- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-11
- Bylos Nr.
- e2-1100-1104/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02634-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev (pirm.)
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Advokatai
- Kęstutis Pužaitis
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Kristinai Vaičiūnienei, dalyvaujant ieškovei IES1 , jos atstovui, advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, atsakovei ATS1 , viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės ATS1 be teisinio pagrindo įgytas pinigines lėšas – 2 700 Eur, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad buvo tapusi investavimo platformos TheTradeLive.com kliente, kurį laiką vyko investavimo mokymai, viskas vyko nuotoliniu būdu, praėjus daugiau kaip mėnesiui investavimo platformos TheTradeLive.com konsultantas rekomendavo investuoti į platformą didesnę sumą pinigų, kad ieškovei jau būtų galima pradėti uždirbti. Tačiau ieškovei paaiškinus, jog ji banko sąskaitą turi banke Swedbank, kuris, konsultantas paaiškino, jog bankas Swedbank nepraleis didesnės pinigų sumos pervedimo į kriptovaliutų investavimo platformą, nes šiame banke yra griežtas tokių piniginių srautų reguliavimas. Tada konsultantas pasiūlė sprendimą – nurodė atsakovės ATS1 , kuri turi banko sąskaitą banke Citadelė, kur šios operacijos neužkliūna. Viskas vyko pasitikėjimo pagrindu, ieškovė buvo paveikta su ja bendravusio asmens ir visiškai neįtarusi nieko blogo, pervedė 2 700 Eur į atsakovės ATS1 sąskaitą.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. ATS1 iš atsakovės banko pavedimu gavusi 2 700 Eur, tiesiog juos pasisavino. Investavimo platformos TheTradeLive.com konsultantas davė atsakovės telefono numerį, tačiau ieškovei skambinant ir prašant atsakovės grąžinti be pagrindo įgytas lėšas, teigiamo atsakymo iš atsakovės gauta nebuvo. Pažymi, jog atsakovė pripažino lėšas gavusi, bet grąžinti jas kategoriškai atsisakydavo. Ieškovė kreipėsi ir į policiją, kadangi įtarė, jog galimai kriptovaliutų platformos konsultantas veikė išvien su atsakove, tačiau apklausus atsakovę, policija priėmė sprendimą ikiteisminio tyrimo nepradėti ir visas baudžiamasis procesas buvo nutrauktas. Investavimo platformos TheTradeLive.com konsultanto identifikuoti nėra galimybės, nes duomenys buvo fiktyvūs. Konsultantas dingo, kai suprato, kad pinigų daugiau nebebus pervedama. Nagrinėjamu atveju, ieškovė atsakovei pervedė pinigines lėšas klysdama ir galvodama, jog lėšos bus pervestos į ieškovės kriptovaliutų platformos sąskaitą, tačiau kaip vėliau paaiškėjo, atsakovė gavusi lėšas, jas išleido savo poreikiams tenkinti. Pažymėjo, jog tarp ieškovės ir atsakovės jokių sutartinių santykių nebuvo, tad lėšos į atsakovės sąskaitą buvo pervestos nesant nei sutarties, nei įstatymo pagrindui (2025 m. gruodžio 18 d. ieškinys Nr. CBP-11224).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad buvo tapusi investavimo platformos kliente, apie pusantro mėnesio vyko mokymai, buvo kuriamas pasitikėjimas, mokoma investavimo įgūdžių, o po to buvo raginama investuoti. Kai buvo pateiktas prašymas išsinešti pinigus, prasidėjo sąlygos, iš kurių viena buvo komisinio atlygio sumokėjimas, kurį platformos konsultantas patarė pervesti per „draugišką“ banką, kuriame sąskaitą turi valiutos konvertavimo iš eurų į kriptovaliutą tarpininkas, t. y. atsakovė. Nurodė, kad pervedus tariamą komisinį mokestį į atsakovės sąskaitą, kurios duomenis taip pat gavo iš platformos konsultanto, atsakovė su visais pinigais dingo. Konsultantas paaiškino, kad įvyko nesusipratimas, nes tariami komisinio mokesčio pinigai dingo. Tada ieškovė suprato, kad pateko į pinkles. Ieškovė nurodė paprašiusi konsultanto atsakovės kontaktų, konsultantas, tikėdamas, kad susigrąžinusi pinigus ieškovė perves jiems vėl į platformą, tuos kontaktus davė. Nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. susisiekė su atsakovė, prašė grąžinti pinigus, tačiau atsakovė nesutiko. Nurodė, kad sutinka su skolos grąžinimu dalimis, tačiau ne ilgiau nei per pusę metų.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovės paaiškinimai kelia abejonių, taip pat ir asmenys, kurie atlikinėjo pavedimus atsakovei. Akivaizdu ir pati atsakovė neginčija, kad 2 700 Eur ji neturėjo jokio teisinio pagrindo gauti. Kalbant apie išdėstymą, kaip atstovas mano, kad šioje dalyje daryti nuolaidų nereikėtų, atsakovė manipuliuoja savo finansine padėtimi, ne vienerius metus žinodama, kad yra skolinga, nedėjo jokių pastangų grąžinti pinigus. Svarbu, kad ieškovė jau sekančią dieną skambino atsakovei, ir tą dieną pinigai dar buvo atsakovės sąskaitoje, todėl tikėti atsakovės sąžiningumu nemano esant pagrindo. Prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
Atsiliepimas
6. Atsakovė ATS1 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame patvirtino, kad jokių sutarčių su ieškove neturėjo ir daryti piniginius pervedimus į savo sąskaitą neprašė. Nurodė pati į aprašomą situaciją pakliuvusi ne savo valia ir visai be pagrindo buvo kviečiama į apklausa policijoje, kurioje ir sužinojo apie pinigų pervedimą į savo sąskaitą. Iki iškvietimo į policiją nurodė net nebuvo apsižiūrėjusi apie gautus pinigus. Nurodė, kad nesupranta pinigų pervedinėjo schemų ir bijo tokių veiksmų, nes nežino kas dar ir kada iš jos (atsakovės) pareikalaus grąžinti šią pinigų sumą. Todėl sutinka grąžinti pinigus (2 700 Eur), pasirašius taikos sutartį su ieškove ir užtikrinus, kad jokia pinigų investavimo platforma ar kokie kiti dar neidentifikuoti asmenys iš atsakovės nepaprašys antrą kartą tų pačių pinigų. Nurodė nesutinkanti su prašomais priteisti procentais už pinigus ir bylinėjimosi išlaidomis, nes jos kaltės dėl tokių piniginių operacijų nėra, priešingai, atsakovė pati patyrė nemalonumas aiškindamasi, apklausiama policijos ir kaltinama nebūtais dalykais (2026 m. birželio 16 d. atsiliepimas į ieškinį Nr. DOK-2971).
7. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji pati, toje pačioje platformoje, buvo pakliuvusi į pinkles. Platformoje buvo išvilioti 200 Eur, jai sakė, kad galės užsidirbti daugiau pinigų. Atsakovei investavus 200 Eur buvo pasakyta, kad į jos sąskaitą ateis didesni pinigai, todėl gavusi nurodytą sumą ji galvojo, jog pinigai iš platformos. Paaiškino, kad negrąžino pinigų, nes tikėjo, jog tie pinigai jai (atsakovei) atsiųsti iš platformos. Nurodė nesuprantanti, kodėl ieškovė vedė pinigus jai (atsakovei), t. y. kitam fiziniam asmeniui, o ne platformai. Patvirtino, kad suprato, jog pinigus atsiuntė kitas žmogus. Pripažino, kad ieškovė jai skambimo, prašė grąžinti pinigus. Ji nežinojo kokiu būdu, ar iš platformos, ar iš kito žmogaus ateis jai pinigai, kuriuos buvo platforma žadėjusi. Pripažino, kad galvojo, jog iš investuotų 200 Eur jai suma užaugo iki 2 700 Eur. Paaiškino, kad P. G., savo draugui, pervedinėjo, nes iš savo kortelės tiek pinigų negalėjo nusiimti per vieną dieną. Nurodė, kad su platformos tarpininku bendravo per Telegram programėlę. D. V., iš kurio taip pat atėjo pinigų suma, jo atsakovė nurodė nepažįstanti, tačiau tų pinigų niekas neprašė grąžinti. Nurodė galinti grąžinti ieškovei pinigus dalimis per kelis metus. Nurodė, kad turi neįgalumą, taip pat slaugo neįgalų vaiką. Paaiškino, kad būdama silpnos sveikatos, todėl ir ėjo į minėtą platformą, nes reikėjo didesnės pinigų sumos, o nusiimtus pinigus išleido intervencijai, stuburo blokadai, kainuojančiai 2 200 Eur. Su išgrynintais pinigais važiavo į Amerikos kliniką dėl stuburo blokados. Nurodė, kad jos pajamas sudaro neįgalumo išmoka 220 Eur, sūnaus pajamos – 450 Eur, ir už sūnaus priežiūrą gauna 105 Eur. Turi automobilį, nekilnojamojo turto neturi, gyvena su draugu, kurio pajamos 1 200 Eur „į rankas“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai
8. Šioje byloje sprendžiamas be pagrindo įgyto turto (piniginių lėšų) grąžinimo klausimas.
Dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2024 m. rugsėjo 18 d. iš savo Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 700 Eur į atsakovės ATS1 banko sąskaitą AB Citadele banke Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – Sąsk. Pap. 2024 m. spalio 7 d. ieškovė kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariatą dėl 2 700 Eur pasisavinimo; 2024 m. spalio 17 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą – išvada, kad tarp asmenų yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas, kuris turi ir yra sprendžiamas civilinio proceso tvarka (2026 m. vasario 25 d. kiti šalių prašymai procese Nr. DOK-10239). Iš į bylą pateikto atsakovės AB Citadele banko išrašo (laikotarpis nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad nurodytą dieną, t. y. 2024 m. rugsėjo 18 d. į atsakovės sąskaitą buvo pervesta 2 700 Eur (pervedė IES1 ), kas patvirtina, kad nurodyta pinigų sumą atsakovę pasiekė. Dėl to, kad atsakovė gavo į savo sąskaitą ieškovės pervestus 2 700 Eur, neginčijo ir pati atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžio metu. 10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai ( Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008). Taigi, CK 6.237 straipsnio taikymas yra galimas tik tuo atveju, jei šalių nesieja jokie kiti prievoliniai santykiai ir turtą asmuo įgijo be teisinio (įstatyme ar sutartyje nustatyto) pagrindo ( Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008). Taigi, CK 6.237 straipsnio taikymas yra galimas tik tuo atveju, jei šalių nesieja jokie kiti prievoliniai santykiai ir turtą asmuo įgijo be teisinio (įstatyme ar sutartyje nustatyto) pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011). Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas ( Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011). Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009). Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009). 10. Kaip minėta (sprendimo 9 punktas) bei iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė be jokio teisėto pagrindo gavusi į savo banko sąskaitą 2 700 Eur sumą, šios sumos ne tik negrąžino ieškovei, tačiau 2024 m. rugsėjo 27 d. ir 2024 m. rugsėjo 29 d. šią sumą (dalimis) išsigrynino. Ieškovės ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gautus iš ieškovės pinigus panaudojo medicininėms paslaugoms. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė, per beveik dvejų metų laikotarpį, žinodama apie tai, kad be pagrindo yra gavusi nurodytą 2 700 Eur sumą, elgėsi nesąžiningai ir neapdairiai išleidusi gautus svetimus pinigus. Pažymėtina, kad atsakovės pozicija dėl to, kad ji sužinojo apie į jos sąskaitą pervestus 2 700 Eur bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli – atsakovė savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad apie pervestus pinigus sužinojo tik gavusi kvietimą į policiją, tačiau teismo posėdžio metu jau teigė, kad apie pervestus 2 700 Eur sužinojo su ja susisiekus ieškovei, t. y. 2024 m. rugsėjo 19 d., – kitą dieną po pervedimo. Aplinkybės, kad ieškovė skambino jai (atsakovei) jau kitą dieną po pinigų pervedimo, atsakovė neginčijo. Teismo vertinimu akivaizdu, kad atsakovė jau 2024 m. rugsėjo 19 d. žinojo apie tai, kad jos sąskaitą pasiekė ieškovės pinigai. Atsakovės motyvai, kad ji tikėjo gavusi uždarbį iš investavimo platformos vertintini kritiškai, kadangi akivaizdu, jog investavus 200 Eur (ką nurodė pati atsakovė), ji galėtų sulaukti 2 700 Eur grąžos, t. y. 1350 proc. grąžos. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad atsakovė turėjo suprasti ir suprato, kad pinigus (2 700 Eur) ji į savo sąskaitą gavo iš kito fizinio asmens – ieškovės, ir tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad atsakovės atsainų požiūri patvirtina ir tai, kad teismo posėdžio metu ji (atsakovė) patvirtino gavusi į savo sąskaitą 1 660 Eur (kas matyti ir iš atsakovės banko sąskaitos išrašo), iš asmens D. V., kurio nurodė nepažįstanti, tačiau pinigus taip pat pasisavino, nes iki šiol niekas neprašė jų grąžinti. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė turi teisę į 2 700 Eur be pagrindo atsakovės įgytų lėšų, todėl ieškovės reikalavimas dėl 2 700 Eur priteisimo tenkintinas visiškai. 11. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Iš į bylą atsakovės pateiktų dokumentų (2026 m. kovo 20 d. kitas dokumentas Nr. DOK-15019) nustatyta, kad atsakovės darbingumo lygis – 50 proc., atsakovė globoja sūnų, kuris teismo pripažintas neveiksniu ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko su prašoma iš jos priteisti 2 700 Eur suma, tačiau dėl sunkios finansinės padėties prašė nurodytą sumą išdėstyti dalimis kelių metų laikotarpiui. Ieškovė neprieštaravo dėl skolos išdėstymo dalimis, tačiau nustatant tik pusės metų terminą. 12. Teismo vertinimu, yra pagrindas, atsižvelgiant į atsakovės sunkią finansinę padėtį priteistą 2 700 Eur sumą išdėstyti dalimis, nustatant 6 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo sprendimo įsitesėjimo dienos. Nustatant nurodytą terminą teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovė, kaip teisėta pinigų savininkė, jau ilgą laiką – nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. (skambučio atsakovei, kuriuo pranešė apie į atsakovės sąskaitą per klaidą pervestus pinigus), t. y. beveik dvejus metus, negali susigrąžinti savo pinigų. Atsakovė per nurodytą laikotarpį, žinodama apie tai, kad pasinaudojo svetimais, ieškovei priklausančiais pinigais, taip pat buvusi apklausiama ir policijos pareigūnų dėl nurodytų piniginių lėšų, jau turėjo imtis visų priemonių, kad galėtų dalimis sukaupti nurodytą 2 700 Eur sumą ir grąžinti ją ieškovei. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, nustatyti ilgesnį nei 6 mėn. terminą grąžinti pasisavintas lėšas būtų neproporcinga ir pačios ieškovės atžvilgiu.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
13. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 700 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
14. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 15. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisia 550 Eur atstovavimo išlaidų bei 61 Eur žyminį mokestį, viso – 611 Eur. 16. Iš atsakovės valstybei naudai priteistina 12,67 Eur pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovės ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų) be teisinio pagrindo įgytų piniginių lėšų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 700 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško vykdymo ir 611 Eur (šešių šimtų vienuolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad priteista iš atsakovės ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 2 700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) suma turi būti sumokėta per 6 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokant kas mėnesį po 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) ieškovei IES1 . Priteisti iš atsakovės ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini) , valstybei 12,67 Eur (dvylikos eurų 67 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.