Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios T. R. (toliau – ir kaltinamoji) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nutarties, kuria pratęstas kaltinamajai T. R. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. kovo 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-305-1127/2026 T. R. kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje (dvylika nusikalstamų veikų), 182 straipsnio 4 dalyje kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

2. Vilniaus miesto apylinkės 2025 m. gruodžio 3 d. teismo nutartimi kaltinamajai T. R. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 3 d., nustatant sąlygas: 1) nuolat dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso; 2) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bei nepasišalinti iš jos be teismo leidimo, jei tai nesusiję su baudžiamosios bylos nagrinėjimu, medicininės pagalbos reikalingumu, vykimu pas gynėją ar darbu.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartimi pakeistos kardomosios priemonės sąlygos, nustatant T. R. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartimi kaltinamajai T. R. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. kovo 3 d. nustatant sąlygas: 1) nuolat dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso; 2) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bei nepasišalinti iš jos be teismo leidimo, jei tai nesusiję baudžiamosios bylos nagrinėjimu, medicininės pagalbos reikalingumu, vykimu pas gynėją ar darbu.

II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir teisiniai argumentai

5. Skundu kaltinamoji T. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartį arba pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę kardomąją priemonę, t. y. rašytinį pasižadėjimą neišvykti arba kitą su laisvės apribojimu nesusijusią priemonę.

6. Skunde nurodoma, kad Skundžiamoje nutartyje nurodomos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pagrįstos konkrečiais duomenims apie realią ir esamą riziką. Be to, nėra pakankamai argumentuota, kodėl intensyvi priežiūra yra būtina ir neišvengiama. Kaltinamosios teigimu, paskirta kardomoji priemonė riboja jos judėjimo laisvę ir teisę į darbą bei socialinį gyvenimą, o tokie ribojimai turi būti grindžiami aiškiais argumentais. Į paskirtus teismo posėdžius ji atvyksta, bylos nagrinėjimas vyksta, proceso nevengia, nustatytų pareigų laikosi, duomenų, kad ji būtų pažeidusi skirtos kardomosios priemonės sąlygas ar trukdžiusi procesui, nėra. Jeigu negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose dėl sveikatos būklės buvo pateikusi nustatytos formos pažymą.

7. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

Kaltinamosios T. R. skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs kaltinamosios T. R. skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga Nr. 1-305-1127/2026, patikrinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės 2026 m. vasario 27 d. teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, sprendžia, jog skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei BPK, nei kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų, o kaltinamajai T. R. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminas pratęstas pagrįstai. Žemesnysis teismas tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai – pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos.

9. Intensyvi priežiūra (BPK 131¹ straipsnis), kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Skiriant procesinę prievartos priemonę vadovaujamasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad asmens teisės ir laisvės gali būti suvaržomos ne daugiau, nei reikia įstatyme numatytiems tikslams pasiekti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – taip pat ir intensyvios priežiūros – taikymo, atsižvelgia į nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 4 dalis).

10. Kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių įtariamojo (kaltinamojo) kaltę, nevertina. Įtariamojo (kaltinamojo) kaltės klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pateiktoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamoji T. R. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies pačios kaltinamosios T. R. parodymuose, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, protokoluose–pareiškimuose, tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Svarstant kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme. Šiame kontekste pažymėtina, kad pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnysis teismas, šių duomenų pagrindu spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – T. R. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

11. Išnagrinėjus kaltinamosios skundą bei įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktus baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartimi kaltinamajai T. R. intensyvios priežiūros terminas pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų šios kardomosios priemonės taikymo pagrindų. Skundžiamoje nutartyje sprendimą pratęsti kardomosios priemonės terminą teismas grindė siekiu užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. užtikrinti kaltinamosios T. R. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgus į pareikšto kaltinimo ir kaltinamajai taikomų suvaržymų pobūdį, konstatuotina, kad siekis pašalinti galimą nusikalstamų veikų darymo ir trukdymo procesui riziką šiuo metu pateisina kaltinamajai T. R. taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Nors šioje byloje nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, šis faktas, vertinant aptartų aplinkybių kontekste, taip pat didina kaltinamosios slėpimosi nuo proceso ir naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką ir yra taip pat reikšmingas sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo (pratęsimo) tikslingumo. Baudžiamojoje byloje yra pradėtas įrodymų tyrimas, tačiau sujungtą baudžiamąją bylą sudaro 19 tomų, nukentėjusiaisiais pripažinti 9 asmenys, liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklausti 24 asmenys, todėl šioje stadijoje yra reali rizika, kad panaikinus šią kardomąją priemonę, bus trukdoma procesui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad kaltinamajai nėra tikslinga tęsti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą. Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros tolesnis taikymas kaltinamajai yra pagrįstas, proporcingas ir neriboja jos teisių labiau nei tai yra būtina pagal bylos aplinkybes. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į kaltinamosios T. R. galimai padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, jos ankstesnį teistumą, šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas toliau taikyti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.

12. Sutiktina su kaltinamosios skundo argumentais, kad taikoma kardomoji priemonė tam tikru mastu riboja jos laisvę, tačiau tokie suvaržymai yra laikino pobūdžio. Šiuo aspektu pažymėtina, kad taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – kaip jau buvo nurodyta, šiuo atveju siekiama užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Nors kaltinamoji skunde nurodo nepažeidusi kardomosios priemonės sąlygų, tačiau kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenų, kaltinamoji dar iki šio kardomosios priemonės termino pratęsimo padarė pažeidimus, t. y. fiksuoti pažeidimai nuo 2026 m. vasario 12 d. 22.28 val. iki 2026 m. vasario 13 d. 06.00 al. (18 t., b. l. 161–167), nuo 2026 m. vasario 13 d. 22.00 val. iki 2026 m. vasario 14 d. 06.00 val. (19 t., b. l. 13–15), nuo 2026 m. vasario 15 d. 22.00 val. iki 2026 m. vasario 16 d. 06.00 val. (19 t., b. l. 16–18), be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. kovo 19–26 d. gauti nauji pranešimai dėl kaltinamosios T. R. kardomosios priemonės sąlygų pažeidimų.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai, kad kaltinamoji per visą kardomosios priemonės taikymo laikotarpį jau kelis kartus pažeidė šios procesinės poveikio priemonės sąlygas, patvirtina, jog parinktoji procesinė prievartos priemonė užtikrina ja siekiamų tikslų įgyvendinimą, todėl jos taikymas tebėra aktualus. Be to, atkreiptinas kaltinamosios dėmesys, kad ir toliau pažeidžiant taikomos kardomosios priemonės sąlygas ne tik, kad užkertamas kelias švelnesnės kardomosios priemonės taikymui, o atvirkščiai, galėtų būti svarstomas taikomos kardomosios priemonės sąlygų griežtinimo ar griežtesnės kardomosios priemonės taikymo klausimas. Taigi, šios aplinkybės paneigia kaltinamosios T. R. akcentuojamą pagrindą panaikinti kaltinamajai taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno kaltinamojo (įtariamojo), kuriam paskirta kardomoji priemonė, pareiga. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, atsižvelgiant į pirmiau aptartų kaltinamąją ir jos galimai padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių duomenų visumą, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti. Būtinybė ir toliau taikyti šią kardomąją priemonę kaltinamajai T. R. neišnyko.

14. Vadovaujantis BPK 139 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomųjų priemonių skyrimas ir jų sąlygų nustatymas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Taigi, nustatęs, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – kaltinamosios T. R. atžvilgiu taikymas nebereikalingas, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas bet kuriuo metu gali kardomąją priemonę panaikinti ar pakeisti. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji, norėdama, kad būtų pakeistos taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlygos, nustatytina dienotvarkė, gali kreiptis į baudžiamąją bylą nagrinėjantį Vilniaus miesto apylinkės teismą. Esant pagrindui, Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgęs į tokius prašymus, atitinkamai gali patikslinti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlygas, suteikiant kaltinamajai galimybę palaikyti darbinius ar socialinius ryšius. Šiuo atveju, kaip pagrįstai pažymėjo ir žemesnysis teismas, patikrinus Sodra duomenis, kaltinamoji T. R. paskutinį kartą oficialiai dirbo 2025 m. spalio mėn., todėl kaltinamosios skundo argumentai apie tai, kad taikoma kardomoji priemonė trukdo susirasti darbą, vertinami kaip deklaratyvūs, kadangi dar iki šios kardomosios priemonės paskyrimo (2025 m. gruodžio 3 d.) kaltinamoji kurį laiką nebuvo saistoma jokiais darbiniais santykiais bei nesiekė įsidarbinti.

15. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją kaltinamosios T. R. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamosios T. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.