Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos Y. C. atstovės advokatės Svetlanos Naumčik apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo–vyriausiojo darbo inspektoriaus 2026 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-105-2026 paliktas nepakeistas ir Y. C. atstovės advokatės Svetlanos Naumčik skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) patarėjo–vyriausiojo darbo inspektoriaus 2026 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-105-2026 Y. C. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, nuo 2025 m. lapkričio 19 d. 00.00 val. iki 2025 m. gruodžio 17 d. 00.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdama UAB „A.“, kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), direktore, atsakingu asmeniu, sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) piliečiu K. Z., apie jo įdarbinimą nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido K. Z. 2025 m. gruodžio 13 d. dirbti UAB „A.“ naudai, t. y. atlikti virtuvės darbuotojo darbines funkcijas restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Institucijos 2026 m. vasario 23 d. nutarimu Y. C. paskirta administracinė nuobauda – 1 700 EUR dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo–vyriausiojo darbo inspektoriaus 2026 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-105-2026 paliktas nepakeistas ir Y. C. atstovės advokatės S. Naumčik skundas netenkintas; Y. C. atstovės advokatės S. Naumčik prašymas dėl išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti priteisimo netenkintas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste. Byla nagrinėjama pateikto apeliacinio skundo ribose.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-23-489/2020, 2AT-36-511/2022, 2AT-17-303/2023). Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų.

Pagal ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų pažeidimas, jeigu teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-648/2018).

Apygardos teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs Institucijos 2026 m. vasario 23 d. nutarimą, skundžiamą nutartį bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, daro išvadą, kad tyrimas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje buvo atliktas išsamiai ir neskubotai, jo atlikimo metu buvo pašalintos abejonės ir išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad Y. C. veiksmuose yra visi būtini administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, todėl Y. C. atstovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartis paliekama nepakeista.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė teisinė atsakomybė už nelegalų darbą. Sprendžiant teisinį klausimą, ar buvo dirbama nelegaliai ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai gali būti kvalifikuojami pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti šių aplinkybių visumą: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Nenustačius bent vienos iš šių aplinkybių, asmeniui nekyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Nurodyta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir nėra ginčijama tai, kad Y. C., būdama Bendrovės vadove, 2025 m. gruodžio 5 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) piliečiu K. Z. – šios sutarties pagrindu, be kita ko, jis buvo įdarbintas virėjo pareigose pilnai darbo dienai, nustatant mėnesinį darbo užmokestį, taip pat nustatyta, kad ši sutartis įsigalioja ir minimas asmuo pradeda dirbti nuo jo leidimo gyventi Lietuvoje gavimo dienos. Kaip pagrįstai akcentuojama ir apeliaciniame skunde, administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad buvo pildomas tarpininkavimo raštas, pagal kurį K. Z. atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra virėjo darbas pagal darbo sutartį su Bendrove, K. Z. planuojama įdarbinti per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo dienos – šis leidimas K. Z. buvo išduotas 2026 m. vasario 11 d., o Bendrovė 2026 m. vasario 17 d. pranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie K. Z. įdarbinimą. Atitinkamai pažymėtina, kad nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad 2025 m. gruodžio 13 d. vykusio patikrinimo metu K. Z. neturėjo teisės dirbti restorane Bendrovės naudai, nes jis neturėjo leidimo gyventi Lietuvoje (jam toks leidimas buvo išduotas tik po dviejų mėnesių), apie jo įdarbinimą nustatytu terminu nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, todėl dėl įstatymuose nustatytų reikalavimų neįvykdymo negalėjo darbinių funkcijų atlikti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės apeliaciniame skunde, o ir administracinio nusižengimo teisenos metu nebuvo ginčijamos, tačiau, Y. C. atstovės nurodymu, Y. C. net nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, jog T. R. tądien pasikvies būsimą darbuotoją K. Z. pavalgyti kavinėje, t. y. pasigaminti sau pietus, o ir pati situacija turi būti vertinama atsitiktiniu pažeidimu, bet ne sisteminiu nelegalaus darbo pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

Pagal 2026 m. sausio 27 d. nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atvykusi administratorė K. P. bandė klaidinti Institucijos pareigūnus – ji su restorano gamybos vadovu Institucijos pareigūnams bandė pateikti restorane oficialiai įdarbinto asmens dokumentus be jo nuotraukos. Vis tik, paprašius Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų pagalbos bei gavus šio asmens nuotrauką, buvo nustatyta, kad tai ne tuo metu restorano virtuvėje dirbantis asmuo. Po tokių aplinkybių nustatymo administratorė K. P. pripažino, kad pateikė kito asmens dokumentus nei buvo prašoma bei nurodė, jog K. Z. restorano virtuvėje dirbo neįdarbintas. Tokios aplinkybės užfiksuotos vaizdo įraše pavadinimu „2025_1213_125742_017“. Pagrindžiant išvadą dėl N. Z. nelegalaus darbo ne mažiau aktualus ir jo paties Institucijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotas elgesys. Atvykus pareigūnams K. Z. bandė slėptis sandėliuke, tuo metu rankose laikydamas prijuostę, kuri buvo analogiška kito virėjo prijuostei ir kurią vėliau vėl užsirišo, taip pat dėjosi kepuraitę, kurią dėvėjo kitas virėjas. Toks elgesys veiksmų nelegalumo nesuvokiančiam asmeniui būtų visiškai nelogiškas. Taigi, N. Z. buvo išduota ir darbinė apranga, patikrinimo metu jis užfiksuotas gaminantis/ruošiantis maistą, galiausiai administratorė patvirtino, jog asmuo neįdarbintas. Įvertinus aptariamų aplinkybių visetą, apygardos teismui nekyla abejonių, jog N. Z. patikrinimo metu restorane atliko darbines funkcijas, nors tuo metu neturėjo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ir nebuvo įdarbintas nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas neturi pagrindo vertinti priešingai, nei kad tai darė pirmosios instancijos teismas bei Institucija, jog dėl įstatymuose nustatytų reikalavimų neįvykdymo K. Z. negalėjo darbinių funkcijų atlikti. Toks pažeidimas negali būti laikomas atsitiktiniu, kadangi restorane dirba ne vienas (duomenys neskelbtini) pilietis ir Y. C. tokių asmenų įdarbinimo tvarka neabejotinai yra žinoma.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Y. C. veiksmai (neveikimas) negali būti traktuojami kaip nelegalus darbas, trukęs vieną darbo dieną, pasireiškęs kontrolės nebuvimu, be to, ji restorane tuo metu nebuvo ir negali būti faktiškai) atsakinga už viską, kas vyksta restorane, vien tik dėl to, jog ji yra Bendrovės direktorė, be to, šių aptariamų K. Z. buvimo restorane aplinkybių negalėjo žinoti ir nežinojo. Nesutikdamas su tokiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis, būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, ir kt. Taigi, pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį akcinės bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Tokiu atveju šio administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudaro darbdavio veiksmai, atlikti per atstovą – akcinės bendrovės vadovą (direktorių), kuris yra šio administracinio nusižengimo subjektas, jei darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas neatitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, nustatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiasis teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-511/2023).

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Bendrovės vadovė Y. C., būdama pakankamai rūpestinga, privalėjo asmenų priėmimą į darbą organizuoti taip, jog būtų užtikrintas tinkamas darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas, kad jis atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, tačiau, kaip nustatyta, to nepadarė. ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta netiesioginė atsakomybė įmonės vadovui už nelegalų darbą, t. y. nors pats vadovas tiesiogiai neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų padarytas pažeidimas, tačiau jo atsakomybė yra kildinama iš įmonės vadovo pareigos įmonės darbą organizuoti taip, kad ja nebūtų padaryta teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, Y. C. nesiėmė visų būtinų su bendrovės darbo organizavimu susijusių veiksmų tam, kad užtikrintų, jog teisės aktų pažeidimų būtų išvengta. Todėl nustačius, kad Y. C. elgėsi neapdairiai, spręstina, jog egzistuoja pagrįstas pagrindas jai taikyti atsakomybę. Kartu pažymėtina ir tai, kad jei bendrovės vadovas savo pareigos užtikrinti tokį jo vadovaujamos bendrovės veiklos organizavimą, kad nebūtų pažeidžiami įstatymų nustatyti reikalavimai, nevykdo, jam kyla pareiga atsakyti už įmonės padarytus teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-976/2019).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad Y. C. pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, todėl ji pagrįstai buvo nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Apeliaciniu skundu prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir administracinės nuobaudos neskirti. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be kita ko, baudos dydis nustatoma atitinkamai pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2, 3, 4 dalys). ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią administracinėn atsakomybėn patraukta Y. C., numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri Y. C. leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jai paskirti švelnesnę administracines nuobaudą arba administracinės nuobaudos apskritai neskirti. Nenustatyta nei viena Y. C. atsakomybę lengvinanti ar sunkinanti aplinkybė, administracinis nusižengimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma (nerūpestingumas), todėl įvertinus vieno asmens nelegalaus darbo trukmę (1 diena), buvo pagrįstai paskirta beveik minimalaus dydžio ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda. Nors apeliaciniame skunde, kaip viena iš aplinkybių, kurių pagrindu Y. C. atžvilgiu galėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis, nurodoma tai, kad Bendrovė net tris kartus teikė Institucijai rašytinius paaiškinimus, taip aktyviai bendradarbiaudama su Institucija, tačiau, apygardos teismo įsitikinimu, toks Y. C. veikimas laikytinas pareigos kontroliuojančios institucijoms pateikti jų prašomą informaciją vykdymu. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog Institucija 2026 m. vasario 23 d. priėmė nutarimus tiek Y. C., tiek Bendrovės atžvilgiu bei paskyrė dvi baudas – Y. C. buvo paskirta 1 700 EUR, o Bendrovei – 5 190 EUR bauda. Visgi, šios aplinkybės aptartųjų kontekste nesudaro išimtinių aplinkybių. Kaip yra konstatavusi Institucija, Bendrovėje tuo pat metu buvo padaryti pažeidimai, susiję su užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais, todėl sistemiškai vertinant šiuos nusižengimus darytina išvada, kad pažeidimai, susiję su užsieniečių darbu Bendrovėje, yra nevienkartiniai, sąlygoti netinkamo Bendrovės darbo organizavimo ir nepakankamos jos veiklos kontrolės. Atitinkamai, vertinti, kad šios apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti dėl mažesnės nuobaudos skyrimo ar visiško jos neskyrimo, būtų nepagrįsta. Apeliantės akcentuojami ateityje galimi dėl šio administracinio nusižengimo padariniai taip pat nelemia administracinės nuobaudos neskyrimo ar jos švelninimo. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis), todėl natūralu, kad administracinį nusižengimą padariusi Y. C. ir jos vadovaujama Bendrovė, patiria tam tikras neigiamas pasekmes. Tokio pobūdžio pasekmių atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami tai įtvirtinant įstatymuose. Apygardos teismo įsitikinimu, Y. C., žinodama savo atliekamų darbinių funkcijų svarbą, pobūdį, savo veikloje privalėjo būti ypatingai atidi ir suinteresuota nedaryti administracinių teisės pažeidimų.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Y. C. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32 ir 34 straipsnių nuostatų ir yra ne per griežta, priešingai – proporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui, todėl spręstina, kad nėra teisinio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sumažinti paskirtos baudos dydį arba jos visiškai neskirti. Naikinti ar keisti skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutarties nėra pagrindo, todėl Y. C. atstovės apeliacinis skundas atmetamas. Konstatavus, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliktina nepakeista, prašymas Y. C. priteisti jo patirtas išlaidas, apie kurių dydį duomenys net ir nėra pateikti, advokato paslaugoms apmokėti nėra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos Y. C. atstovės advokatės Svetlanos Naumčik apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.