Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba „(duomenys neskelbtini)“ valymo įrangos operatoriumi, teistas: 2024-04-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, per 2 mėn. pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

5. Poodinės kraujosruvos abiejuose skruostuose galėjo būti padarytos vienu trauminiu poveikiu į nosies sritį.

6. NKA1 sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse, labiausiai tikėtina, kūno priekiu bei dešine puse atsisukusi į užpuoliką.

7. Įvertinus NKA1 nustatytų sužalojimų lokalizacijas bei pobūdį, sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui.

8. Tikėtina, kad NKA1 nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Neatmetama galimybė, kad NKA1 sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 83-84).

Tyrimo metu NKA1 pateikė 2025-05-29 VšĮ Centro poliklinikos ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopijas ir skaitmenines rentgenogramas, kuriuose nurodyta, kad NKA1 diagnozuotas nosies kaulų lūžis (t. 1, b. l. 90-94).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Papildomos specialisto išvados Nr. pG 2070/2025 (01) matyti, kad remiantis NKA1, gim. (duomenys neskelbtini)m., specialisto išvados G 846/2025 (01), papildomų medicinos dokumentų ir papildomo tyrimo duomenimis, pateikiama išvada, kad NKA1 nustatytas senas nosies kaulų lūžis, pagal radiologinį vaizdą nuo užduoties aplinkybėse nurodomo laiko, t. y. 2025-02-16 iki rentgenogramos atlikimo laiko t. y. 2025-03-07 yra per mažas laiko tarpas, kad susiformuotų toks kaulinis tiltelis (t. 1, 112-113).

Iš byloje esančio 2025-09-08 prokuroro nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas dalyje įtariamųjų LUD3 ir LUD2 atžvilgiu (t. 2, b. l. 1-11).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo

Kaltinamasis KAL1 baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 165 straipsnio 1 dalį traukiamas tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Šios baudžiamojo įstatymo normos saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Teisę į nuosavybę gina ir saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnį, be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Taigi, pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą.

Kasacinėje praktikoje išskirti būtini neteisėtumo požymiai: 1) tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Subjektyviajai šios nusikalstamos veikos pusei būdinga tai, kad nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir nori taip veikti.

Nukentėjusiosios NKA1 ir kaltinamojo KAL1 parodymais nustatyta, kad kaltinamasis atvyko prie nukentėjusiajai NKA1 priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur tyčia išspyrė stiklines namo terasos duris ir įsiveržė į NKA1 namą. Taigi patekti į šį namą ir jam priklausančią teritoriją kaltinamasis galėjo tik esant namo savininko, šiuo atveju NKA1, sutikimui (leidimui). Kaltinamasis KAL1 kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad 2025-02-16 jie buvo susipykę ir jis buvo pas savo draugus, kai gavo iš NKA1 provokuojančią nuotrauką, kurioje ji matėsi sėdinti su kitu vyru. Jis, gavęs šią nuotrauką (SMS į savo telefoną), iš karto iškvietė taksi ir nuvyko pas NKA1. Atvykus į vietą, ji jo neįleido, ir tada jis dešine koja tris kartus spyrė į terasos duris ir jas išdaužė. Aplinkybę, jog KAL1 pateko į namą be savininkės sutikimo patvirtina nukentėjusiosios NKA1 parodymai, kad KAL1 išlaužė duris, kurios yra į terasos pusę. Šie nukentėjusiosios parodymai sutampa su jos 2025-04-08 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytomis aplinkybėmis. Analogiškas aplinkybes parodė ir liudytojai LUD3ir LUD2.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad į namo teritoriją patenkama laisvai be apribojimų, tačiau į gyvenamąjį namą patenkama pro terasos durys, kurios apžiūros meru buvo be stiklo (t. 1, b. l. 40-47). Kaltinamojo elgesys (patekimas į namą išspyręs stiklines namo terasos duris suponuoja pagrindą išvadai, jog KAL1 suprato, kad į nukentėjusiosios namo vidų patenka neteisėtai (be savininkės sutikimo ir leidimo). Šios aplinkybės KAL1 neneigė, savo elgesį teisindamas, gauta SMS žinute ir kilusiu pykčiu iš pavydo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 165 straipsnį, asmens veikimo motyvai (paskatos) nėra būtinas šios nusikalstamos veikos sudėties požymis, tačiau aplinkybės, nulėmusios neteisėtą asmens veikimą, be kita ko, yra svarbios vertinant veikos ir jį padariusio asmens pavojingumą (motyvų, paskatų atskleidimas taip pat padeda atriboti BK 165 straipsnio 1 dalyje ir BK 294 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, tačiau šioje byloje šis atribojimas nėra aktualus). Įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą KAL1 veiksmus vertinti kaip neteisėtus BK 165 straipsnio 1 dalies prasme.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinimas KAL1 dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo pasitvirtino ir leidžia pagrįstai konstatuoti, jog KAL1 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nukentėjusiai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo

Dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Be paties KAL1 parodymų, kuomet jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios NKA1 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet ji nurodė, kad 2025-02-16 KAL1 išlaužė duris, kurios yra į terasos pusę; liudytojų LUD2 ir LUD3 parodymai, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti įrodymai, kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jis, veikdamas tyčia, apgadino svetimą turtą, t. y. suvokė, kad gadina nukentėjusiajai NKA1 priklausantį turtą, numatė, jog dėl jo veiksmų bus sugadintas svetimas turtas ir norėjo taip veikti. Byloje nustatyta, kad sugadinto turto vertė yra 350 Eur, taigi kaltinamojo veika atitinka BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų;

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, arba areštas.

KAL1 atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. KAL1 atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

KAL1 padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) būdamas teistas ir turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka ir turintis galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 120-124). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padarytos žalos neatlygino.

Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, nusikaltimų stadijas, veiksmų intensyvumą, apimtį, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į nusikalstamų veiksmų pasekmes – neatlygintą turtinę žalą, padarytą nukentėjusiajai, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, o tik sunkinančios aplinkybės buvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti KAL1paskyrus už kiekvieną nusikaltimą atskirai laisvės apribojimo bausmes, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalies, 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalies sankcijose, be intensyvios priežiūros. KAL1paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą.

Dėl civilinių ieškinių

Šioje byloje nukentėjusioji NKA1 pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 929.65 Eur ir neturtinės 7 000 Eur žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 65).

Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad nukentėjusioji patyrė 929.65 Eur turtinę žalą, susidedančią iš durų sugadinimo. Dėl 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad nukentėjusioji patyrė ir neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, saugumo jausmo netekimą, iki šiol jaučia nuolatinį nerimą. Be to, po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajai sutriko miegas, atsirado tamsios paros meto baimė. Savo patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji vertina 7 000 Eur suma.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas pripažįsta įrodytu, kad dėl KAL1 naudoto fizinio smurto prieš NKA1 nukentėjusioji patyrė turtinio pobūdžio išlaidų: dėl padarytų nusikalstamų veikų jai teko įsigyti naujos duris 929.65 Eur. Civiliniame ieškinyje išvardytos išlaidos patvirtintos byloje surinktais įrodymais, jos nėra pernelyg didelės ir neproporcingos, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Teismas nustatė, kad KAL1 padaryta nusikalstama veika tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios NKA1 sveikatą. Taip pat nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos NKA1 patirti sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė stiprų skausmą tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek po paties įvykio, ir diskomfortą, kartu tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, baimę. Taigi dėl nagrinėjamo įvykio NKA1 patyrė ne tik stiprų fizinį skausmą, bet ir neigiamų dvasinių išgyvenimų, jaučia nepatogumus ir neigiamus emocinius išgyvenimus. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas įvertina byloje įrodytų kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdį. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismų formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai priteisiamas iki 3 000 Eur, išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir didesnė. Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Taigi teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą bylose, susijusiose su nesunkiu sunkiu sveikatos sutrikdymu, yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas, kuomet teismas turi įvertinti ne tik nukentėjusiojo patirtą žalą, bet ir kaltininko galimybes ją atlyginti. Nagrinėjamu atveju, teismas, vertindamas kaltinamojo galimybes atlyginti žalą atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo sveikatos būklė šiuo metu gana sudėtinga, dėl įvairių sveikatos sutrikimų (infarkto, diabeto, darinių veide, skausmų) jam reikalingas ne tik gydymas, bet ir speciali mityba, sumažėjusi galimybė dirbti. Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad dėl visų aptartų aplinkybių nukentėjusiajai NKA1 priteistina 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos suma.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė 54,10 Eur dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 117-12) dėl nukentėjusiajai NKA1 suteiktų gydymo paslaugų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, jog dėl KAL1 padarytos nusikalstamos veikos civilinė ieškovė patyrė 54,10 Eur turtinės žalos. Darytina išvada, kad civilinė ieškovė patyrė minėtas išlaidas ir jos yra pagrįstos, nėra neproporcingai didelės, todėl ieškinys tenkintinas visiškai: 54,10 eurų turtinę žalą priteisiant su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo momento (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnis, BPK 115 straipsnis).

VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. KAL1 įvykdyta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 1 metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais– paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu bei 307 straipsniu,

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai nebuvimas susijęs su darbu ar gydymusi; uždrausti vartoti psichiką veikiančių medžiagą; uždrausti vartoti, naudoti, turėti, įgyti ir saugoti alkoholinius gėrimus.

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai nebuvimas susijęs su darbu ar gydymusi; uždrausti vartoti psichiką veikiančių medžiagą; uždrausti vartoti, naudoti, turėti, įgyti ir saugoti alkoholinius gėrimus.

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimą 1 metams, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai nebuvimas susijęs su darbu ar gydymusi; uždrausti vartoti psichiką veikiančių medžiagą; uždrausti vartoti, naudoti, turėti, įgyti ir saugoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai nebuvimas susijęs su darbu ar gydymusi; uždrausti vartoti psichiką veikiančių medžiagą; uždrausti vartoti, naudoti, turėti, įgyti ir saugoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdytą per 1 metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

NKA1 civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš KAL1 civilinio ieškovo naudai priteisti 929.65 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš KAL1 Vilniaus teritorinei ligonių kasai 54,10 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktus, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.