- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-17
- Bylos Nr.
- CIK-1195/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-8-3-15512-2026-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Marius Bajoras, Egidija Tamošiūnienė, Olegas Fedosiukas Egidijus, Andrius Bespalovas
- Pareiškėjas
- individualios įmonės ,,Aujama-credit“
- Ieškovas
- IĮ „Aujama – credit“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkės) ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2026 m. lapkričio 1 d. paduotu pareiškėjos individualios įmonės ,,Aujama-credit“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos IĮ „Aujama-credit“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Andrius Bespalovas ir M. M., peržiūrėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. spalio 15 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. spalio 15 d. nutartį ir Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą išsprendžiant klausimą iš esmės – panaikinti antstolio 2026 m. liepos 2 d. patvarkymą Nr. S-26-25-22135 priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0025/26/00977 ir tenkinti išieškotojos 2026 m. birželio 19 d. prašymą dėl vykdomosios bylos administravimo išlaidų išieškojimo bei užtikrinti, kad iš skolininko darbo užmokesčio išskaitomos lėšos būtų pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą, o paskirstymas tarp vykdomojoje byloje dalyvaujančių išieškotojų būtų atliekamas laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 753 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatyto eiliškumo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Teismai byloje padarė esminį CPK 753 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, nes Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, (toliau – SVI) 6 priede, t. y. poįstatyminiame akte, įtvirtintai patvarkymo formai suteikė viršenybę prieš imperatyvią įstatymo normą, nustatančią vykdomosios bylos administravimo išlaidų išieškojimo pirmumą paskirstant iš skolininko išieškotas lėšas. CPK 753 straipsnio 1 dalies 1 punktas imperatyviai nustato, kad tais atvejais, kai iš skolininko išieškotos sumos neužtenka vykdymo išlaidoms ir visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, pirmiausia, t. y. prieš visų eilių (įskaitant pirmą) išieškotojų reikalavimus pagal CPK 754 straipsnį, tenkinamos vykdomosios bylos administravimo išlaidos.
Teismai neatribojo CPK 736 ir CPK 753 straipsnių taikymo sričių ir nepagrįstai sutapatino šiais straipsniais reglamentuotus skirtingus teisinio reguliavimo dalykus, todėl egzistuoja CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas kasacijos pagrindas. Teismai padarė išvadą, kad CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas padidintas išskaitų, kai išieškomas periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas, dydis reiškia, jog taip išskaitytos lėšos pirmiausiai išieškomos pirmos eilės išieškotojui (vaikui), o CPK 753 straipsnio 1 dalyje nustatytas paskirstymo eiliškumas tokiu atveju apskritai netaikomas. Ši teismų išvada teisiškai nepagrįsta, nes ji sutapatina du skirtingus teisinio reguliavimo dalykus, kuriuos reglamentuoja skirtingos CPK normos. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydį reglamentuoja CPK 736 straipsnis, bet jis nesprendžia šių lėšų paskirstymo eiliškumo, kai yra keli išieškotojai. Kam ir kokia tvarka jau išskaitytos lėšos turi būti paskirstytos, kai jų neužtenka patenkinti ir administravimo išlaidoms, ir išieškotojų reikalavimams, reglamentuojama išimtinai CPK 753 ir 754 straipsniuose.
Teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje kylantis klausimas, ar SVI 6 priede įtvirtinta patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo forma, numatanti išieškotų lėšų tiesioginį pervedimą išieškotojui, neprieštarauja įstatymo nuostatoms, kasacinio teismo praktikoje iki šiol nenagrinėtas, todėl tai sudaro kasacijos pagrindą pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Argumentams dėl nevienodos teismų praktikos pirmiau nurodytais klausimais pagrįsti kasaciniame skunde nėra pateikiama kasacinio teismo nutarčių pavyzdžių, o teisiniais argumentais nepagrindžiamas teismų praktikos kasaciniame skunde nurodomais klausimais nevienodumas (o iš esmės teigiama, kad kasacinio teismo praktikos nurodomais klausimais nėra), nors CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintam kasacijos pagrindui pagrįsti turėtų būti nurodoma nutarčių analizė, t. y. kad skunde įvardytų bylų, kuriose kasacinis teismas pasisakė dėl tam tikrų teisės normų aiškinimo ir taikymo, faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios, tačiau dėl jų kasacinis teismas yra pateikęs skirtingus teisės taikymo išaiškinimus. Dėl to spręstina, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog yra ir CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas pagrindas leisti byloje kasaciją (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.