- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-07-28
- Bylos Nr.
- e2-4003-1227/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01470-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Veronika Andruškaitė-Pilibavičė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Trečiasis asmuo
- TRE1
- Atsakovas
- ATS1, ATS2
- Kategorijos
Įžanginė dalis
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (duomenys neskelbtini),
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams ATS1 ir ATS2 dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo TRE1.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams ATS1 ir ATS2, trečiasis asmuo TRE1, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, kuriuo prašo neterminuotai apriboti atsakovams ATS1 ir ATS2 tėvų valdžią nepilnametės dukros ASM1, gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovų nepilnametės dukros išlaikymui, iš kiekvieno jų, po 192,40 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos/rūpybos nustatymo įsiteisėjimo priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti laikinajai rūpintojai TRE1, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su globėja TRE1 iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovė ATS1 yra nepilnametės ASM1, gimusios (duomenys neskelbtini), mama, o atsakovas ATS2 – tėvas. Mažametė ASM1 iki 2025 m. spalio 15 d. augo šeimoje kartu su tėvais.
Skyriui atsakovų šeima žinoma nuo 2021 m. vasario 17 d., kai gautas pirmas pranešimas apie galimą vaiko, ASM1, teisių pažeidimą. Iki 2025 m. spalio 15 d., kuomet mažametei buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), Skyriuje gauti 25 pranešimai apie pažeidžiamas nepilnametės, ASM1, teises ir teisėtus interesus. Pranešimai buvo susiję su vaiko įstatyminių atstovų alkoholio, psichotropinių medžiagų vartojimu, vaiko įstatyminių atstovų tarpusavio konfliktais. Vaikui 8 kartus buvo reikalinga užtikrinti saugią aplinką, taip pat Skyrius 2021 metais kreipėsi dėl leidimo paimti vaiką iš įstatyminių atstovų išdavimo, tačiau 2021-11-25 negavus leidimo paimti mažametės iš tėvo, ATS2, mažametė grąžinta tėvui. Nuo 2023 m. kovo 17 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. buvo nustatyta vaiko laikinoji priežiūra, pas prižiūrintį asmenį. Šeimoje problemoms nesisprendžiant, išliekant rizikos veiksniams, kartojantis pražeidimams dėl pažeidžiamų mažametės teisių nuo 2023 m. lapkričio 17 d. iki 2024 m. kovo 28 d. vaikui nustatyta laikinoji priežiūra socialinę priežiūra teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje, kur mažametė gyveno su motina. 2025 m. rugpjūčio 12 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą, atsižvelgiant į tai, kad vaiko įstatyminiai atstovai nesiekia tinkamai rūpintis vaiku, palieka vaiką močiutės priežiūrai, nekeičia savo gyvenimo būdo, nesirūpina juo, buvo priimtas sprendimas nustatyti vaikui laikinosios priežiūros priemonę pas prižiūrintį asmenį. 2025 m. rugsėjo 22 d. atvejo vadybos posėdžio metu, įvertinus gautą informaciją, atsižvelgus į vaiko įstatyminių atstovų nenorą dėti pastangas keičiant savo gyvenimo būdą, priimtas bendras specialistų sprendimas kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo paimti vaiką iš įstatyminių atstovų. 2025 m. spalio 9 d. gauta Telšių apylinkės teismo nutartis dėl leidimo paimti mažametę, ASM1 iš jos atstovų pagal įstatymą. 2025 m. spalio 15 d. Akmenės rajono mero potvarkiu M-348 ASM1 nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja (rūpintoja) paskiriant senelę, TRE1.
Pažymėjo, jog su atsakovų ATS1 ir ATS2 šeima tris kartus dirbo Mobiliosios komandos specialistai (nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. gruodžio 4 d.; nuo 2023 m. kovo 23 d. iki 2023 m. balandžio 21 d.; nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d. iki 2025 m. rugsėjo 9 d.). Atvejo vadybos taikymo laikotarpiu vyko 24 atvejo vadybos posėdžiai, kurių metu buvo planuojami pagalbos šeimai teikimo būdai, aptariamas šeimos įsipareigojimų vykdymas, stebimas pagalbos efektyvumas, vykstantys pokyčiai.
Nustačius vaiko laikinąją globą, 2025 m. lapkričio 14 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu aptarti teigiami/neigiami pokyčiai šeimoje. ATS1 gydėsi Šiaulių priklausomybių ligų centre dėl galimos priklausomybės alkoholiui, jai paskirtas medikamentinis gydymas. Ji pripažino, kad po grįžimo iš gydymo įstaigos vieną kartą vartojo alkoholinius gėrimus. 2025 m. lapkričio 14 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu sudarytame pagalbos plane numatytas pagalbos priemones ATS1 ir ATS2 vykdė iš dalies.
Numatyta priimti specialistų pagalbą: ATS1 gyvenamojoje vietoje apsilankyta 13 kartų, iš jų 6 kartai vakariniai apsilankymai. 2025 metų gruodžio mėnesį bendravimas su paslaugų gavėja dažniausiai vyko lauke, prie jos draugo gyvenamosios vietos. Akmenės rajono paramos šeimai centro atvejo vadybininkė (duomenys neskelbtini) su ATS1, telefonu bendravo tik 2026 m. kovo 9 d., daugiau paslaugų gavėja su specialiste nebebendravo į skambučius neatsiliepė ir neperskambino. Specialistė moters namuose lankėsi 2026 m. kovo 3 d., tačiau ATS1 į namus neįsileido, nors buvo girdėti, kad prie durų kažkas priėjo. Paskambinus ATS1 nurodytu telefono numeriu, buvo girdėti, kaip telefonas skamba buto viduje. Išėjus iš laiptinės, buto balkone buvo ATS1 kartu su vyru, abu stovėjo ir rūkė. Pakartotinai bandyta susisiekti telefonu, tačiau moters telefonas buvo išjungtas. Lankytasi 2026 m. kovo 4 d., 2026 m. kovo 16 d. ir 2026 m. kovo 24 d. paslaugų gavėja specialistų į namus neįsileido. Nuo 2025 m. lapkričio 14 d. pas ATS2 socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima, lankėsi 13 kartų. Praėjusių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais vyras buvo sutinkamas savo mamos namuose. Atvejo vadybininkė (duomenys neskelbtini), su ATS2 bendravo telefonu tik 2026 m. vasario 4 d., daugiau paslaugų gavėjas su specialiste nebebendravo, į skambučius neatsiliepė, neperskambino. Lankytasi ir ATS2 tėvų namuose, tačiau durų niekas neatidarė. Nuo šių 2026 kovo mėnesio vyras nepalaiko jokio kontakto su specialistais: neatsiliepia į telefono skambučius, neperskambina. 2026 m. vasario 27 d. atvejo vadybos posėdžio metu ATS2 informavo, kad turi išsinuomojęs butą, žadėjo aprodyti, tačiau nuo to laiko su specialistais nebendrauja. Jo buvimo vieta yra nežinoma. ATS2 motina informavo, kad sūnus pas ją nebegyvena, kur yra apsistojęs duomenų neturi.
Numatyta pripažinti ir spręsti priklausomybės alkoholiui problemą - ATS2, ir ATS1 nesikreipė į priklausomybių ligų specialistus, nebendravo su psichologu, teigdami, kad neturi priklausomybių ir nemato poreikio konsultacijoms. Ne kartą buvo gauta informaciją iš bendruomenės, kad ATS1 vartoja alkoholį, išgėrusi vaikšto gatvėmis. Gavę informaciją, specialistai iš karto bandydavo susisiekti su paslaugų gavėja, tačiau moteris į skambučius neatsiliepdavo ir į namus jų neįsileisdavo.
Numatyta ATS1 siekti finansinio savarankiškumo - paslaugų gavėja ieškojo darbo, tačiau nesėkmingai. Šiuo metu moteris yra bedarbė.
Numatyta mamos ir vaiko susitikimų tvarka. Akmenės rajono paramos šeimai centro globos koordinatorė (duomenys neskelbtini) informavo, kad 2 susitikimai vyko iki 30-40 minučių, nors būdavo numatytas laikas 1 valanda. Susitikimų laiką sutrumpindavo mama, priežasčių neįvardindama. Susitikimų metu mama ir dukra bendravo gražiai. Mama domėjosi dukros savijauta ir jos kasdieniais reikalais. 2026 m. sausio 30 d. susitikimas neįvyko dėl ASM1 ligos, o 2026 m. vasario 26 d. planuotas mamos ir vaiko susitikimas buvo atšauktas ATS1, jai išvykus į (duomenys neskelbtini) (apie tai informavo trumpąja SMS žinute socialinį darbuotoją, dirbantį su šeima).
Pakartotinai organizuoti atvejo vadybos posėdžiai 2026 m. vasario 27 d. ir 2026 m. kovo 16 d., į kuriuos ATS1 neatvyko, apie savo neatvykimą specialistų neinformavo. 2026 m. vasario 27 d., suorganizuotame atvejo vadybos posėdyje, dalyvavo ATS2, kuris informavo, kad planuoja išvykti dirbti į užsienį. Vyras neturėjo jokios nuomonės globojamo vaiko atžvilgiu, į užduodamus klausimus apie leidžiamą laiką su vaiku, atsakinėjo vienskiemeniais žodžiais, be jokių emocijų veide, negebėjo papasakoti apie turiningai leidžiamą laiką su vaiku, tik išsakė, kad viską žino. Jis sutiko, kad jo dukrai ASM1 būtų nustatyta nuolatinė globa, globėja paskiriant jo motiną. Vyras pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame išdėstė savo poziciją. 2026 m. kovo 30 d., pakartotinai suorganizuotame atvejo vadybos posėdyje, ATS2 nedalyvavo, atvyko tik ATS1. Aptarus šeimos situacija išryškėjo, kad abu paslaugų gavėjai su specialistais nebendrauja ir nebendradarbiauja. ATS1 nesiėmė realių veiksmų (nesikonsultavo su priklausomybių konsultantu, psichologu, nedalyvavo mokymuose, nesiekė įgyti naujų žinių, apie vaiko auginimą, auklėjimo principus, vaiko poreikių atpažinimą bei tinkamos priežiūros užtikrinimą) keisti esamą situaciją. Atvejo vadybos posėdžio metu, moteris buvo pikta, su specialistais bendravo nepagarbiai, visus kaltino dėl esamos situacijos, išsakydama, kad nėra poreikio spręsti klausimų susijusių su alkoholio vartojimu, kadangi ji neturi priklausomybės.
Skyriuje 2026 m. balandžio 7 d. gautoje informacijoje nurodoma, kad ATS1 į minimą įstaigą buvo pristatyt GMP automobiliu, rasta be sąmonės gatvėje. Atlikus narkotinių medžiagų testą rasta heroino. 2026 m. balandžio 2 d. gautoje informacijoje nurodoma, kad ATS1 2026 m. kovo 31 d. 20 val. 51 min. GMP automobiliu atvežta iš Naujosios Akmenės ligoninę, įtarta galvos trauma. Šlapime rasta kokaino, marihuanos pėdsakų. Pacientė 21 vai. 45 min. pasišalino iš gydymo įstaigos nesulaukusi gydymo rekomendacijų.
2026 m. balandžio 22 d. telefoninio pokalbio metu globėja TRE1 nurodė, kad anūkę ASM1 ji globoja nuo 2025 m. rudens. ASM1 lanko (duomenys neskelbtini) vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“. Mergaitės tėvas ATS2 kartais aplanko savo dukrą, jos išlaikymui duoda 300-400 Eur, tačiau sutiko, kad anūkės globėja taptų ji, nes sūnus ruošiasi išvykti į užsienį. ASM1 mama ATS1 visiškai nesirūpina savo dukra, paskutinį kartą su ja buvo susitikusi tik 2026 m. sausio mėnesį. Anūkė ASM1 jos namus laiko savo namais. Ji labai myli savo anūkę ASM1, o ši labai myli ją. TRE1 taip pat nurodė, kad ir ateityje rūpinsis anūkės ASM1 poreikiais bei interesais. Jos vyras, (duomenys neskelbtini), nors ir yra pensininkas, tačiau dirba (duomenys neskelbtini). Vyras ją palaiko, taip pat labai myli anūkę ASM1, žaidžia su ja, negi dūksta. Ji pati, šiuo metu nedirba, tačiau šiemet išeina į pensiją.
Ieškinyje pažymėjo, kad vaiko laikinosios globos tikslas yra grąžinti vaiką į biologinę šeimą. ASM1 laikinoji globa buvo nustatyta 2025 m. spalio 15 d., tačiau ATS2 ir ATS1 per laikinosios globos laikotarpį nebuvo motyvuoti priimti teikiamą pagalbą, neatsižvelgė į rekomendacijas, pasiūlymus spręsti turimas problemas bei keisti šeimos situaciją. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir į tai, kad šeimoje nėra išnykusios priežastys dėl kurių vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, bei į tai, kad tėvai nededa pakankamai pastangų išspręsti problemas su kuriomis susiduria, ATS2 pateikė raštišką sutikimą, jog vaikui būtų nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
Atsakovai ATS1 ir ATS2 per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas (duomenys neskelbtini) ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Papildomai paaiškino, kad ASM1 dėl nuolatinio psichotropinių medžiagų vartojimo, tarpusavio konfliktų jautėsi nesaugi. Mero potvarkiu nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta mergaitės močiutė, kuri tinkamai atstovauja mažametės interesus. ASM1 tėvai nesugeba užtikrintai vaikui saugių gyvenimo sąlygų, atsisako keisti savo gyvenimo būdo, neteikia arba nereguliariai teikia išlaikymą, nepriima socialinių paslaugų ir nedėjo jokių pastangų pakeisti situacijos, nerodo noro bendrauti su savo dukra. Koordinatorė informavo, jog mergaitei apsigyvenus pas globėją, ji intensyviai rūpinasi mergaitės sveikata, jai sutvarkyti dantukai, mergaitė užregistruota į vaikų raidos ankstyvąją reabilitaciją. Mergaitė lanko įvairius būrelius, mokosi šokti, užsiima gimnastika. Mergaitei gyvenant su tėvais, mergaitei jau seniai buvo reikalinga adenoidų operacija, tačiau tėvai ja nepasirūpino. Atsakovai šiuo metu yra susitaikę ir gyvena kartu. Nors jie ir išreiškė norą bendrauti su socialine darbuotoja, tačiau vengia tai daryti. Po ieškinio teismui pateikimo dienos, lankantis atsakovų šeimoje šių metų liepos 20 d., atsakovai dar negalėjo nurodyti kodavimosi nuo priklausomybių datos ir tokiu būdu vis atidėlioja problemos sprendimą. Be to, atsakovas ATS2 surengė ir finansavo išvyką kartu su globėja ir mergaite. ATS1 savo dukrą buvo susitikusi du kartus. Nurodė, jog nėra duomenų, jog situacija artimoje aplinkoje atsakovų šeimoje pasikeistų. Mergaitei buvo reikalingos psichologo konsultacijos, tačiau tėvai jos nevedė, jiems buvo tas pats.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo TRE1 su pareikštu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad šiuo metu anūkė ASM1 jos šeimoje gyvena faktiškai nuo 2025 m. birželio mėn. Tuo metu ji buvo (duomenys neskelbtini), bet po Skyriaus specialistų skambučio ji grįžo į Lietuvą ir pasiėmė mergaitę. ASM1 ji rūpinosi nuo pat gimimo. Nuo 2021 m. liepos mėn. iki pat savo gimtadienio mergaitė buvo pas ją, tačiau per gimtadienį ATS1 su ATS2 susitaikė ir vėl grįžo gyventi pas ATS1. ATS1 ASM1 buvo nusivedusi pas savo pirmą vyrą, kur buvo dar du jos vaikai. Mergaitei gyvenant su tėvais, jai dažnai skambindavo policija ir prašydavo pasiimti anūkę. ATS1 ir ATS2 turi problemų dėl alkoholio vartojimu. ATS2 buvo nupirkęs kelionę į Legolendą, kur važiavo ji su ASM1 ir ATS2. Tėvai vaiko neskriaudė, mergaitė buvo pavalgiusi ir švari, tačiau nuo pat gimimo matė girtuokliavimus ir muštynes. Per tą laiką, kai mergaitė gyvena pas ją, sūnus nuo sausio mėn. perveda po 300-400 Eur ASM1 išlaikymui. Po išvykos į Legolendą liko 800 Eur, kuriuos jis paliko dukrai. Jis taip pat nuperka įvairių daiktų mergaitei, vežėsi į baseiną į Šiaulius. ATS1 niekur nedirba, išlaikymo neteikia. Pati ASM1 dažniau mini tėvą. Anksčiau ATS2 dukrą lankė beveik kasdien, tačiau jam susitaikius su ATS1, dukrą aplanko kartą per savaitę. ATS1 pati su vaiku pasimatyti neprašo, susitinka su ja tik tiek, kiek ją pasiima ATS2, t. y. kiekvieną savaitgalį. Paskutinį kartą ATS2 su dukra matėsi prieš dvi savaites, vežėsi ją į Šiaulius, kur ėjo į žaidimų kambarį, į filmą ir kavinę. Kiek žino, nei sūnus, nei ATS1 socialinės pagalbos nepriima. ASM1 noriai bendrauja su tėčiu, tačiau miegoti nori tik su ja. Noro gyventi su tėvais nėra išreiškusi. ATS1 nėra rodžiusi iniciatyvos susisiekti su dukra. ATS1 susitikimai su dukra bibliotekoje vykdavo trumpiau, nei buvo numatyta. Atsakovų gyvenimo sąlygos jai nėra žinomos. ATS2 ir ATS1 vis taikosi ir pykstasi, todėl ir tą vaiką vis tampo – tai ji auga tėvų šeimoje, tai jai skambina iš policijos ir prašo pasiimti mergaitę. ATS2 myli AMS1, tačiau jam trūksta įgūdžių. Sutinka būti paskirta nuolatine ASM1 globėja ir turto administratore.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovai ATS1 ir ATS2. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui ATS2 procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (atsakovo mamai CPK 123 straipsnio 3 dalis), nėra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, į tai, kad atsakovei ATS1 teismo šaukimas buvo siunčiamas asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat buvo siunčiamas ir žinomu el. pašto adresu bei teismo šaukimas jau buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), todėl teismas laiko, kad jai apie teismo posėdį žinoma, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nėra gauta, todėl teismas nutarė bylą nagrinėti atsakovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkinamas.
Dėl tėvų valdžios apribojimo.
Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Minėtoje nuostatoje numatyti šie pagrindai, kai tėvai (vienas jų): 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
Taigi esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną atsakovų tėvo ir motinos valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.
Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (Nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. J. v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09).
Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovai ATS1 ir ATS2 yra nepilnamečio vaiko ASM1, gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.
ATS1 ir ATS2 šeimai dėl alkoholio vartojimo ir vaiko nepriežiūros nuo 2021 m. vasario 22 d. taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką ASM1 iš jos atstovų pagal įstatymą – ATS1 ir ATS2, nustačius, kad atsakovų šeimoje kyla realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui. Paėmus vaiką iš atsakovų šeimos Akmenės rajono savivaldybės mero 2025 m. spalio 15 d. potvarkiu dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ASM1 Nr. M-348 ASM1 nustatyta laikinoji globa, jos laikinąją globėja ir turto administratore paskirta TRE1. ASM1 laikinosios globos vieta nustatyta laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas ATS2 2026 m. vasario 27 d. raštišku sutikimu sutiko, jog jo dukrai ASM1 būtų nustatyta nuolatinė globa. Globėja siūlė paskirti savo mamą TRE1.
Akmenės rajono paramos šeimai centro 2026 m. balandžio 1 d. motyvuotame siūlyme Nr. MSP-2 nurodyta, jog 2025 m. birželio 3 d. atlikus pagalbos vaikui ir šeimai poreikio pervertinimą nustatyta, kad socialinės rizikos veiksniai šeimoje pasireiškė dėl: vaiko fizinės ir psichinės sveikatos (tėvų vedamas gyvenimo būdas (alkoholio vartojimas, tarpusavio konfliktai, besikeičiantys asmenys, nepagarbus tėvų tarpusavio bendravimas) kelia riziką vaiko fizinei ir psichinei sveikatai); šeimos socialinių santykių (vaikas įtraukiamas į tėvų tarpusavio konfliktus, dažnai keičiasi mamos partneriai); emocinės ir elgesio raidos (vaikas nesupranta bendro elgesio taisyklių, linkęs j pyktį, negavęs norimo daikto, muša mamą); vaiko fizinio saugumo (vaikas dažnai tampa traumuojančių įvykių liudininku (tėvų' tarpusavio konfliktai, neblaivūs tėvai (ypatingai mama), besikeičiantys mamos partneriai); vaiko emocinio saugumo (tėvai negeba vaikui taikyti elgesio ribų ir taisyklių); pozityvaus auklėjimo (mama nėra linkusi sistemingai užtikrinti vaikui specialistų pagalbos (psichologinės pagalbos), stresinėse situacijose negeba valdyti emocijų, jausmų, yra linkusi perduoti vaikui); šeimos patirčių (.šeimoje buvo ir yra reikšmingų įvykių, kurie daro įtaką vaiko elgesiui, raidai); šeimos funkcionavimo (šeimai kyla sunkumų funkcionuoti savarankiškai, kyla pasikartojančių problemų, kurios sprendžiamos deklaratyviai, nesiimant konkrečių veiksmų); tėvų užimtumo (mama bedarbė, nėra motyvuota užsiimti darbine veikla); pajamų pakankamumo ir skirtingų pajamų šaltinių panaudojimo (šeimai pakanka pajamų tik baziniams poreikiams patenkinti); šeimos santykių su kaimynais, vietos bendruomene. Skyrius, dėl galimų vaiko teisių pažeidimų į saugią ir tinkamą vaikui augti aplinką, ATS1 ir ATS2 šeimoje, 19 kartų atliko mažametei ASM1 vaiko situacijos vertinimus. Nuo 2021 m. vasario 18 d. mažametei ASM1 4 kartus nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Su ATS1 ir ATS2 šeima 3 kartus dirbo Mobiliosios komandos specialistai. Nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. kovo 28 d. ATS1 kartu su dukra gavo intensyvias socialines paslaugas Akmenės rajono paramos šeimai centro Krizių centre. Atvejo vadybos taikymo laikotarpiu, vyko 24 ATS1 ir ATS2 šeimos atvejo vadybos posėdžiai, kurių metu buvo planuojami pagalbos šeimai teikimo būdai, aptariamas šeimos įsipareigojimų vykdymas, stebimas pagalbos efektyvumas, vykstantys pokyčiai. 2025 m. liepos 7 d. sudarytas pagalbos planas Nr. AVP-225, kuriame numatyti pagalbos būdai, įsipareigojimai atsakovų šeimai. Teikiant socialinės priežiūros šeimai paslaugas atkreiptas dėmesys, kad tėvai geba užtikrinti bazinius mažamečio vaiko poreikius (apranga, avalynė, mityba, ugdymo įstaigos lankymas, sveikatos priežiūra), tačiau užtikrinti pozityvaus ir saugaus emocinio, psichologinio saugumo namuose dėl toksiškų tarpusavio santykių, pasikartojančio alkoholio vartojimo atvejų, negeba. Moteris, alkoholio vartojimo metu, neužtikrina vaikui saugios aplinkos blaivių asmenų priežiūroje, nusišalina nuo vaiko priežiūros, neieško būdų susitikti su dukra, vengia įsitraukti į darbinį užimtumą. Vyras, bendrauja su specialistais, tačiau realių veiksmų, siekiant užtikrinti mažametės dukros visapusišką priežiūrą bei spręsti problemas, nesiima, dažnu atveju nusišalina nuo visų kylančių problemų nebendraudamas su specialistais, palikęs vaiką močiutės priežiūrai. Abu sutuoktiniai bendrauja su socialiniu darbuotoju, dirbančiu su šeima, tačiau vangiai atsižvelgia ar ignoruoja teikiamas rekomendacijas dėl ilgalaikių pokyčių šeimoje, nesiima realių veiksmų sprendžiant pasikartojančias situacijas (konfliktiški tarpusavio santykiai, pasikartojantis alkoholio vartojimas, nusišalinimas nuo vaiko kasdienės priežiūros), kurių tiesioginiu liudininku tampa vaikas. Teikiant atsakovų šeimai pagalbą pastebėta, kad tiek ATS1, tiek ATS2 su specialistais nebendrauja ir nebendradarbiauja. ATS1 nesiėmė realių veiksmų (nesikonsultavo su priklausomybių konsultantu, psichologu, nedalyvavo mokymuose, nesiekė įgyti naujų žinių, apie vaiko auginimą, auklėjimo principus, vaiko poreikių atpažinimą bei tinkamos priežiūros užtikrinimą) keisti esamą situaciją. Atvejo vadybos posėdžio metu, moteris buvo pikta, su specialistais bendravo nepagarbiai, visus kaltino dėl esamos situacijos, išsakydama, kad nėra poreikio spręsti klausimų susijusių su alkoholio vartojimu, kadangi ji neturi priklausomybės. ATS1 ir ATS2 nėra motyvuoti priimti teikiamą pagalbą, neatsižvelgia į rekomendacijas.
Iš 2026 m. balandžio 14 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 6GPA-243 matyti, jog laikinosios globėjos šeimoje vaiko poreikiai užtikrinami, aplinka saugi, globėja bendradarbiauja, vaikas reguliariai lanko ugdymo įstaigą, mokymosi pažanga atitinka amžių, vaikas lanko įvairias veiklas, turiningai leidžia laisvalaikį.
Teismas pažymi, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).
Pažymėtina, jog planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai nededa pastangų susigrąžinti savo dukrą ASM1, jie reguliariai vartoja alkoholį, o atsakovė ATS1 ir narkotines bei psichotropines medžiagas. Atsakovams trūksta motyvacijos priimti teikiamą pagalbą, jie neįgyvendino pagalbos plane numatytų įpareigojimų. Abu atsakovai su specialistais nebendradarbiavo, ATS1 nesiėmė realių veiksmų keisti esamą situaciją. ASM1 apgyvendinus laikinosios globėjos ASM2 šeimoje, atsakovė nerodė iniciatyvos pasimatyti su dukra. Atsakovas ATS2 dukrą pasiimą kartą per savaitę, teikia jai išlaikymą, tačiau atsakovų šeimoje kyla problemos susijusios su nesaikingu alkoholio vartojimu, išlieka rizikos veiksniai ir dėl to išlieka pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei.
Atsižvelgus į byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad šiuo metu nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitinka neterminuotas tėvų valdžios apribojimas atsakovams ATS1 ir ATS2, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių faktinių duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis atsakovų požiūrio į susiklosčiusią situaciją ar elgesio pasikeitimų ir jų pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, sudaryti jam saugias gyvenimo ir vystymosi sąlygas, užtikrinti vaiko teises visapusiškai ir harmoningai vystytis bei augti vaikui saugioje aplinkoje. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad siekiant užtikrinti geriausius nepilnamečio vaiko interesus, yra pagrindas, neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams ATS1 ir ATS2 nepilnamečio vaiko ASM1 atžvilgiu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.180 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai).
Neterminuotai apribojus atsakovams tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su dukra, išskyrus atvejus, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali tinkamai auklėti, prižiūrėti ir rūpintis vaiku (CK 3.181 straipsnis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad Akmenės rajono savivaldybės mero 2025 m. spalio 15 d. potvarkiu dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ASM1 Nr. M-348 ASM1 nustatyta laikinoji globa, jos laikinąją globėja ir turto administratore paskirta ASM1. ASM1 laikinosios globos vieta nustatyta laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje. Laikinosios globėjos (močiutės) ASM1 šeimoje sudarytos gyvenimo sąlygos, atitinkančios vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą. Laikinoji globėja TRE1 sutiko, kad ASM1 liktų gyventi jos šeimoje, todėl siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinės globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų ATS1 ir ATS2 nepilnametės ASM1 išlaikymui iš kiekvieno po 192,40 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 str.). Pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti vaiką. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė ATS1 išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia. ATS2 per mėnesį skiria 300-400 Eur sumą nepilnametės dukros išlaikymui. Sodros duomenimis atsakovė nedirba, jokių pajamų negauna, byloje nėra duomenų, kad jai būtų nustatytas neįgalumas ar dalinis darbingumas, ji yra darbingo amžiaus. Sodros duomenimis atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1 955,04 – 2 556,26 Eur neatskaičius mokesčių. Byloje nėra duomenų, kad jiems būtų nustatytas neįgalumas ar dalinis darbingumas, jie yra darbingo amžiaus. Teismas vertinęs ieškovo reikalavimą, byloje esančius duomenis, atsakovų finansinę būseną, į tai, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. mokama 129,50 Eur dydžio išmoka (valstybės mokama universali išmoka vaikui), sprendžia, kad iš kiekvieno atsakovo po 192,40,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiui vaikui ASM1 bus pakankamas užtikrinti vaiko būtinuosius poreikius ir nebus toks, kuris neproporcingai suvaržytų atsakovų galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2026 m. gegužės 7 d. iki vaiko pilnametystės.
Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kitų klausimų
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Nagrinėjamu atveju žyminį mokestį sudaro 219,00 Eur: 104,00 Eur už turinius reikalavimus (išlaikymo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei 115,00 Eur už kitus ieškinio reikalavimus. Teismui tenkinus ieškinį pilna apimti iš atsakovų ATS1 irATS2 lygiomis dalimis priteistinos 219,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 109,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 82 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio l dalies 3 punktas).
ASM1 atžvilgiu pradėtina byla dėl nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.
Teismas turi teisę savo iniciatyva nurodyti, jog visa bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša (CPK 10 straipsnio 2 dalis). Byloje yra duomenys apie privatų ASM1 gyvenimą, t. y. duomenys apie jos šeimą, mokymąsi ar sveikatos priežiūrą, taip pat jos gyvenimo sąlygas. Siekiant garantuoti nepilnamečio vaiko ASM1 teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, nustatytina, jog visa bylos medžiaga yra nevieša. Užtikrinant nepilnamečio vaiko ASM1 teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, vadovaujamasi nuostata, kad privataus gyvenimo interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį iš tenkinti.
Neterminuotai apriboti atsakovės ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnametės dukros ASM1, gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti atsakovo ATS2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnametės dukros ASM1, gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros ASM1, gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 192,40 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 40 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2026 m. balandžio 29 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo ATS2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros ASM1, gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 192,40 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 40 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2026 m. balandžio 29 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti nepilnametės ASM1, gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinosios globėjos TRE1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Paskirti TRE1 nepilnametei ASM1 priteistų ir mokamų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš lygiomis dalimis iš atsakovų ATS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir ATS2, asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 219,00 Eur (dviejų šimtų devyniolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno po 109,50 Eur (vieno šimto devynių euro 50 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Inicijuoti bylos dėl nuolatinės globos ASM1 nustatymo ir nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo iškėlimą.
Nustatyti, jog visa bylos medžiaga yra nevieša.
Sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Teismo sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.