Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2026-07-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-13460-1153/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-07-09
Bylos Nr.
e2YT-13460-1153/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06437-2026-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Tomas Malijauskas (pran.)
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas, V. J., A. L., J. A., O. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-13460-1153/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06437-2026-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 9 d. Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas, V. J., A. L., J. A., O. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydama: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos N. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodo, kad pareiškėja, būdama įstatymine pirmos eilės įpėdine, nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, t. y. įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepriėmė palikimo, nei po tėvo A. J. mirties (t. y. (duomenys neskelbtini)), nei po motinos N. M. mirties (t. y. (duomenys neskelbtini)), nors pareiškėja rūpinosi tėvų nekilnojamuoju turtu kaip savo. Pareiškėja pažymi, kad A. J. turėjo du vaikus, tai pareiškėją J. K. ir sūnų V. J., tuo tarpu N. M. turėjo keturis vaikus, tai J. A., A. L., O. K. ir tą pačią J. K. Pasak pareiškėjos, kiek jai yra žinoma, nei po motinos, nei po tėvo mirties, vaikai dėl paveldėjimo bylų nesikreipė, nes gerai nežinojo įstatymų. Be to, velioniai turėjo labai daug skolų, jiems priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas ne vieno antstolio, todėl jų vaikai, pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai, į notarą dėl paveldėjimo bylos nesikreipė, bijodami paveldėti tėvų skolas. Kita vertus pareiškėja J. K. dažnai lankosi tėvams priklausančiame sodo namelyje, adresu (duomenys neskelbtini), šį sodo pastatą, kitus statinius ir žemės sklypą prižiūri ir tvarko kaip savo (pjauna žolę, prižiūri vaismedžius, remontuoja sodo pastatą ir pan.). Taigi, anot pareiškėjos, ji savo veiksmais siekė velionių tėvų A. J. ir N. M. turtą išsaugoti, po jų mirties, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti, bei su palikėjų, t. y. savo tėvų, turto dalimis elgėsi kaip paveldėto turto savininkė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, į tai, kad po savo tėvų mirties pareiškėja laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldimą turtą valdė kaip savo, taip pat į tai, kad pareiškėja ne teismo tvarka negali gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad ji po savo motinos N. M. ir savo tėvo A. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad ji yra gavusi pranešimus apie galimą palikėjų N. M. ir A. J. palikimo perėjimą valstybei. VĮ Turto bankas yra kreipęsis į notarų biurą dėl N. M. ir A. J. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas. Taigi, VĮ Turto bankas yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjų N. M. ir A. J. palikimo perėjimo valstybei procedūros. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nepateikė. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad byloje dalyvaujantys asmenys buvo tinkamai informuoti apie paskirto teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po ji po savo motinos N. M., mirusios (duomenys neskelbtini), ir savo tėvo A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad N. M., mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. J., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos J. K. tėvai. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis N. M. ir A. J. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro duomenų matyti, jog VĮ Turto bankas kreipėsi į notarą dėl palikėjų palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau, kaip nurodo ir pats suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas savo atsiliepime, paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas, t. y. VĮ Turto bankas yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjų N. M. ir A. J. palikimo perėjimo valstybei procedūros. Tai patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ji po savo motinos N. M., mirusios (duomenys neskelbtini), ir tėvo A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjusi turtą faktiškai valdyti, t. y. pareiškėja po savo tėvų mirties ir toliau rūpinosi jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo (remontavo sodo namą, pjovė žolę ir pan.). Pati pareiškėja nurodo, jog savo veiksmais siekė išsaugoti tėvų turtą bei su jų turto dalimis elgėsi kaip paveldėto turto savininkė. Prieštaravimų ir priešingų įrodymų suinteresuoti asmenys teismui nepateikė. Nors byloje yra duomenų, kad šiam turtui kartu yra susidariusios skolos, apie tai informuotas notaras (t. y. galimai nėra tinkamai mokėti mokesčiai už turtą), tačiau tai nepaneigia, jog faktiškai valdyti galima pradėti turtą ir kitais būdais.

Remiantis bylos duomenimis, po N. M. ir A. J. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi (pastebėtina, jog VĮ Turto bankas kreipėsi į notarą dėl palikėjų palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas (palikimo perėjimo valstybei procedūra nėra baigta)). Tuo tarpu byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad turtas, likęs po N. M. ir A. J. mirties buvo nepertraukiamai valdomas ir prižiūrimas jų dukros pareiškėjos J. K. iniciatyva, kuri rūpinosi šiuo turtu po savo tėvų mirties kaip savo turtu. Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. K. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią įgyti savo tėvų N. M. ir A. J. palikimą, t. y. atliko aukščiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Kiti palikėjų vaikai, kurie byloje yra įtraukti suinteresuotais asmenimis, pareiškėjos pareiškimui prieštaravimų nepateikė. Taigi, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po N. M. ir A. J. mirties jų palikimą būtų priėmę kiti asmenys. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja J. K. po savo tėvų mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (CK 5.51 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po N. M. ir A. J. mirties ji priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Vadovaujantis paveldėjimo universalumo principu, šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, palikimo sudėties neidentifikuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. paveldėjimo apžvalga Nr. AC-47-1).

Kartu pažymėtina, jog priimant palikimą, kartu su turtu paveldimos ir mirusiojo skolos bei įsipareigojimai. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo. Pagal bendrąją CK įtvirtintą nuostatą palikimą priėmęs įpėdinis, nepriklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. paveldėjimo apžvalga Nr. AC-47-1).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo numatytą terminą faktiškai pradėdama jį valdyti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po tėvo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo numatytą terminą faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu pareiškėjai J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyvendinti paveldėjimo teisę. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Malijauskas