- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-17
- Bylos Nr.
- eAN2-258-1035/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00352-2026-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš (pran.)
- Pažeidėjas
- M. Č.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. vasario 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 10-ANR_N-3616-2026.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2026 m. vasario 10 d. nutarimu M. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 85 Eur bauda. M. Č. nubaustas už tai, kad jis 2025 m. gruodžio 11 d. 18.21 val. (duomenys neskelbtini), tyčiniais veiksmais, bandydamas įžeisti kitą asmenį, spjovė į jo gyvenamojo buto įėjimo duris. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Č. skundas dėl Institucijos 2026 m. vasario 10 d. nutarimo atmestas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apelianto veiksmai buvo nukreipti į konkretų asmenį. Ši aplinkybė byloje nėra įrodyta ir grindžiama vien prielaidomis. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nukentėjusiuoju pripažintas asmuo apie veiką sprendė tik iš vaizdo įrašo, vertindamas apelianto kūno pasisukimo kryptį, tačiau tokia interpretacija negali būti laikoma patikimu ir pakankamu įrodymu. Vaizdo medžiaga neleidžia objektyviai nustatyti, kur konkrečiai buvo nukreiptas spjūvis, ar jis apskritai pataikė į nukentėjusiojo buto duris, ar jis negalėjo patekti į kitą paviršių (sieną, grindis ar kitą vietą). Vien asmens kūno pasisukimo krypties vertinimas yra spėjamojo pobūdžio ir negali būti laikomas pakankamu pagrindu daryti kategorišką išvadą apie veikos kryptingumą. Byloje nenustatyta, kad veikos metu laiptinėje būtų buvę kitų asmenų, būtų kilęs triukšmas, konfliktas ar kitoks viešosios rimties trikdymas, t. y. kad veika turėjo ar galėjo turėti realų poveikį neapibrėžtam asmenų ratui. Bendro naudojimo patalpose atlikti veiksmai gali būti pastebėti kitų asmenų, todėl potencialiai pažeidžia viešąją tvarką. Vien aplinkybė, kad veika atlikta bendro naudojimo patalpoje, savaime nesudaro ANK 481 straipsnio sudėties, jei nenustatyta, jog veika savo pobūdžiu buvo tokia, kuri realiai ar objektyviai galėjo trikdyti kitus asmenis. Byloje nėra duomenų, kad spjūvis laiptinėje būtų atliktas siekiant demonstratyviai pažeisti viešąją tvarką ar trikdyti kitus asmenis. Aptariamas veiksmas nėra susijęs su agresyviu, įžūliu ar įžeidžiančiu elgesiu kitų asmenų atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad asmuo veikė turėdamas tikslą pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį. Net jei spjūvis laiptinėje nėra etiškas ir priimtinas, tačiau ne kiekvienas socialiai nepriimtinas ar neetiškas veiksmas savaime kvalifikuotinas kaip administracinis nusižengimas, jei nenustatyta, kad jis buvo atliktas turint tikslą pažeisti viešąją tvarką ar trikdyti kitus asmenis. Nukentėjusysis veikos nematė ir apie ją sprendė tik iš vaizdo įrašo vertinimo. Nukentėjusiojo išgyvenimai yra subjektyvūs ir atsiradę po įvykio jo gyvai nemačius ir jame nedalyvavus, todėl negali būti tapatinami su objektyviais administracinio nusižengimo požymiais. Kai veika iš esmės susijusi tik su konkretaus asmens vertinimu ir neturi objektyvaus poveikio neapibrėžtam asmenų ratui, ji negali būti kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi aplinkybe apie tariamai pakartotinį apelianto elgesį (spjaudymą), tačiau ši aplinkybė nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad analogiško pobūdžio veiksmai buvo atliekami daugiau nei vieną kartą. Nei vaizdo medžiaga, nei kiti įrodymai tokios aplinkybės nepatvirtina. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad byloje buvo surinkta pakankama ir tarpusavyje suderinta įrodymų visuma: nukentėjusiojo pareiškimas, jo pateikta vaizdo medžiaga, papildomai gautas lifto vaizdo įrašas, nukentėjusiojo parodymai bei paties apelianto paaiškinimai. Nukentėjusysis nuosekliai nurodė, kad dėl pasikartojančių analogiškų veiksmų buvo įsirengęs kamerą ir būtent šio įvykio metu užfiksavo apelianto veiksmus. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip apeliantas išėjęs iš lifto atsisuka į nukentėjusiojo buto durų pusę ir spjauna būtent į jas. Pats apeliantas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti savo veiksmų pobūdžio. Parodė, kad jei jis nusispjovė, tai tikrai ne į duris. Tokiu būdu faktiškai nepaneigė paties spjovimo fakto. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tokio pobūdžio veiksmai daugiabučio namo bendrojo naudojimo erdvėje akivaizdžiai prieštarauja visuomenėje priimtoms elgesio normoms, yra demonstratyviai įžeidžiantys ir nukreipti į kito asmens pažeminimą. Ankstesnėje analogiškoje byloje administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta būtent dėl nepakankamos įrodymų visumos, tuo tarpu nagrinėjamu atveju buvo surinkta pakankama įrodymų visuma, leidžianti konstatuoti administracinio nusižengimo sudėties požymius. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš Institucijos apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir sprendimu pripažinti M. C. kaltu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis pažeidė viešąją tvarką ar žmonių rimtį, juolab, jog jis veikė turėdamas tokį tikslą. Be to, M. Č. įsitikinimu, nukentėjusysis veikos nematė ir apie ją sprendė tik iš vaizdo įrašo, kuris neleidžia objektyviai nustatyti, kur konkrečiai buvo nukreiptas spjūvis, ar jis apskritai pataikė į nukentėjusiojo buto duris, ar jis negalėjo patekti į kitą paviršių (sieną, grindis ar kitą vietą). Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekso nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką.
Kaip minėta, Institucijos 2026 m. vasario 10 d. nutarimu M. Č. pripažintas kaltu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis tyčiniais veiksmais, bandydamas įžeisti kitą asmenį, spjovė į jo gyvenamojo buto įėjimo duris. Apeliaciniame skunde M. Č. neneigia, kad būtent jis yra užfiksuotas nukentėjusiojo pateiktame vaizdo įraše, t. y. buvo prie nukentėjusiojo buto skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje. Tačiau apeliantas teigia, kad į nukentėjusiojo R. K. buto duris nespjovė ir neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Apygardos teismas šia M. Č. versija neturi pagrindo tikėti, kadangi ją paneigia byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo pareiškimas apie įvykį ir parodymai, vaizdo įrašas, nuotraukos, iš dalie ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Č. duoti parodymai.
Nukentėjusysis R. K. tiek pareiškime apie įvykį, tiek teismo posėdyje nuosekliai ir pakankamai išsamiai nurodė, kad jis įrengė vaizdo kamerą ant savo buto durų, o aptariamo įvykio metu pastebėjo, jog jo durys yra apspjautos, tada peržiūrėjo turimos kameros įrašus ir atpažino žmogų (kaip vėliau paaiškėjo – tai buvo M. Č.), tuomet parašė pareiškimą policijai. Tai, kad durys buvo apspjautos, pamatė apie 20 val., tuomet peržiūrėjo įrašus. Spjūvis buvo apie 18.21 val. pagal kameros vaizdą. Toks spjaudymas yra ne pirmas atvejis, tik anksčiau jam nepavykdavo užfiksuoti veido. Jis gali tik spėlioti, kodėl daromi spjaudymai, jam kažkada yra sakę, kad galimai tai yra nepasitenkinimo veiksmai dėl iš jo (R. K.) buto keliamo triukšmo. Į jį kreipėsi pats M. Č. iki spjaudymo momento, jie kalbėjo dėl triukšmo, išsiskirta buvo ne piktuoju, bet kiekvienas liko prie savo nuomonės. Iš M. Č. grasinimų nebuvo. Apspjovimai sutapdavo su M. Č. praėjimo pro duris momentu, girdėdavosi spjūvio garsas, tačiau anksčiau nebuvo užfiksuojamas spjūvio momentas. Kamera įrengta 2024 metų pavasarį, kai jis (R. K.) pastebėjo, kad durys buvo ištepamos, po kurio laiko pavyko atsekti, jog durys yra periodiškai apspjaunamos to paties asmens. Tik anksčiau buvo konstatuota, kad tie įrodymai nepakankami, todėl jis pakoregavo kameros kampą, kad matytųsi, kas tai daro. Spjaudymas tęsiasi apie porą metų. Prieš kelis metus, kai buvo pokalbis, nesimatė, kad pokalbiai kažką pakeistų, jis su M. Č. kalbėjo dar 2025 metų vasarą, bet iš to pokalbio nebuvo naudos. Jis nuo vasaros pradėjo policijoje registruoti pranešimus, teikdamas pareiškimą nurodė asmenį. Yra užregistravęs tris pareiškimus, kaip M. Č. praeina ir po jo praėjimo atsiranda „spjaudalai“ ant durų. Iš ankstesnių įrašų taip pat matosi, kaip M. Č. praeina, girdisi spjūvio garsas, po to ant durų buvo rasti „spjaudalai“. Tos pačios nagrinėjamo įvykio aplinkybės nurodytos ir administracinio nusižengimo byloje esančiame policijos pareigūno tarnybiniame pranešime.
Tuo tarpu M. Č. pozicija dėl aptariamo įvykio nebuvo tokia nuosekli. M. Č. apklausiamas teismo posėdyje iš pradžių nurodė, kad jis buvo išėjęs iš lifto, sustojo laiptinėje, paskui grįžo atgal į liftą. Nukentėjusįjį asmenį pažįsta kaip kaimyną. Konflikto su kaimynu neturi, nenorėjo jo įžeisti, laiptinėje nieko daugiau nebuvo, tik jis (M. Č.), gal toks jo elgesys ir neetiškas, bet tai tikrai ne viešosios tvarkos pažeidimas. Jo elgesys – tai išėjimas į laiptinę. Jį kaltina tuo, kad jis spjaudė į duris, bet jis nespjaudė. Jo vertinimu, pats nusispjovimas laiptinėje gali būti neetiškas, bet tai ne viešosios tvarkos pažeidimas. Vis dėlto, peržiūrėjęs vaizdo įrašą teismo posėdyje, M. Č. jau neneigė, kad jis nespjovė, tačiau nurodė, kad, jeigu ir nusispjovė, tai tikrai ne į duris. Taigi, akivaizdu, kad M. Č. duoti parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, todėl jais nėra pagrindo vadovautis.
Pažymėtina, kad nukentėjusiojo R. K. parodymus patvirtina šioje administracinio nusižengimo byloje pateiktas vaizdo kameros, įrengtos ant nukentėjusiojo buto durų, įrašo turinys. Vaizdo įraše užfiksuota, kad veiksmas vyksta daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje. Iš vaizdo įrašo 0.10-0.18 min. matyti, kad vyras (kaip nustatyta bylos duomenimis, M. Č.), išlipęs iš lifto, atsisuka į (nukentėjusiojo R. K.) buto durų pusę, spjauna ir grįžta į liftą. Apygardos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad minėtame vaizdo įraše iš tikrųjų nesimato spjūvio trajektorijos, tačiau jos ir neįmanoma pamatyti, kadangi, kaip minėta, vaizdo kamera buvo įrengta ant nukentėjusiojo buto durų. Kita vertus, aplinkybę, kad M. Č. spjaudydamas pataikė būtent į nukentėjusiojo buto duris, patvirtina byloje pateiktos ir nagrinėjamo įvykio metu (2025 m. gruodžio 11 d.) darytos buto durų nuotraukos, iš kurių matyti, kad ant nukentėjusiojo R. K. buto durų yra išlikę spjūviai. Pats M. Č., peržiūrėjęs minėtą vaizdo įrašą, pripažino, kad jis spjovė, o vaizdo įraše matyti, jog jame nurodytu laiku kitų asmenų šalia nebuvo, vadinasi, spjauti į nukentėjusiojo buto duris galėjo tik M. Č..
Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad M. Č. nepažeidė viešosios tvarkos ir žmonių rimties, pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formalaus pobūdžio. Šiuo atveju nėra privaloma nustatyti ar dėl asmens neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis, t. y. atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais siekiama pažeisti tvarką ir rimtį. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, jeigu jis atliko bent vieną iš ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų siekdamas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. šioje dispozicijoje naudojamas žodis „siekiama“ nurodo neteisėto veikimo tikslą, o ne šio veikimo padarinius. Siekiant įvertinti ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo pavojingumą yra svarbu nustatyti konkrečius kilusius padarinius, visgi jų buvimas ar nebuvimas neturi reikšmės administracinio nusižengimo kvalifikavimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-306-1020/2018). Akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje M. Č. veiksmai (spjovimas į kito asmens buto duris) viešoje vietoje – daugiabučio namo naudojimo erdvėje prieštarauja visuomenėje priimtoms elgesio normoms, yra demonstratyviai įžeidžiantys ir sąmoningai nukreipti į kito asmens pažeminimą ir paniekinimą. M. Č. turėjo ir galėjo suvokti, kad spjaudamas į nukentėjusiojo buto duris, pažemins kitą asmenį (šiuo atveju – nukentėjusįjį R. K.), to norėjo ir siekė. Tokie jo veiksmai laikytini tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, tiek Institucija, tiek apylinkės teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, kad M. Č. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. Č. tokie įžeidžiantys veiksmai galimai nėra vienkartinis atvejis. Kaip minėta, nukentėjusysis R. K. nurodė, kad M. Č. sistemingai spjaudo į nukentėjusiojo buto įėjimo duris, toks M. Č. elgesys tęsiasi apie dvejus metus, nukentėjusysis buvo priverstas jau anksčiau kreiptis į teisėsaugos institucijas. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų matyti, kad dėl vieno iš aptariamų atvejų buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, tačiau ji buvo nutraukta, kadangi nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad šį administracinį nusižengimą padarė būtent M. Č.. Būtent dėl šių aplinkybių nukentėjusysis įrengė vaizdo kamerą, kuri ir užfiksavo aptariamą atvejį.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aplinkybes, darytina išvada, kad M. Č. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti jos apeliaciniame skundė išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Č. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.