Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 17 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės 2026 m. vasario 25 d. nutarimu A. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalį 520 Eur dydžio bauda, nes jis, būdamas MB „Aukseba“, įmonės kodas 304402483, vadovu, siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnyje, nepateikė duomenų, nurodytų ANK 611 straipsnyje, t. y. jis nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2025 m. liepos 31 d. 09.48 val. valdė MB „Aukseba“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Dodge“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2026 m. balandžio 17 d. nutartimi netenkino A. B. skundo dėl Institucijos vyriausiosios specialistės 2026 m. vasario 25 d. nutarimo ir šį nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 17 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. B. buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti reikalaujamus duomenis, nes pranešimas buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu, kuris buvo nurodytas Juridinių asmenų registre. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad A. B. faktiškai gavo šį pranešimą ar turėjo realią galimybę su juo susipažinti. Vien formalus pranešimo išsiuntimas negali būti prilyginamas tinkamam šio dokumento įteikimui. Skunde pažymima, kad Institucija nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog pranešimą apeliantui buvo bandyta išsiųsti registruotu paštu ar kitokiu būdu ir toks pranešimas jam buvo įteiktas.

A. B. tvirtina, kad teismų praktikoje analogiškose situacijose pripažįstama, jog vien pranešimo išsiuntimas elektroniniu paštu nėra pakankamas tinkamo informavimo įrodymas. Institucija privalo imtis papildomų priemonių, siekiant užtikrinti asmens informavimą, o administracinė atsakomybė negali būti taikoma formaliai. Vis tik šiuo atveju, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, buvo priimtas priešingas sprendimas. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė Institucijos pareigą įrodyti pranešimo įteikimo faktą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.

Apeliaciniame skunde aiškinama, kad A. B. negalėjo įvykdyti pareigos pateikti reikalaujamus duomenis, nes apie tokį reikalavimą nežinojo. Kilus abejonėms, ar asmuo gavo pranešimą ir ar turėjo galimybę jį perskaityti, šios abejonės turi būti vertinamos jo naudai.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad analogiškoje situacijoje kita institucija jį informavo ne tik elektroniniu paštu, bet ir papildomai susisiekė telefonu. Tokiu būdu apeliantas sužinojo apie pareigą pateikti duomenis ir nedelsdamas šią pareigą įvykdė. Taigi apeliantas nevengia bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, jis reikalaujamų duomenų nepateikė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad nebuvo tinkamai informuotas apie pareigą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas prašo A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje objektyviai buvo įrodyta, jog procesiniai dokumentai A. B. buvo išsiųsti valstybiniame registre įregistruotu kontaktiniu elektroninio pašto adresu. Toks procesinių dokumentų įteikimas yra numatytas ANK 573 straipsnio 1 dalyje, todėl laikytinas tinkamu.

Atsiliepime nesutinkama su teiginiu, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų siųstų procesinių dokumentų gavimo faktą, ir nurodoma, jog pirmosios instancijos teisme A. B. pripažino, kad valstybiniame registre įregistruota pašto dėžutė yra veikianti, tačiau jis ja nesinaudoja. Institucijos Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto įsitikinimu, tokia A. B. pozicija yra vertintina kaip deklaratyvi bei gynybinė, ji nešalina asmens atsakomybės už pareigos nevykdymą.

Institucijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas pažymi, kad A. B. yra juridinio asmens vadovas, kuriam yra keliami aukštesni elgesio, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. A. B., būdamas juridinio asmens vadovu, valstybiniame registre pateikė kontaktinį elektroninio pašto adresą, kuris procesinių dokumentų išsiuntimo metu buvo veikiantis, todėl spręstina, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai.

Atsiliepime nesutinkama su teiginiu, kad Institucija nesiėmė papildomų priemonių, jog A. B. būtų informuotas apie savo pareigą. Teisės aktai nenumato Institucijai pareigos siųsti procesinius dokumentus asmenims visais įmanomais būdais. Šiuo atveju Institucija savo pareigas administracinio nusižengimo byloje įgyvendino tinkamai, o A. B. galimai neįgyvendino savo kaip juridinio asmens vadovo pareigos užtikrinti, kad visada bus pasiekiamas tais kontaktiniais adresais, kuriuos deklaravo teikdamas duomenis valstybės institucijoms ir registrams.

Atsiliepime į apeliacinį skunde pažymima, kad teismų praktikoje, esant iš esmės identiškoms faktinėms aplinkybėms, yra priimami tokie patys sprendimai, kokį šiuo atveju priėmė pirmosios instancijos teismas.

Institucijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas aiškina, kad administracinio nusižengimo byloje buvo pateikti įrodymai, kurie patvirtina procesinių dokumentų įteikimo faktą. Dar kartą pažymi, kad pats A. B. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog pašto dėžutė, į kurią buvo siųsti dokumentai, yra veikianti, ji nėra išjungta ar ištrinta. Be to, administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti įrodymai patvirtina, kad sužinojus apie tai, jog apeliantas naudojasi ir kitu elektroniniu paštu, procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ir šiuo elektroniniu pašto adresu. Institucija įrodė, kad tinkamai vykdė savo pareigas, o apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis nesinaudoja valstybiniame registre įregistruotu elektroninio pašto adresu.

A. B. apeliacinis skundas tenkintinas.

Transporto priemonės savininkas (valdytojas) pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį atsako, jeigu jis, būdamas baustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, pakartotinai nevykdo SEAKĮ nustatytų reikalavimų. Čia iš karto pastebėtina, kad Institucijos vyriausiosios specialistės 2026 m. vasario 25 d. nutarimu A. B. buvo nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, tačiau šio nutarimo dalyje, kurioje yra išdėstytos nustatytos teisės pažeidimo aplinkybės, nėra nurodytas vienas iš būtinų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, t. y. pakartotinumas. Akivaizdu, kad aptariama norma yra blanketinė – nukreipianti į kitą teisės aktą, t. y. SEAKĮ.

SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant, ar buvo pažeista minėta SEAKĮ nuostata, būtina nustatyti, jog transporto priemonės savininkui (valdytojui) buvo tinkamai įteiktas reikalavimas pateikti duomenis apie asmenį, kuris naudojosi transporto priemone administracinio nusižengimo padarymo metu. Tokio reikalavimo įteikimas transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti, taigi, tai – byloje įrodinėtina aplinkybė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-719/2024, 2AT-39-719/2025).

ANK 573 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami ir elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Šioje byloje nekilo ir nekyla ginčų, kad Institucijos vyriausiojo specialisto 2025 m. rugpjūčio 19 d. pranešimas su reikalavimu pateikti informaciją apie transporto priemonės valdytoją dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu, kuris valstybės informacinėse sistemose ar registruose buvo nurodytas kaip A. B. naudojamas elektroninio pašto adresas. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytas procesinis dokumentas administracinio nusižengimo byloje buvo išsiųstas vienu iš įstatyme numatytų būdų.

ANK 573 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Šios nuostatos, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, leidžia teigti, kad šioje normoje yra nustatyta prezumpcija, jog asmeniui, kuriam procesinis dokumentas buvo išsiųstas nurodytu būdu, buvo jam ir įteiktas. Tuo pačiu teismų praktika leidžia teigti, kad tokia prezumpcija gali būti paneigta nustačius, jog administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo ar kitas asmuo, kuriam elektroniniu paštu buvo siunčiami procesiniai dokumentai, konkrečiu elektroniniu paštu nesinaudojo, procesiniai dokumentai buvo siunčiami nesilaikant arba netiksliai laikantis ANK nustatytų reikalavimų, kas lemia ir institucijų pareigą įsitikinti, ar procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-719/2024, 2AT-24-719/2024).

Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad Institucijos vyriausiojo specialisto pranešimas su reikalavimu pateikti informaciją apie transporto priemonės valdytoją dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo 2025 m. rugpjūčio 19 d. buvo išsiųstas per e. pristatymą, tačiau nustačius, jog ši dėžutė yra neaktyvi, buvo išsiųsta popierinė siunta (duomenų apie siuntos įteikimą administracinio nusižengimo byloje nėra). Taip pat paminėtas pranešimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Iš A. B. paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis elektroninio pašto adresu, kuriuo buvo išsiųstas pranešimas su įpareigojimu pateikti informaciją apie transporto priemonės valdytoją, nesinaudoja apie penkerius metus, šiuo metu įmonės elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Registruose nurodyta informacija apie iš tikrųjų naudojamą elektroninį paštą tikriausiai nebuvo pakeista (b. l. 108). Tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija reiškia, kad jis pareigos per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, nevykdė, nes nesinaudoja elektroniniu paštu, į kurį buvo siųstas pranešimas, t. y. jis nebuvo tinkamai informuotas apie pareigą, kurią privalo vykdyti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad anksčiau nurodytos A. B. pozicijos nepaneigia administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys. Priešingai, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys iš dalies patvirtina A. B. nurodytas aplinkybes. Iš šioje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, o vėliau ir kiti procesiniai dokumentai A. B. buvo siunčiami ne tik elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), bet ir elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo, A. B. teigimu, jis faktiškai naudojosi. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad kitose administracinių nusižengimų bylose (ROIK 26296471993, 25271112218, 25264149334) procesiniai dokumentai A. B. buvo siunčiami ir elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad procesinius dokumentus siuntusiems subjektams kilo abejonių, ar A. B. iš tikrųjų naudojo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), dėl šios priežasties dokumentai jam buvo siunčiami ir kitu elektroninio pašto adresu.

Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo paneigta, jog pranešimas su reikalavimu pateikti informaciją apie transporto priemonės valdytoją dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu, kurio A. B. iš tikrųjų nenaudoja, t. y. tik formaliai laikantis teisės aktų reikalavimų. Čia pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas yra skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims šie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ANK 573 straipsnio nuostatos nebūtų taikomos formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, nes tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-719/2024, 2AT-23-511/2025, 2AT-28-495/2025, 2AT-39-719/2025 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad institucijos neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu) išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas – pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims. Tuo labiau, kad aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti ir tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-719/2024, 2AT-39-719/2025). Patikimai nepaneigus, kad A. B. nesinaudojo elektroninio pašto dėžute, į kurią jam buvo siųsti procesiniai dokumentai, negalima daryti išvados, jog šie dokumentai buvo jam įteikti tinkamai, tuo pačiu negalima iš A. B. reikalauti pareigų, apie kurių atsiradimą jis nebuvo tinkamai informuotas, vykdymo. Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtinama, kad A. B. privalėjo užtikrinti, jog valstybės informacinėse sistemose ar registruose būtų nurodytas tas elektroninio pašto adresas, kuriuo yra iš tikrųjų naudojamasi. Su tokia pozicija galima sutikti, tačiau tuo pačiu konstatuotina, kad šiuo atveju A. B. nėra traukiamas atsakomybėn už tai, jog valstybės informacinėse sistemose ar registruose buvo nurodytas elektroninio pašto adresas, kuriuo iš tikrųjų nesinaudojama. Elektroninio pašto adreso, kuriuo asmuo nebesinaudoja, nurodymas valstybės informacinėse sistemose ar registruose nėra ANK 431 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymis.

Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius, ir tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 2 straipsnio 3 ir 4 dalys). Taigi transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad asmuo pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-719/2025).

Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuotina, jog A. B. veikoje nėra visų būtinų ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena negalima ir turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Dėl šios priežasties Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje naikintina, taip pat naikintinas Institucijos vyriausiosios specialistės 2026 m. vasario 25 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena A. B. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 17 d. nutartį bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2026 m. vasario 25 d. nutarimą ir, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną A. B. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, padarymo nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.