- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-19
- Bylos Nr.
- e3K-3-138-933/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02687-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė (pirm.), Irmantas Šulcas (pran.), Eglė Zemlytė
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Klaipėdos rajono sodo bendrija "Obelėlė"
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (kolegijos pirmininkės), Irmanto Šulco (pranešėjo) ir Eglės Zemlytės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. N., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, sodininkų bendrija ,,Obelėlė“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl galimybės taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunktyje nustatytą bendrų riboženklių koordinačių skirtumo leistiną dydį tais atvejais, kai privataus asmens žemės sklypas ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės sklypu, aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSŽNVPĮ) 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 10 metų termino aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovas A. N. prašė panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2024 m. spalio 25 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-1030 (toliau – Patikrinimo aktas) ir 2024 m. spalio 28 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1367 (toliau – Privalomasis nurodymas).
Ieškovas nurodė, kad jis nėra užėmęs valstybinės žemės, o jo tvora yra pastatyta jo žemės sklypo ribose. Pažeidimo jis nėra padaręs ir naudojasi tik jam priklausančia žeme. TPSŽNVPĮ 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jo padavimo metu nuo pažeidimų padarymo, skundžiamų sprendimų priėmimo praėjo daugiau kaip 10 metų. Ieškovas pažymėjo, kad jo tvora buvo pastatyta 2004 m., todėl joks skundas dėl suėjusio 10 metų termino nebegalėjo būti nagrinėjamas. Ieškovo teigimu, Inspekcijos neplaninis patikrinimas negalėjo būti atliekamas, todėl tai sudaro pagrindą panaikinti Patikrinimo aktą ir Privalomąjį nurodymą kaip surašytus neteisėtai, suėjus įstatyme įtvirtintam senaties terminui. Ieškovas nesutiko su Patikrinimo akto išvadomis, kad nustatyto pažeidimo padarymo laikas yra 2024 m. spalio 22 d., ir nurodė, kad tvora pastatyta 2004 m., šias aplinkybes patvirtina 2013 m. gruodžio 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. AK-561 ir faktas, kad jis buvo suderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) 2014 m. balandžio 1 d. Be to, aplinkybes, kad tvora stovėjo toje vietoje daugiau nei 10 metų, patvirtina ir Google maps nuotraukos, kuriose vaizdas fiksuotas nuo 2012 m. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad nežinojo, jog yra atliekamas patikrinimas, nes apie tai nebuvo informuotas.
Ieškovo teigimu, Inspekcija neįvertino sklypo ribas šiaurinėje pusėje nurodančių žymėjimų žemės sklypo plane. Iš šio plano matyti, kad sklypo šiaurinės kraštinės ribų taškai Nr. 4 ir Nr. 5 sutampa su tvoros išoriniais kampais, t. y. tvora yra ieškovo žemės sklypo ribose. Atsakovė planą ignoravo ir vadovavosi tik to paties žemės sklypo plano koordinačių žiniaraščio duomenimis, kurie buvo neteisingi. Ieškovo užsakymu 2025 m. kovo 10 d. atlikus matavimus, buvo nustatyta, kad žemės sklypo ribų taško Nr. 4 koordinatės pagal tai, kaip jis pažymėtas plane, turi būti X-6175210,94 ir Y-335488,90, jei matuojama ties žeme, o matuojant ties stogelio kraštu – X-6175211,05, Y-335488,93. Tačiau žiniaraštyje, kuriuo vadovavosi atsakovė, jos yra nurodytos X-6175210,80 ir Y-335488,82. Taško Nr. 5 koordinatės žiniaraštyje taip pat yra neteisingos. Nurodyta, kad jos yra X-6175195,98 ir Y-335516,07, nors pagal tai, kaip pažymėta plane, jos turi būti X-6175196,05 ir Y-335516,11.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo valstybei 44,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
Teismas nustatė, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Kadastro duomenų nustatymo data – 2014 m. kovo 12 d. Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2024 m. spalio 22 d. atliko žemės sklypo žemės naudojimo neplaninį patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą. Patikrinimo akte nurodoma, jog yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, t. y. kad žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų. Nustatytų faktinių aplinkybių schema patvirtina, kad 8,57 kv. m valstybinės žemės plotas yra aptvertas tvora, valstybinėje žemėje įrengta tvora uždaru kontūru užima valstybinės žemės dalį ir į šį valstybinės žemės plotą nebegali patekti kiti asmenys, aptvertu valstybinės žemės plotu gali išimtinai naudotis tik žemės sklypo savininkas.
Teismas nustatė ir tai, kad iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, jog žemės sklypo kadastrinių matavimų plane ir tvoros kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje taškų Nr. 4 ir Nr. 5 koordinatės nesutampa su tvoros kraštų koordinatėmis. Tvoros kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje nurodyta, jog ties tašku Nr. 4 skirtumas nuo ribos iki tvoros – 0,12 m; ties tašku Nr. 5 skirtumas nuo ribos iki tvoros – 0,08 m. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai, t. y. žemės sklypo kadastrinių matavimų planas M 1:500, tvoros kontrolinė geodezinė nuotrauka bei geodezininko D. K. išvada patvirtina, jog tvora nėra ieškovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribose, dalis tvoros patenka į nesuformuotą valstybinę žemę.
Teismas nurodė, kad ieškovo žemės sklypas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ribojasi su nesuformuota valstybine žeme (duomenys neskelbtini). Todėl, atliekant ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (ginčui aktuali redakcija nuo 2024 m. birželio 19 d. iki 2024 m. spalio 31 d.) 32.1.2.2.2 papunktis negalėjo būti taikomas. Be to, atliekant ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, yra nustatytos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Šios koordinatės yra nurodytos žemės sklypo kadastrinių matavimų plane M 1:500. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pažeidimo faktą dėl valstybinės žemės savavališko užėmimo 2025 m. gegužės 13 d. teikdamas paaiškinimus teismui patvirtino ir pats ieškovas, todėl, teismo įsitikinimu, jis suvokė apie savo atliktą savavališką valstybinės žemės užėmimą.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog 2004–2005 metais, t. y. daugiau kaip prieš 20 metų, pastatė tvorą. Teismas pripažino, jog ieškovas savavališkai užimta valstybinės žemės dalimi nepertraukiamai naudojasi kaip savo iki šiol, todėl pažeidimas laikytinas trunkamuoju. Teismas nurodė ir tai, jog šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl galimo ieškovo atlikto pažeidimo statybos srityje, o sprendžiama, ar ieškovas yra savavališkai užėmęs valstybinę žemę. Teismas padarė išvadą, kad pažeidimas yra trunkamasis, todėl senaties terminas netaikytinas. Teismas nusprendė, kad Inspekcija ieškovui Privalomąjį nurodymą surašė pagrįstai, teisėtai ir jo panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pripažino, jog ieškovas ieškinio neįrodė.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2026 m. vasario 9 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. AK-AK-561 neignoravo, tačiau pagrįstai jo nevertino kaip pakankamo ir lemiamo įrodymo, galinčio paneigti kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis nustatytas faktines aplinkybes. Minėto akto 6 punkte nenurodyta, kuri žemės sklypo riba sutampa su „betono tvoros kraštu“, o iš Inspekcijos Akto priedo (nustatytų faktinių aplinkybių schemos M 1:500) matyti, kad betoninė tvora yra įrengta iš (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. pusių. Pažymėtina, jog žemės naudojimo tvarkos pažeidimas nustatytas iš (duomenys neskelbtini) g. pusės.
Kolegijos vertinimu, 2013 m. gruodžio 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. AK-561 nepaneigia žemės sklypo kadastrinių matavimų plano M 1:500 ir tvoros kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje M 1:500 nurodytų duomenų, patvirtinančių faktinę betoninės tvoros neatitiktį ieškovo žemės sklypo riboms. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog tvora nėra jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribose, dalis tvoros patenka į nesuformuotą valstybinę žemę. Atitinkamai kolegija padarė išvadą, kad 2013 m. gruodžio 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. AK-561 nepatvirtina, jog betoninė tvora buvo pastatyta teisėtai ir atitinka žemės sklypo ribas.
Kolegija nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovo žemės sklypas ribojasi su nesuformuota valstybine žeme, todėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunktis šiuo atveju objektyviai negali būti taikomas, nes nėra antrojo besiribojančio kadastriniais matavimais paženklinto žemės sklypo, su kuriuo būtų lyginamos riboženklių koordinatės. Be to, byloje nagrinėjamas ginčas kilo ne dėl kadastrinių matavimų tikslinimo, o dėl neteisėtai naudojamo valstybinės žemės ploto. Šiuo atveju ieškovo pastatyta tvora neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įregistruotų jo žemės sklypo ribų.
Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nuosavybės teisės pažeidimo, t. y. dėl ieškovo tęstinio naudojimosi svetimu turtu – nesuformuotu valstybinės žemės sklypu, šis pažeidimas yra nustatytas Patikrinimo akte. Ieškovas nurodė, kad tvorą pasistatė dar 2004 m., todėl kolegija padarė išvadą, kad Patikrinimo akte nustatytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, kadangi ieškovas iki šiol naudojasi 8,57 kv. m dalimi valstybinės žemės, ant kurios yra pastatyta jo tvora. Kolegija vertino, kad TPSŽNVPĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyti skundų nenagrinėjimo ir jų nagrinėjimo nutraukimo pagrindai šiuo atveju netaikomi. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas yra trunkamasis, senaties terminas, nustatytas to paties įstatymo 2 dalyje, netaikytinas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai nepagrįstai susiaurino Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunkčio paskirtį, ją siedami vien tik su dviejų suformuotų žemės sklypų kadastrinių matavimų palyginimu. Šios nuostatos esmė yra ne formalus besiribojančio žemės sklypo statusas, o kadastrinių matavimų tikslumo ir leistinos paklaidos įvertinimas. Nuostatoje nurodytos leistinos ribos patvirtina, kad teisės aktų leidėjas pripažįsta objektyviai galimus riboženklių, posūkio taškų ir faktinių ribos elementų koordinačių neatitikimus, kurie savaime nelaikytini neteisėtu svetimos žemės užėmimu. Todėl, net jeigu ginčo teritorija iš (duomenys neskelbtini) g. pusės nėra suformuota kaip atskiras valstybinės žemės sklypas, tai nepaneigia pareigos vertinti, ar nustatytas 18 cm ir 8 cm neatitikimas apskritai peržengia teisės aktuose toleruojamą matavimų tikslumo ribą. Priešingas aiškinimas lemtų, kad faktinis kelių ar keliolikos centimetrų neatitikimas automatiškai būtų kvalifikuojamas kaip valstybinės žemės užėmimas, nors pagal kadastro teisinį reguliavimą toks neatitikimas patenka į leistinos paklaidos ribas.
Teismai iš esmės gynė tik vieną interesą – valstybinės žemės valdytojo interesą formaliai pašalinti bet kokį, net ir minimalų, faktinės tvoros ir plane pažymėtos ribos neatitikimą, tačiau nevertino ieškovo teisėtų lūkesčių ir faktinio naudojimosi žemės sklypu ir valstybine žeme aplinkybių. Ieškovas yra įpareigotas šalinti arba perkelti daugelį metų stovinčią tvorą dėl neatitikimo, kuris neviršija teisės aktuose pripažįstamos kadastrinių matavimų paklaidos, nors pati valstybės institucija ankstesnių kadastrinių matavimų metu su tokia žemės sklypo riba sutiko. Toks rezultatas neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo kriterijų, nes ieškovui perkeliamos neproporcingos neigiamos pasekmės už situaciją, kuri susiklostė ne dėl jo nesąžiningų veiksmų, o dėl objektyvių ribos nustatymo, ankstesnio faktinio naudojimo ir kadastrinių matavimų tikslumo aplinkybių. Dėl šių priežasčių, ieškovo vertinimu, kasacinio teismo praktikoje dėl kadastrinių matavimų tikslinimo suformuoti teisės taikymo principai, tokie kaip reikalavimas teismams ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, turi būti taikomi ir nagrinėjamu atveju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016; 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016).
Teismai netinkamai taikė TPSŽNVPĮ 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 10 metų senaties terminą. Teismų išvada, kad valstybinės žemės užėmimas yra trunkamasis pažeidimas, todėl senaties terminas netaikomas, laikytina nepagrįsta. TPSŽNVPĮ 31 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad skundas visais atvejais nenagrinėjamas praėjus daugiau kaip 10 metų. Ieškovo teigimu, 10 metų terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo tvoros pastatymo, o ne nuo momento, kai atsakovė nusprendė atlikti patikrinimą ar kai buvo surašytas Patikrinimo aktas. Tokiu atveju minėta įstatymo nuostata, kad skundas „visais atvejais nenagrinėjamas“, netektų praktinės reikšmės, nes priežiūros institucija galėtų bet kada, net ir po kelių dešimtmečių, inicijuoti patikrinimą ir taikyti privalomuosius nurodymus dėl seniai egzistuojančio objekto. Toks rezultatas būtų nesuderinamas su teisės normos tikslu ir teisinio tikrumo principu.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemės naudojimo valstybinės priežiūros taisyklės, patvirtintos Inspekcijos viršininko 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-172 (Inspekcijos viršininko 2024 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 1V-151 redakcija), (toliau – Taisyklės) reglamentuoja žemės naudojimo valstybinės priežiūros organizavimo ir vykdymo Inspekcijoje tvarką. Taisyklių 16.2 papunktis reglamentuoja, kad Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai žemės naudojimo patikrinimo metu techninėmis priemonėmis nustato žemės sklypo (ploto) privatizavimo (suformavimo) dokumentuose nurodytų ribų atitiktį faktiškai naudojamoms riboms. Nagrinėjamu atveju pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – 2014 m. kovo 12 d. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo nustatytos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Šios koordinatės yra nurodytos žemės sklypo kadastrinių matavimų plane M 1:500. Taigi, žemės sklypas yra suformuotas kadastriniais matavimais, grafiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys apie žemės sklypo padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo ribos ir kiekvieno taško koordinatės yra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo turto kadastro dalis. Dėl šių priežasčių, Inspekcijos nuomone, teismai tinkamai laikėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, tinkamai įvertino nagrinėtos civilinės bylos ginčo dalyką bei objektą, kompleksiškai įvertino civilinės bylos medžiagą bei teisinį reglamentavimą. Teismai priėmė teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus, atitinkamai padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunktis nėra taikytinas, todėl ieškovo argumentai nesudaro pagrindo abejoti teismų priimtais procesiniais sprendimais.
Atsakovės vertinimu, Patikrinimo akte yra konstatuotas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas (nustatyto pažeidimo padarymo laikas – 2024 m. spalio 22 d.), kuriam senaties terminas netaikomas, o ne pažeidimas statybos srityje, kaip klaidingai nurodo ieškovas. Dėl šių priežasčių TPSŽNVPĮ 31 straipsnio 2 dalyje nurodytas naikinamasis 10 metų terminas po pažeidimo padarymo, po kurio Inspekcija nebeturi teisinio pagrindo atlikti tyrimo dėl užimtos ir naudojamos žemės atlaisvinimo, šiuo atveju negali būti taikomas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nuosavybės teisės pažeidimo – ieškovo tęstinio naudojimosi svetimu turtu, t. y. nesuformuotu valstybinės žemės sklypu, šis pažeidimas yra nustatytas Inspekcijos Patikrinimo akte. Taigi, nesutiktina su ieškovo daroma išvada, kad neteisėtas valstybinės žemės užėmimas yra „tvoros egzistavimo pasekmė“. Priešingai, Patikrinimo akte konstatuotas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, o ne vertintas praeityje ieškovo atliktų statybos darbų teisėtumas. Privalomuoju nurodymu ieškovas yra įpareigotas nutraukti tęstinį neteisėtą naudojimąsi valstybine žeme ir atlaisvinti neteisėtai užimtą ir naudojamą valstybinę žemę, o ne pašalinti statybos padarinius.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, detaliai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl ieškovo argumentai atmestini.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT atsiliepimu į kasacinį skundą prašo dėl ieškovo kasacinio skundo pagrįstumo spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir ištyrus įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1-349 „Dėl Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 41.2 papunktyje yra nustatomi tikslumo reikalavimai matuojant žemės sklypų ribas ir yra reglamentuojama, kad, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose – ne daugiau kaip 0,3 metro. Bendriems riboženkliams paliekamos ir ankstesnių, ir vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės. Taisyklių 41.2 papunktyje nustatomas bendrų (matuojamo ir anksčiau, atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, pamatuoto žemės sklypo) riboženklių koordinačių skirtumas miestuose (ne daugiau kaip 0,1 m), kitose teritorijose (ne daugiau kaip 0,3 m) yra gaunamas skirtingomis matavimo priemonėmis valstybinėje koordinačių sistemoje nustatant konkretaus riboženklio ar ribos posūkio taško koordinates. Taigi, skirtingi asmenys, matuodami tą patį ribos posūkio tašką ar kartografuodami riboženklio (kito stabilaus objekto – tvoros kampą) vietą, gali gauti skirtingas koordinačių reikšmes (naudojami skirtingi matavimo prietaisai, asmuo skirtingai identifikuoja matuojamą tašką ir pan.). Jeigu skirtingų asmenų nustatytos to pačio riboženklio ar ribos posūkio taško koordinatės nesutampa, tačiau šis nesutapimas patenka į paklaidų, nurodytų Taisyklių 41.2 papunktyje, ribas, abi koordinačių reikšmės laikomos teisingomis. Taisyklių 41.2 papunktyje nėra reglamentuojami žemės sklypo, kurio ribos yra nustatomos atliekant kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ploto nustatymo tikslumo reikalavimai.
NŽT nuomone, šiuo atveju, atliekant valstybinę žemės naudojimo kontrolę, asmuo, atlikęs patikrinimo metu matavimus ir nustatęs, kad jo nustatytos (pamatuotos) tvoros kampo koordinačių reikšmės nesutampa su Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotomis ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtomis koordinačių reikšmėmis, bet šie to paties ribos posūkio taško koordinačių nesutapimai neviršijo Taisyklių 41.2 papunktyje reglamentuotos paklaidos, neturėjo konstatuoti, kad yra užimta valstybinės žemės dalis ir padarytas pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 10 metų termino taikymo
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė TPSŽNVPĮ 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 10 metų terminą. Ieškovo teigimu, TPSŽNVPĮ 31 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad skundas visais atvejais nenagrinėjamas praėjus daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo. Šis terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo tvoros pastatymo, o ne nuo momento, kai atsakovas nusprendė atlikti patikrinimą ar kai buvo surašytas Patikrinimo aktas. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
TPSŽNVPĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundai, pateikti pagal kompetenciją, nenagrinėjami, esant bent vienam iš šioje dalyje nurodytų pagrindų. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja pradėjus nagrinėti skundą, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama (3 dalis). TPSŽNVPĮ 31 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jo padavimo metu nuo pažeidimų padarymo, skundžiamų sprendimų priėmimo praėjo daugiau kaip 10 metų.
Bylą nagrinėję teismai, įvertinę tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nuosavybės teisės pažeidimo, būtent ieškovo tęstinio naudojimosi svetimu turtu – nesuformuotu valstybinės žemės sklypu – šis pažeidimas nustatytas Inspekcijos 2024 m. spalio 25 d. Patikrinimo akte, ir tai, kad ieškovas tvorą pasistatė dar 2004 m., nusprendė, kad Patikrinimo akte nustatytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, o ieškovas iki šiol naudojasi valstybinės žemės 8,57 kv. m dalimi, ant kurios yra pastatyta jo tvora. Dėl šių priežasčių teismai padarė išvadą, kad TPSŽNVPĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyti skundų nenagrinėjimo ir jų nagrinėjimo nutraukimo pagrindai šiuo atveju netaikomi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde nėra nurodyta teisinių argumentų dėl TPSŽNVPĮ 31 straipsnio 1 dalies, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisakoma.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl TPSŽNVPĮ 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino taikymo, būtina atsižvelgti į ginčo teisinių santykių ir reikalavimo pobūdį.
Žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės įrengta betoninių blokų žemės sklypo tvora, betoninių blokų tvoros dalis yra įrengta už žemės sklypo ribos, nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Žemės sklypas tikrintas vadovaujantis 2014 m. kovo 12 d. Nekilnojamo turto kadastro žemėlapyje įregistruotomis žemės sklypo ribomis.
Privalomajame nurodyme konstatuota, jog užimtas ir naudojamas valstybinės žemės plotas – 8,57 kv. m. Šia padaryta veika ieškovas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą, todėl nurodomas reikalavimas ieškovui atlaisvinti užimtą ir naudojamą 8,57 kv. m valstybinę žemę, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės pašalinti betono blokų tvoros dalį, patenkančią į nesuformuotą valstybinę žemę.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybė neliečiama, o 2 dalyje – kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas pažeistas teises gali ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reiškiant negatorinį ieškinį, ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl Inspekcijos priimtų Žemės naudojimo Patikrinimo akto ir Privalomojo nurodymo teisėtumo, o ne dėl negatorinio ieškinio, nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas turinio prasme reikšmingas atribojant reikalavimą nutraukti tebesitęsiantį valstybinės žemės naudojimo pažeidimą nuo reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius.
Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas nustato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi Privalomojo nurodymo turinį, konstatuoja, kad juo siekiama nutraukti tebesitęsiantį neteisėtą valstybinės žemės naudojimą, įpareigojant ieškovą atlaisvinti užimtą valstybinės žemės plotą. Šio reikalavimo pagrindas yra patikrinimo metu nustatytas ir nepašalintas žemės naudojimo pažeidimas, kuris laikytinas trunkamojo pobūdžio pažeidimu. Pagal siekiamą teisinį rezultatą toks Inspekcijos reikalavimas – atlaisvinti užimtą ir naudojamą 8,57 kv. m valstybinę žemę – savo esme atitinka CK 4.98 straipsnyje įtvirtintą savininko teisių gynybos būdą – reikalavimą nutraukti nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus ir atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Todėl, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, sprendžiant dėl TPSŽNVPĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino taikymo, reikšminga ne tai, kada buvo pastatyta tvora, bet tai, kad šis pažeidimas egzistuoja bylos nagrinėjimo metu ir nėra pašalintas.
Kasacinis teismas dėl ieškinio senaties taikymo pareiškus negatorinį ieškinį, yra nurodęs, jog savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008; 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020, 21 punktas).
Atsižvelgdama į tai, kad Privalomuoju nurodymu siekiama nutraukti trunkamąjį neteisėtą valstybinės žemės naudojimą, o nagrinėjamu atveju pažeidimas tęsiasi kiekvieną dieną, kol užimtas valstybinės žemės plotas neatlaisvinamas, teisėjų kolegija išaiškina, jog šiuo atveju reikšmingas pareikšto reikalavimo pobūdis, kuris pasireiškia siekiu pašalinti trunkamąjį žemės naudojimo pažeidimą ir būtent dėl šių priežasčių nėra pagrindo TPSŽNVPĮ 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 10 metų termino skaičiuoti nuo tvoros pastatymo pradžios.
Remdamasi pirmiau aptartu teisiniu reguliavimu teisėjų kolegija padaro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai, konstatuodami jog Patikrinimo akte nustatytas pažeidimas yra trunkamasis, pagrįstai šiuo atveju netaikė TPSŽNVPĮ 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 10 metų termino.
Dėl galimybės taikyti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunktyje nustatytą bendrų riboženklių koordinačių skirtumo leistiną dydį tais atvejais, kai privataus asmens žemės sklypas ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės sklypu
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai netaikė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunkčio taip susiaurindami šio teisės akto paskirtį, t. y. ją susiejo vien tik su dviejų suformuotų žemės sklypų kadastrinių matavimų palyginimu, nors, ieškovo vertinimu, šios nuostatos esmė yra ne formalus besiribojančio žemės sklypo statusas, o kadastrinių matavimų tikslumo ir leistinos paklaidos įvertinimas. Taikant minėtose nuostatose įtvirtintas leistinas paklaidos ribas, būtų pagrindas panaikinti Privalomąjį nurodymą, nesant savavališko valstybinės žemės užėmimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems kasacinio skundo argumentams.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad ieškovo žemės sklypas ribojasi su nesuformuota valstybine žeme. Teismų nustatyta, kad Inspekcija atlikusi patikrinimą ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype 2024 m. spalio 25 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad ieškovo žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) g. pusės įrengta betoninių blokų žemės sklypo tvora, betoninių blokų tvoros dalis yra įrengta už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos, nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Užimtas ir naudojamas valstybinės žemės plotas – 8,57 kv. m. Patikrinimo akte nurodoma ir tai, kad žemės sklypas tikrintas vadovaujantis 2014 m. kovo 12 d. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įregistruotomis žemės sklypo ribomis. Atlikusi patikrinimą, Inspekcija ieškovui surašė 2024 m. spalio 28 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus.
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (ginčui aktuali redakcija nuo 2024 m. birželio 19 d. iki 2024 m. spalio 31 d.) 32.1.2.2.2 papunktyje nurodoma, kad, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės. Jeigu kadastro žemėlapyje žymimos žemės sklypo ribos, nustatytos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, neleistinu dydžiu nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje gretimo žemės sklypo ribomis, nustatytomis ne valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje žymimos Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje laikantis kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3.
Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į tai, kad ieškovo žemės sklypas iš (duomenys neskelbtini) g. pusės ribojasi ne su suformuotu ir įregistruotu gretimu žemės sklypu, o su nesuformuota valstybine žeme, nusprendė, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunktis šiuo atveju objektyviai negali būti taikomas, nes nėra antrojo besiribojančio kadastriniais matavimais paženklinto žemės sklypo, su kuriuo būtų lyginamos riboženklių koordinatės. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl kadastrinių matavimų tikslinimo, o dėl neteisėtai naudojamo valstybinės žemės ploto. Dėl šių priežasčių teismai padarė išvadą, kad ieškovo pastatyta tvora neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įregistruotų jo žemės sklypo ribų.
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, aiškindamas teisę, taiko įvairius aiškinimo metodus ir taisykles, juos pasirinkdamas ir derindamas pagal tai, kokiame teisės akte įtvirtinta aiškintina teisės norma ar normos, atsižvelgdamas į šio teisės akto reglamentuojamų santykių sritį, poreikio aiškinti konkrečią teisės normą priežastis ir kitas svarbias aplinkybes. Teisės doktrinoje ir praktikoje pripažįstama ir taikoma nemažai skirtingų ir kartu tarpusavyje susijusių teisės aiškinimo metodų – lingvistinis (gramatinis), sisteminis, teleologinis, lyginamasis, istorinis, loginis, bendrųjų teisės principų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2011; 2024 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-823/2024, 32 punktas). Teisės normų turinys aiškinamas vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-781/2025 63 punktą; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad teismai privalo aiškinti ir taikyti teisės normas atsižvelgdami į jų sisteminius ryšius su kitomis teisės normomis bei į teisės normų tikslus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/1999; 2003 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003, kt.). Taigi, aiškinant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunktį pagal anksčiau minėtas teisės aiškinimo taisykles, darytina išvada, kad teismai padarė pagrįstas išvadas dėl negalimumo taikyti minėtą nuostatą šiame ginče.
Tiek lingvistinė, tiek sisteminė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunkčio analizė patvirtina, kad šio punkto taikymas, kartu ir leistinos paklaidos toleravimas, yra siejamas su dviejų gretimų jau suformuotų žemės sklypų bendrų riboženklių koordinačių skirtumu, kurio ribos buvo anksčiau nustatytos geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje.
Aiškinant minėtą nuostatą lingvistiškai, matyti, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunktyje įtvirtinta formuluotė „kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau <...> išmatuotais žemės sklypais“ apibrėžia šios teisės normos pirmąją taikymo sąlygą – jog matuojamas žemės sklypas turi ribotis su kitu, anksčiau išmatuotu žemės sklypu. Teisės normoje įtvirtinta gramatinė konstrukcija, laiko prieveiksmis „anksčiau“ kartu su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu „išmatuotais“, žymi praeityje įvykusį veiksmą, t. y. kad besiribojantis gretimas žemės sklypas suformuotas ir geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotas anksčiau nei matuojamas žemės sklypas. Antrąją teisės normos taikymo sąlygą atskleidžia šios teisės normos formuluotė „bendrų riboženklių koordinačių skirtumas“: būdvardis „bendrų“ apibūdina abiem besiribojantiems žemės sklypams priklausančius bendrus riboženklius, daiktavardis „skirtumas“ žymi ankstesnių ir vėlesnių matavimų metu nustatytų tų pačių riboženklių koordinačių nesutapimą. Dėl šių priežasčių, vertintina, kad tuo atveju, kai gretimas žemės sklypas dar nėra suformuotas ir nėra jo kadastrinių matavimų duomenų, nėra įvykdomos pirmiau aptartos šios teisės normos taikymo sąlygos.
Taigi, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunkčio konstrukcija suponuoja išvadą (aiškinant normą kalbinio teisės aiškinimo metodu), kad: 1) turi egzistuoti du besiribojantys žemės sklypai – matuojamas žemės sklypas ir anksčiau valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotas gretimas sklypas; 2) šie sklypai turi turėti bendrus riboženklius, kurių koordinatės sudaro palyginimo objektą; 3) turi būti nustatyti ankstesnių ir vėlesnių matavimų duomenys, leidžiantys apskaičiuoti bendrų riboženklių koordinačių skirtumą; 4) nustatytas leistinas bendrų riboženklių skirtumo dydis taikomas lyginant ankstesnių ir vėlesnių matavimų metu nustatytas tų pačių riboženklių koordinates. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, jog teismai neturėjo pagrindo šio teisės akto taikymą susieti vien tik su dviejų suformuotų žemės sklypų kadastrinių matavimų palyginimu.
Sisteminis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų aiškinimas pagrindžia išvadą, kad pagal bendrą taisyklę Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunktis taikomas kadastrinių matavimų nustatymo ir tikslinimo atveju, t. y. formuojant naują žemės sklypą arba tikslinant jo ribas.
Aptariamojo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunkčio taikymo sritį atskleidžia jo vieta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatose. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 punkte reglamentuojami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu atliekami veiksmai. Šių nuostatų 32.1.2 papunktyje nurodyta, kad žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatomos kadastriniais matavimais valstybinėje koordinačių sistemoje, o 32.1.2.2 papunktyje įtvirtintas reikalavimas laikytis toliau nurodytų matavimų tikslumo. Vienas iš šį reikalavimą konkretizuojančių papunkčių yra 32.1.2.2.2 papunktis, nustatantis leistiną bendrų riboženklių koordinačių skirtumą. Taigi, sistemiškai aiškinant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatas, jų 32.1.2.2.2 papunktis detalizuoja 32 punkte reglamentuojamą nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo procedūrą, įtvirtindamas vieną iš kadastrinių matavimų tikslumo reikalavimų. Dėl šių priežasčių, darytina išvada, kad 32.1.2.2.2 papunktyje nustatytas leistinas bendrų riboženklių koordinačių skirtumas pagal bendrąją taisyklę taikomas nustatant ar tikslinant žemės sklypo kadastro duomenis, taip pat sprendžiant ginčus dėl šių duomenų teisingumo, ir priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, sisteminis šių nuostatų aiškinimas nesudaro pagrindo jame įtvirtintą leistiną koordinačių skirtumą taikyti kaip savarankišką faktinio žemės naudojimo teisėtumo vertinimo kriterijų ar juo remtis pateisinant faktinio žemės sklypo naudojimo ribų neatitiktį Nekilnojamojo turto kadastre įrašytoms žemės sklypo riboms pagrįsti.
Galiausiai, išvadą, jog Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunktis pagal bendrą taisyklę taikomas nustatant ar tikslinant žemės sklypų kadastro duomenis, pagrindžia ir specialus šiame punkte įtvirtinto tikslumo reikalavimo taikymo kitose specialiose procedūrose reglamentavimas. Pavyzdžiui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-172 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės priežiūros taisyklių, reglamentuojančių žemės naudojimo valstybinės priežiūros organizavimo ir vykdymo tvarką, 16.2 papunktyje tiesiogiai nustatyta, kad Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai žemės naudojimo patikrinimo metu techninėmis priemonėmis nustato dokumentuose nurodytų žemės sklypo (ploto) ribų atitiktį faktiškai naudojamoms riboms, laikydamiesi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunktyje nurodyto riboženklių koordinačių nustatymo tikslumo. Tai leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bendrosios taisyklės, pagal kurią Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunkčio taikymas siejamas su kadastro duomenų nustatymo ar tikslinimo procedūra, išimtį pagrindžia specialusis teisės aktas, kuriame aiškiai apibrėžiamas tokių šių nuostatų taikymo paskirtis. Dėl šių priežasčių vertintina, kad pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas nesuteikia pagrindo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunkčio laikyti savarankiška, visiems ginčams dėl besiribojančios žemės naudojimo taikytina bendrąja taisykle.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, įvertinę tai, jog ieškovo žemės sklypas ribojasi su nesuformuota valstybine žeme ir nėra antro besiribojančio kadastriniais matavimais paženklinto žemės sklypo, su kuriuo būtų palyginamos riboženklių koordinatės, bei įvertinę tai, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl neteisėtai naudojamos valstybinės žemės, padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunkčio taikymo sąlygų visumos. Todėl kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismai netinkamai aiškino ir dėl šių priežasčių nepagrįstai netaikė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunkčio.
Be to, vertinant NŽT atsiliepime į kasacinį skundą nurodytus argumentus pažymėtina, kad bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovui priklausantis žemės sklypas tikrintas vadovaujantis 2014 m. kovo 12 d. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įregistruotomis žemės sklypo ribomis. Byloje teismų nebuvo nustatytos aplinkybės apie skirtingas koordinačių reikšmes, todėl sutikti su teiginiais, jog aptariamoje situacijoje Inspekcija neturėjo konstatuoti, kad yra užimta valstybinės žemės dalis ir padarytas pažeidimas, nėra pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, atsižvelgę į ginčo teisinį pobūdį, pagrįstai netaikė TPSŽNVPĮ 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 10 metų termino ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 papunkčio. Kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo kasacinis skundas nebuvo patenkintas, nėra pagrindo priteisti ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kiti proceso dalyviai byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas patyrė 25,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. lapkričio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į kasacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą, valstybei priteistinas iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 25,53 Eur (dvidešimt penkis eurus 53 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.