- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-29
- Bylos Nr.
- 1S-164-1072/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13145-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė (pran.)
- Nuteistasis
- R. G.
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra
Teikimas Nr. 1S-164-1072/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13145-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.4; 2.14.5 (S)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios R. G. (toliau – ir nuteistoji) skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistosios prašymas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo ir vykdymo sustabdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teismų priimtų procesinių sprendimų esmė
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-304/2021 R. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalį (šešios veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos baudos subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda;
R. G. įpareigota viešai atsiprašyti nukentėjusiųjų: S. J., G. P., B. N., A. B., atsiprašymą paskelbiant: internetiniame portale Rekvizitai.lt; socialinio tinklapio „Facebook“ viešoje grupėje „Lietuvos policija“; socialinio tinklapio „Facebook“, asmeninėje paskyroje „R. G.“ socialinio tinklapio „Facebook“ viešojoje grupėje „Viešinkime ir kovokime su KORUPCIJA kartu.“;
Žemesnės instancijos teismas
R. G. įpareigota iš socialinio tinklapio „Facebook“ viešoje grupėje „Lietuvos policija“; socialinio tinklapio „Facebook“, asmeninėje paskyroje „R. G.“ socialinio tinklapio „Facebook“ viešoje grupėje „Viešinkime ir kovokime su KORUPCIJA kartu.“, kaltinime nurodytą, tikrovės neatitinkančią, šmeižikišką, paniekinančią ir pažeminančią nukentėjusiuosius: S. J., G. P., B. N., A. B., informaciją.
Šiaulių apygardos teisme buvo gauti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės D. A. ir nuteistosios R. G. apeliaciniai skundai dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžio.
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-875/2022 nutarta Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria R. G. už šešis nusikaltimus, numatytus BK 154 straipsnio 2 dalyje paskirtos atskiros bausmės bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda ir R. G. šešias nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir paskirti 60 MGL (3 000 Eur) baudą;
Žemesnės instancijos teismas
Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus: R. G. įpareigoti viešai atsiprašyti nukentėjusiųjų: S. J., G. P., B. N., A. B., atsiprašymą paskelbiant: internetiniame portale Rekvizitai.lt; socialinio tinklapio „Facebook“ viešoje grupėje „Lietuvos policija“; socialinio tinklapio „Facebook“, asmeninėje paskyroje „R. G.“ socialinio tinklapio „Facebook“ viešojoje grupėje „Viešinkime ir kovokime su KORUPCIJA kartu.“, bei pašalinti iš socialinio tinklapio „Facebook“ viešoje grupėje „Lietuvos policija“; socialinio tinklapio „Facebook“, asmeninėje paskyroje „R. G.“ socialinio tinklapio „Facebook“ viešoje grupėje „Viešinkime ir kovokime su KORUPCIJA kartu.“, kaltinime nurodytą, tikrovės neatitinkančią, šmeižikišką, paniekinančią ir pažeminančią nukentėjusiuosius: S. J., G. P., B. N., A. B., informaciją;
Išieškoti iš nuteistosios R. G. valstybės naudai 200 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose gautas nuteistosios R. G. 2026 m. balandžio 1 d. prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą, sustabdyti baudos vykdymą iki bylos išnagrinėjimo, išreikalauti visą bylos medžiagą ir patikrinti jos pilnumą, įvertinti galimus įrodymų slėpimo, sunaikinimo ir dokumentų klastojimo faktus.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. balandžio 22 d. nutartimi prašymas atmestas. Nutartyje konstatuota, kad prašymai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nėra teismingi apylinkės teismui, todėl teismas neturi kompetencijos spręsti tokio pobūdžio klausimų. Pareiškimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra teikiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Nuteistoji prašymą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo ir vykdymo sustabdymo pateikė nuosprendį priėmusiam teismui, kuris neturi kompetencijos spręsti tokio pobūdžio klausimų. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas nuteistosios skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimo atsisakyti atnaujinti procesą.
Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo argumentai
Nuteistoji R. G. skundu prašo: panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. balandžio 22 d. nutartį; priimti naują procesinį sprendimą ir atmesti formalų atsisakymą kaip nepagrįstą; klausimą nagrinėti kompetentingoje institucijoje iš esmės; užtikrinti naujai paaiškėjusių aplinkybių vertinimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 444 - 445 straipsnius; užtikrinti veiksmingą teisę į gynybą ir procesinį vientisumą. Skunde nurodoma, kad teismas neperdavė klausimą spręsti kompetentingai institucijai, todėl neužtikrino veiksmingos procesinės gynybos ir formaliai atsisakė vertinti situaciją. Prašyme buvo nurodytos aplinkybės dėl galimo dokumentų klastojimo, nesusipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, garso įrašų sunaikinimu ir esminių sandorių nežinojimo, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Taip pat teigiama, kad nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, pateikti visus duomenis, veiksmingai realizuoti gynybą. Skundžiamoje nutartyje nebuvo pateikta faktų analizė, nevertinti esminiai argumentai ir apsiribota formaliomis teisės normų nuorodomis. Taip pat buvo netinkamai taikytos teisės normos. Susidarė situacija, kad nebuvo priimtas tinkamas sprendimas dėl teikto prašymo. Skunde nurodomos aplinkybės, kad procesiniai sprendimai turi būti pagrįsti faktine analize ir motyvuoti, teisė į gynybą turi būti realiai užtikrinama. Teismas privalėjo vertinti prašymą iš esmės, užtikrinti realų procesinį išnagrinėjimo, procesas neturėjo būti suskaidytas, jog neliktų galutinio sprendimo. R. G. pateikė 2026 m. gegužės 24 d. priedą prie skundo, kuriuo prašoma: įpareigoti pateikti pilną EPP IBPS bylos dokumentų sąrašą su visais metaduomenimis; nustatyti, kurie dokumentai nebuvo įtraukti į bylą ir dėl kokių priežasčių; nustatyti, ar nuteistajai buvo suteikta reali prieiga prie ikiteisminio tyrimo medžiagos; konstatuoti, kad susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga protokolas nebuvo pateiktas arba nėra; įvertinti, ar buvo pažeista nuteistosios teisė į gynybą ir rungimosi principą; įvertinti, ar šie pažeidimai galėjo turėti įtakos priimtiems procesiniams sprendimams; esant pagrindui – spręsti dėl procesinių sprendimų panaikinimo ir bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo; nustatyti kodėl nebuvo pranešta apie baigtą ikiteisminį tyrimą. R. G. 2026 m. gegužės 24 d. priede prie skundo nurodo aplinkybes, kad nagrinėjant bylą kilo esminių abejonių dėl EPP IBPS sistemoje esančios bylos medžiagos pilnumo, realios galimybės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, gynybos teisių įgyvendinimo ir dokumentų įtraukimo į procesinę bylą skaidrumo. EPP IBPS sistemoje neatsispindi visi pateikti dokumentai arba jų dalys, taip pat trūksta dokumentų registracijos metaduomenų. Nėra aišku, kurie dokumentai buvo priimti, atmesti ar neįtraukti į bylą. Be to, nurodomos aplinkybės, kad nebuvo užtikrinta teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Gynyba nebuvo efektyvi ir negarantavo realios procesinės kontrolės. Visi trūkumai kelia abejones dėl proceso teisėtumo ir teisingumo. Atsiliepimų į nuteistosios skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apygardos teismo išvados ir teisiniai argumentai
Nuteistosios R. G. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 2 dalimi, kai šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose išvardytiems asmenims negalima priimti nuosprendžio, nes kaltinamasis miręs arba suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, naujai paaiškėjusios aplinkybės nustatomos atliekant tyrimą šio kodekso 446 ir 447 straipsniuose nustatyta tvarka.
Pagal BPK 445 straipsnį, baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos.
Pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių prokurorui gali paduoti nuteistasis, išteisintasis, jų gynėjai ir atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai (BPK 446 straipsnio 1 dalis). Su apylinkių teismų įsiteisėjusiais nuosprendžiais susijusius asmenų pareiškimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nagrinėja apylinkės vyriausiasis prokuroras, su apygardos teismų nuosprendžiais ir nutartimis susijusius pareiškimus – apygardos vyriausiasis prokuroras, su Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais ir nutartimis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis susijusius pareiškimus – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (BPK 446 straipsnio 2 dalis). Prokuroras, manydamas, kad gali būti bent viena iš šio kodekso 444 straipsnyje numatytų aplinkybių, savo iniciatyva, taip pat proceso dalyvių prašymu priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir, remdamasis šio kodekso taisyklėmis, pats atlieka tų aplinkybių tyrimą arba paveda tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigai (BPK 446 straipsnio 3 dalis). Prokuroras, neradęs pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, priima nutarimą atsisakyti pradėti procesą. Apie tokį prokuroro nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir išaiškinama teisė apskųsti nutarimą aukštesniajam prokurorui. Šio prokuroro nutarimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti BPK 447 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka ir terminais (BPK 446 straipsnio 4 dalis).
Kai naujai paaiškėjusios aplinkybės baigiamos tirti ir yra pagrindas atnaujinti bylą, prokuroras tyrimo medžiagą ir savo išvadą perduoda Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (BPK 447 straipsnio 1 dalis). Jeigu nėra pagrindo atnaujinti bylą, prokuroras savo nutarimu procesą nutraukia. Apie šį nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims, taip pat jiems išaiškinama teisė apskųsti prokuroro nutarimą. Prokuroro nutarimas per penkias dienas nuo pranešimo apie jį gavimo gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro nutarimas per tris dienas – apylinkės teismui, jeigu skundą nagrinėjo apygardos vyriausiasis prokuroras, arba Vilniaus apygardos teismui, jeigu skundą nagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Teismas skundą nagrinėja atitinkamai taikydamas BPK 64 straipsnio nuostatas. Išnagrinėjusio skundą teismo nutartis gali būti skundžiama šio kodekso X dalyje nustatyta tvarka (BPK 447 straipsnio 2 dalis).
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs R. G. skundą ir įvertinęs pateiktą medžiagą, skundžiamos Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. balandžio 22 d. nutarties turinį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas neturėjo pagrindo tenkinti pateikto prašymo.
Nagrinėjamu atveju pagal R. G. skunde ir jos 2026 m. balandžio 1 d. prašyme nurodytus teiginius matyti, kad ji iš esmės reikalavo atnaujinti baudžiamąją bylą. Pagal faktines aplinkybes nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-875/2022 nutarta pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendį, perkvalifikuojant šešias atskirtas nusikalstamas veikas į vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir paskiriant nuteistajai 60 MGL (3 000 Eur) baudą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad nuteistoji R. G. iš esmės kvestionuoja minėtą Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-875/2022, prašant, kad baudžiamoji byla būtų atnaujinta dėl nuteistosios nurodomų aplinkybių.
Remiantis anksčiau minėtu teisiniu reglamentavimu, procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali pradėti tik prokuroras, savo iniciatyva arba pagal nuteistojo, išteisintojo, jų gynėjo ir atstovo pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovo pareiškimą, kai nustatoma bent viena iš BPK 444 straipsnyje numatytų aplinkybių. Tokiu atveju prokuroras priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir pats atlieka tų aplinkybių tyrimą arba paveda tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigai. Kai naujai paaiškėjusios aplinkybės baigiamos tirti ir yra pagrindas atnaujinti bylą, prokuroras surašo išvadą ir ją su tyrimo medžiaga perduoda Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris, išnagrinėjęs prokuroro išvadą ir tyrimo medžiagą, priima vieną iš šių nutarčių: panaikinti teismo nuosprendį ar nutartį, atnaujinti bylą ir perduoti ją iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti teisme; panaikinti teismo nuosprendį ar nutartį ir nutraukti bylą; atsisakyti atnaujinti bylą (BPK 449 straipsnio 1 dalis). Taigi, akivaizdu, kad pagal BPK 444 - 447 straipsnių nuostatas pareiškimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių turi būti pateikiamas ne apylinkės teismui, o prokurorui. Dėl to teigtina, kad R. G. su tokio pobūdžio prašymu būtent ir turėjo kreiptis į prokuratūrą. Be kita ko, R. G. 2026 m. balandžio 21 d. nagrinėjant jos pateiktą prašymą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų posėdžio metu patvirtino, kad su tokiu pačiu prašymu ji kreipėsi į prokuratūrą ir vėliau šios sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui (2 t., b. l. 113-115). Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutartimi (skundo Nr. 1S-109-935/2026) buvo atmestas R. G. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės 2026 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo buvo atmestas nuteistosios skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2026 m. vasario 11 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistosios R. G. 2026 m. sausio 16 d. pareiškimą ir 2026 m. sausio 22 d. skundą. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad nuteistosios R. G. prašymas atnaujinti procesą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio jau buvo išnagrinėtas. Dėl to nėra pagrindo sutikti su skunde nurodomais teiginiais, kad nuteistosios prašymas būtų nebuvęs išnagrinėtas, procesas būtų išskaidytas ir dėl to būtų buvę nepriimti procesiniai sprendimai aktualiais klausimais. Tuo tarpu nors skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neperdavė klausimą spręsti kompetentingai institucijai, tačiau kaip minėta, pati nuteistoji pripažino aplinkybes, kad ji analogišku prašymu jau anksčiau kreipėsi į prokuratūrą, kurioje buvo priimti atitinkami sprendimai, kuriuos ji apskundė Vilniaus apygardos teismui. Dėl to laikytina, kad nuteistosios anksčiau teikti prašymai, skundai jau buvo išnagrinėti BPK 444 straipsnio, 445 straipsnio nustatyta tvarka.
Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas motyvuotai nepasisakė dėl nuteistosios prašyme nurodytų visų argumentų. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas ir neturėjo kompetencijos spręsti proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimą, kadangi įstatymas jam nenumato tokios teisės. Kaip pagrįstai konstatuota skundžiamoje apylinkės teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutartyje, įstatymas aiškiai nustato, kad prašymai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo nėra teismingi apylinkės teismui, todėl šis teismas neturi kompetencijos spręsti tokio pobūdžio klausimų. Aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad apylinkės teismas būtų netinkamai vadovavęsis teisės normomis ir būtų padaręs netinkamo pobūdžio išvadas. Vien tai, kad nuteistąją netenkina skundžiamas procesinis sprendimas ir jo argumentacija neatitinka jos lūkesčių, tai nereiškia, kad jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir R. G. teiktas prašymas turėjo būti tenkinamas.
Kaip minėta, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu buvo nutarta pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendį. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad nors buvo teikiamas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam teismui, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi nutarta atsisakyti priimti nuteistosios R. G. gynėjo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju būtų buvęs netinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas priimant anksčiau minėtus nuosprendžius, kadangi priešingu atveju kasacinis skundas būtų priimtas ir nagrinėjamas iš esmės. Nuteistoji taip pat kėlė klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo. Įvertinus anksčiau aptartas faktines aplinkybes ir situaciją, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvados, kad apylinkės teismas turėjo pagrindą stabdyti nuteistajai nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistosios teisės būtų nepagrįstai apribotos arba būtų neužtikrinta teisė į gynybą. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad nuteistosios teikti prašymai, skundai buvo nagrinėjami ir vertinami bei dėl jų buvo priimami procesiniai sprendimai. Be to, apylinkės teisme buvo surengtas posėdis, kurio metu nuteistoji galėjo pateikti papildomus paaiškinimus, patikslinti savo prašyme nurodomas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad nuteistosios nurodytos aplinkybės būtų vertintos formaliai.
R. G. pateikė 2026 m. gegužės 24 d. priedą prie skundo, kuriame iš esmės taip pat buvo kvestionuojamos tos pačios aplinkybės, kaip ir pirminiame skunde dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. balandžio 22 d. nutarties. Pažymėtina, kad nors R. G. 2026 m. gegužės 24 d. priede prie skundo akcentuoja aplinkybes, kad tam tikri dokumentai galėjo būti nepridėti prie bylos, nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su visais dokumentais, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistoji R. G. tiesiog subjektyviai vertina jai nepalankius procesinius sprendimus. Prieš tai minėti nuteistosios R. G. teikti prašymai ir skundai dėl proceso atnaujinimo buvo nagrinėjami iš esmės, vis dėlto jokių esminių pažeidimų nebuvo nustatyta, ką patvirtina anksčiau nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. nutartis (skundo Nr. 1S-109-935/2026). Esant tokioms aplinkybėms, R. G. 2026 m. gegužės 24 d. priede prie skundo nurodytos aplinkybės taip pat neleidžia daryti priešingų išvadų ir tenkinti pateiktą skundą.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors šiuo konkrečiu atveju skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. balandžio 22 d. nutartimi nuteistosios prašymas buvo nagrinėjamas iš esmės ir jis buvo atmestas, tačiau įvertinus anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą bei susiklosčiusią faktinę situaciją, laikytina, kad apylinkės teismas, neturėdamas teisės iš esmės spręsti klausimą dėl pareiškėjos teikto prašymo, turėjo atitinkamai tokį prašymą nutartimi palikti nenagrinėtu. Vis dėlto atsižvelgiant į pačios apylinkės teismo 2026 m. balandžio 22 d. nutarties motyvaciją, matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadas, kad jis neturėjo kompetencijos spręsti tokio pobūdžio klausimų.
Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas neturėjo pagrindo tenkinti nuteistosios pateiktą prašymą, tuo tarpu naikinti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. balandžio 22 d. nutartį pagal nuteistosios R. G. skunde nurodytus teiginius nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Dėl to nuteistosios skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistosios R. G. skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2026 m. balandžio 22 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.