas pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, jog globos ir turto administravimo teisės ir pareigos yra tiesiogiai susijusios su neveiksnaus asmens poreikių tenkinimu, todėl to paties asmens paskyrimas tiek globėju, tiek ir turto administratoriumi užtikrina didesnį veiksmų, atliekamų neveiksnaus asmens naudai, suderinamumą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-364-553/2016). Atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, bylos dalyvių paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog pareiškėja turi galimybes tinkamai administruoti neveiksnaus asmens turtą, todėl, siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus asmens teises ir turtinius interesus, tikslinga paskirti pareiškėją suinteresuoto asmens J. I. turto ir pajamų administratore (CK 3.245 straipsnis, CPK 508 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjai išaiškintina, kad turto administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu, iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti. Administratorius neturi teisės keisti turto tikslinės paskirties, išskyrus atvejus, kai tokiems veiksmams leidimą išduoda teismas. Teismui leidus, administratorius gali turtą perleisti kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai yra būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti. Greitai gendantį turtą administratorius gali realizuoti be teismo leidimo (CK 4.240 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu (CK 4.242 straipsnio 2, 4 dalys). Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą. Administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi (CK 4.243 straipsnio 1–4 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 468 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Pripažinti suinteresuotą asmenį J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu:
turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje.
asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; balsavimo teisių įgyvendinimo.
Nustatyti neveiksniu pripažintam J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.
Paskirti suinteresuoto asmens J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja ir turto administratore pareiškėją M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti gydymo įstaigoms sveikatos istoriją.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.