Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-439-574/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12674-24-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.2.3. (S)

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios T. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria kaltinamajai pratęsta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 3 d., panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. kaltinama tuo, kad ji apgaule savo naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą), numatytą BK (toliau – BK) 182 straipsnio 4 dalyje. Be to, kaltinama tuo, kad ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. T. R. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (12 epizodų). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi įtariamajai T. R. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra 2 mėnesių laikotarpiui, nuo 2025 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. liepos 12 d. Šios kardomosios priemonės taikymo terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartimi (iki 2025 m. rugsėjo 12 d.), taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (iki 2025 m. lapkričio 12 d.). 2025 m. spalio 14 d. prokuroro nutarimu pakeistos kardomosios priemonės sąlygos, nustatant įtariamosios buvimo vietą (duomenys neskelbtini). Kardomosios priemonės terminas nebuvo pratęstas. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi T. R. skyrė kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 3 d. bei nustatė dvi sąlygas: nuolat dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bei nepasišalinti iš jos be teismo leidimo, jei tai nesusiję su baudžiamosios bylos nagrinėjimu, medicininės pagalbos reikalingumu, vykimu pas gynėją ar darbu. Apylinkės teismas konstatavo, jog siekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnyje nustatytų tikslų yra tikslinga T. R. atžvilgiu taikyti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. 2026 m. vasario 17 d. nutartimi pakeistos kardomosios priemonės sąlygos, nustatant T. R. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). 2026 m. vasario 27 d. nutartimi taikomos kardomosios priemonės terminas pratęstas dar trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. kovo 3 d. Kardomosios priemonės sąlygos pakeistos 2026 m. balandžio 3 d. nutartimi. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) kaltinamajai T. R. pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 3 d., bei nustatytos dvi sąlygos: nuolat dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bei nepasišalinti iš jos be teismo leidimo, jei tai nesusiję su baudžiamosios bylos nagrinėjimu, medicininės pagalbos reikalingumu, vykimu pas gynėją ar darbu.

Motyvuojamoji dalis

Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu Vilniaus apygardos teismui kaltinamoji T. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartį ir pakeisti intensyvią priežiūrą švelnesne kardomąja priemone, kuri užtikrintų jos dalyvavimą baudžiamajame procese.

Skunde nurodo, jog nuo kardomosios priemonės paskyrimo sąžiningai vykdė visas jai nustatytas pareigas ir per visą kardomosios priemonės taikymo laikotarpį nepadarė nei vieno pažeidimo, nesislapstė nuo teisėsaugos institucijų, nedarė poveikio proceso dalyviams ir nesudarė jokių kliūčių baudžiamajam procesui.

Taip pat nurodo, kad nė karto nebuvo neatvykusi į teismo posėdį be pateisinamos priežasties, o tais atvejais, kai dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti posėdyje, teismui pateikė tai pagrindžiančius medicininius dokumentus, kas patvirtina jos siekį bendradarbiauti su teismu ir aktyviai dalyvauti procese. Be to, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, neturi nei ketinimų, nei galimybių slapstytis ar kitaip vengti proceso.

Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad ji neturi stabilaus pragyvenimo šaltinio, tačiau tokia išvada nėra pagrįsta faktiniais duomenimis. Ji turi teisėtų pajamų ir vykdo civilines prievoles, nukentėjusiajai V. B. yra visiškai atlyginusi žalą, o nukentėjusiajam Ž. S. yra atlyginusi dalį žalos. Taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato pareigos dirbti pagal darbo sutartį, todėl aplinkybė, kad asmuo nedirba pagal tokią sutartį, savaime neįrodo nei pragyvenimo šaltinio nebuvimo, nei nusikalstamų veikų darymo rizikos.

Aplinkybė, jog ji keičia gyvenamąją vietą, nėra pagrindas daryti išvadą, jog ji ketina slapstytis ar vengti baudžiamojo proceso, be to, Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia asmeniui pasirinkti gyvenamosios vietos savo nuožiūra.

Nutartyje nenurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios rodytų realią ir aktualią naujų nusikalstamų veikų darymo riziką. Nuo ankstesnio kardomosios priemonės pratęsimo nebuvo nustatyta jokių pažeidimų ar kitų aplinkybių, kurios pagrįstų būtinybę toliau taikyti tokią intensyvią ir jos teises reikšmingai ribojančią priemonę.

Ji yra suinteresuota greitu bylos išnagrinėjimu, o šiuo metu suplanuoti teismo posėdžiai vyksta iki liepos mėnesio, todėl tikėtina, kad jų bus paskirta ir daugiau. Neturi jokio intereso vilkinti bylą, nes, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, užsitęsęs procesas jai sukelia papildomą emocinę įtampą.

Baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, periodiniu registravimusi policijos įstaigoje, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ir kt. Mano, kad nėra būtinybės toliau taikyti intensyvios priežiūros, be to, ši kardomoji priemonė neigiamai veikia jos asmeninį gyvenimą, kasdienę veiklą bei sudaro neigiamą įspūdį aplinkiniams, nors jos kaltė nėra nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Vilniaus apygardos teismui T. R. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog šiuo metu dirba ir visas pajamas gauna teisėtu būdu. Dirba, kad atlygintų žalą kitoje, jau išnagrinėtoje byloje. Tai rodo, kad nevengia savo pareigų ir sąžiningai vykdo finansinius įsipareigojimus. Visą laiką dirbo kvalifikuotus darbus, yra dirbusi pamainos vadove UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šiuo metu įsidarbino vadybininke prekybos tinkle „(duomenys neskelbtini)“, bei turi papildomų teisėtų pajamų, atsakingai vykdo savo pareigas. Pažymi, kad šiuo metu taikoma intensyvi priežiūra su elektroninio stebėjimo įranga jai sukelia reikšmingų nepatogumų darbo metu. Dėl dažnai pasikartojančių įrangos signalų viešose vietose, patiria papildomą psichologinę įtampą, ypač, bendraudama su klientais, kolegomis ir darbo susitikimų metu. Dėl šių techninių trikdžių kreipėsi į OVS, tačiau jai buvo paaiškinta, kad tokie atvejai pasitaiko dėl senos įrangos ir GPS ryšio sutrikimų, tačiau problemos išspręsti negali. Tai patvirtinantys įrodymai buvo pateikti teismui. Tokia situacija neigiamai veikia jos profesinę veiklą, reputaciją ir pasitikėjimą savimi, nors sąžiningai vykdo visas jai nustatytas pareigas. Intensyvios priemonės taikymas kiekvieną kartą pratęsiamas iš esmės remiantis tais pačiais argumentais, neįvertinant pasikeitusių aplinkybių. Be kita ko, anksčiau buvo laikotarpis, kai ši kardomoji priemonė buvo pasibaigusi, ir per šį laikotarpį jokių pažeidimų nepadarė, nesislapstė, nevengė proceso. Kai buvo priimtas sprendimas iš naujo ją taikyti, pati savo noru atvyko uždėti elektroninio stebėjimo įrangą. Neturi jokio motyvo bėgti ar slėptis, ar kitaip trukdyti procesui, todėl prašo pakeisti intensyvią priežiūrą švelnesne kardomąja priemone.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

Apygardos teismas, susipažinęs su kaltinamosios skunde nurodytais argumentais, skundžiama nutartimi bei baudžiamąja byla Nr. 1-305-1127/2026 konstatuoja, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra nagrinėjamu atveju buvo paskirta pagrįstai. Be to, apygardos teismo įsitikinimu, kaltinamajai paskirti įpareigojimai – nuolat dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bei nepasišalinti iš jos be teismo leidimo, jei tai nesusiję baudžiamosios bylos nagrinėjimu, medicininės pagalbos reikalingumu, vykimu pas gynėją ar darbu, nėra pertekliniai ir netikslingi.

BPK 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad intensyvi priežiūra yra kaltinamojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Skundžiama nutartimi intensyvios priežiūros terminas buvo paskirtas siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Intensyvios priežiūros, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtinoji sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog T. R. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, tai yra iš dalies pačios įtariamosios T. R. parodymai, nukentėjusiųjų/civilinių ieškovų bei liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kitų objektų apžiūros protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Šiuo atveju itin svarbu tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 13 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį T. R. atžvilgiu už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje (nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. liepos 4 d.). Negana to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. ji taip pat buvo pripažinta kalta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1, 3, 4 dalyse (nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 15 d.). Priimti apkaltinamieji nuosprendžiai jos atžvilgiu iš esmės rodo, kad kaltinamoji yra linkusi nusikalstamas veikas nuosavybei daryti sistemingai, ir priešingai nei ji nurodo skunde, apygardos teismui, minėtose baudžiamosiose bylose taikytos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, neatliko savo paskirties užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Nėra pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties argumentais, kad nagrinėjamos šioje baudžiamojoje byloje veikos galimai buvo daromos ankstesnių bylų nagrinėjimo metu, kas rodo galimai neteisėtų veiksmų sistemingumą.

Nagrinėjamoje byloje T. R. kaltinama dvylikos nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, taip pat vieno baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarymu, kas reiškia, jog kaltinamoji nusikalstamas veikas daro sistemingai ir pakankamai ilgą laiką. Kita vertus, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad T. R. dirba tik epizodiškai ir labai trumpais laikotarpiais, darbinius santykius nutraukdama vos po kelių savaičių. Vien aplinkybė, kad kaltinamoji nurodo turinti teisėtų pajamų ir iš dalies atlyginusi galimai padarytą žalą, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl stabilių ir tvarių pajamų šaltinių nebuvimo. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, kaltinamoji teismui nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių jos teiginius apie planuojamą individualią veiklą ar nuolat gaunamas pajamas. Skunde nurodomas žalos atlyginimo faktas, nors ir vertintinas teigiamai, tačiau, kaip teisingai skundžiamojoje nutartyje nurodyta, tai nepagrindžia švelnesnės kardomosios priemonės taikymo tikslingumo. Kaltinamosios argumentas, kad gyvenamosios vietos keitimas pats savaime nėra draudžiamas įstatymo, vertintinas kaip teisingas, tačiau minėtą aplinkybę teismas įvertino visų kaltinamąją neigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste. Todėl laikytina, kad apylinkės teismas iš esmės pagrįstai sprendė, jog kaltinamosios galimai padarytų nusikalstamų veikų kiekis, nukentėjusiųjų, liudytojų skaičius bei nusikalstamų veikų darymo trukmė (T. R. pareikštame kaltinime nurodyta 12 nusikalstamų veikų epizodų, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir vienas baudžiamasis nusižengimas pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, kurios tęsėsi nuo 2023 m. gruodžio 16 d. iki 2025 m. kovo 22 d.), baudžiamojo proceso stadija (baudžiamojoje byloje yra pradėtas įrodymų tyrimas, sudarytas teisiamųjų posėdžių grafikas, apklausti nukentėjusieji, taip pat nemaža dalis liudytojų), taip pat bylos apimtis ir sudėtingumas (baudžiamąją bylą sudaro daugiau nei 20 tomų, nukentėjusiaisiais pripažinti 9 asmenys, liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklausti 24 asmenys) nulėmė teismo sprendimą, jog siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų šiuo atveju yra tikslinga pratęsti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą (BPK 121 straipsnio 4 dalis).

Pažymėta, kad kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė, nors yra pakankamai griežta, tačiau ji yra adekvati jos galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui bei mastui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Skundo argumentai dėl jos dalyvavimo teismo posėdžiuose, pateikiamos medicininės pažymos ar deklaruojamas suinteresuotumas greitu bylos išnagrinėjimu savaime nepaneigia kardomosios priemonės taikymo būtinybės.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, T. R. nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jos buvo planuojamos iš anksto, pasižymėjo sisteminiu savanaudiškumu, kas reiškia, jog kaltinamoji įvairią materialinę naudą ilgą laiką galėjo gauti iš nusikalstamų veikų darymo. Todėl, nors kaltinamosios išdėstytas argumentas, kad ji pastaruoju metu nėra pažeidusi nei baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nei jai anksčiau nustatytų sąlygų yra teisingas, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas T. R. nebetaikyti aptariamos kardomosios priemonės. Paskirtos intensyvios priežiūros sąlygos kaltinamajai buvo švelninamos. Kaip matyti iš bylos duomenų, tenkinant kaltinamosios prašymus, buvo keičiamos intensyvios priežiūros sąlygos, leidžiant dėl darbo sąlygų grįžti į namus vėlesniu laiku.

Kaltinamoji skunde nurodo, kad nuo kardomosios priemonės paskyrimo sąžiningai vykdė visas jai nustatytas pareigas, nepadarė nė vieno pažeidimo, nesislapstė nuo teisėsaugos institucijų, nedarė poveikio proceso dalyviams ir netrukdė baudžiamajam procesui. Taip pat pažymi, kad visais atvejais dalyvavo teismo posėdžiuose arba pateikdavo medicininius dokumentus, pagrindžiančius negalėjimą atvykti dėl sveikatos būklės. Vis dėlto, šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo panaikinti ar sušvelninti kaltinamajai taikomą kardomąją priemonę. Šios kaltinamosios nurodytos aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas švelninti T. R. paskirtą kardomąją priemonę, atsižvelgus į visas anksčiau šioje nutartyje nurodytas kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, rizika, jog ji gali bandyti daryti naujas nusikalstamas veikas dar vis išlieka. Be to, aplinkybė, kad kaltinamoji nepadarė kardomosios priemonės pažeidimų, nesislapstė ir netrukdė procesui, vertintina kaip tinkamas paskirtų įpareigojimų vykdymas, tačiau ji savaime nereiškia, kad išnyko naujų nusikalstamų veikų darymo ar netinkamo procesinio elgesio rizika. Vertinant formaliai, apygardos teismas sutinka su skunde išdėstyta pozicija, kad intensyvi priežiūra yra viena iš griežčiausių BPK numatytų kardomųjų priemonių, tačiau nagrinėjamu atveju įtariamajai yra sudarytos visos reikiamos sąlygos palaikyti aktyvų socialinį gyvenimą, todėl aptariamos kardomosios priemonės bei paskirtų apribojimų nėra pagrindo pripažinti nepagrįstais, neteisingais ar pernelyg varžančiais kaltinamosios teises. Esant prašymui, kaltinamajai taikomą kardomąją priemonę bylą nagrinėjantis teismas gali panaikinti ar pakeisti bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje, jei būtų tam pagrindas.

Sutiktina, jog kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra varžo T. R. teises ir laisves, tačiau šiuo atveju, kaltinamosios teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra su įpareigojimais yra adekvati kaltinamajai inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, pateisinama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų taikymo kontekste. T. R. paskirtos intensyvios priežiūros termino trukmė, t. y. 3 mėnesiai, nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 131¹ straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį, kuria kaltinamajai T. R. pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas 3 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąją nuolat dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bei nepasišalinti iš jos be teismo leidimo, jei tai nesusiję baudžiamosios bylos nagrinėjimu, medicininės pagalbos reikalingumu, vykimu pas gynėją ar darbu, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131¹ straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamosios T. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį nepakeistą. Nutartis galutinė ir neskundžiama.