Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 21 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutarties peržiūrėjimo ir 2026 m. spalio 23 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl perkančiosios organizacijos sprendimų dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo panaikinimo. Bylą nagrinėję teismai ieškinį atmetė.

Ieškovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Teismai netinkamai taikė Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų 56 straipsnio 3 dalį, Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 3 dalį ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240 patvirtintų taisyklių dėl pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo (toliau – Taisyklės) 5.1 punkte įtvirtintą pasiūlymų paaiškinimo ir patikslinimo institutą, nes teismų pasirinktas vertinimas, kai kiekvienas tarpinis skaičiaus pasikeitimas automatiškai kvalifikuojamas kaip naujos ofertos pateikimas, yra nesuderinamas su ESTT suformuota praktika dėl leistinos pasiūlymų paaiškinimo bei patikslinimo apimties ir šias nuostatas įgyvendinančiais nacionalinės teisės aktais.

Teismai nepagrįstai netaikė VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje ir Taisyklių 5.1 punkte įtvirtinto pasiūlymo prieštaravimų pašalinimo instituto, nors patys nustatė, kad ieškovės pasiūlymo dokumentuose egzistavo prieštaravimas.

Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 suformuotos taisyklės, kad vien aplinkybė, jog dėl su pasiūlymu pateiktų tarpusavyje nederančių dokumentų koegzistavimo tiekėjui kyla poreikis paaiškinti savo ofertos turinį, per se nereiškia, jog dėl to pateikiamas de jure naujas pasiūlymas; taip pat nepagrįstai neįvertino, kad paaiškinimo leidimas realiai nebūtų pakeitęs tiekėjų tarpusavio konkurencinės padėties ir nebūtų pažeidęs lygiateisiškumo bei skaidrumo principų, nors tai yra savarankiškas ir būtinas pasiūlymų tikslinimo leistinumo vertinimo elementas; nukrypo nuo nurodytoje nutartyje suformuoto turiningojo vertinimo standarto, pagal kurį tiekėjo pasiūlymo atitiktis turi būti vertinama atsižvelgiant į visų su pasiūlymu pateiktų dokumentų visumą, neapsiribojant kurio nors vieno dokumento vertinimu ir nesuteikiant jam neproporcingos reikšmės. Nors skundžiamoje nutartyje formaliai nurodyta, kad buvo vertinta pasiūlymo dokumentų visuma, faktiškai teismas rėmėsi išimtinai vieno neprivalomo dokumento duomenimis, neįvertinęs privalomų dokumentų turinio.

Teismai pažeidė Direktyvos 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, nes atmetė ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus (bendra ekonominė nauda viršija 7,6 mln. Eurų) dėl prieštaravimo viename neprivalomame papildomame dokumente, nors pasiūlymo esmę sudarantys elementai – gamintojas, modelis, keleivių vietų skaičius, kaina – nepasikeitė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus taip pat atsisakytina priimti. Atrankos kolegija pažymi, kad pasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui (kuris šiuo atveju pasibaigė 2026 m. rugsėjo 28 d.) kasacinio skundo papildyti nebegalima, be to, CPK nenumato galimybės teikti rašytinių paaiškinimų dėl savo paties kasacinio skundo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą ir rašytinius paaiškinimus atsisakyti priimti ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kautra“ (j. a. k. 132138957) 6034 (šešis tūkstančius trisdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. rugsėjo 21 d. banke Swedbank, AB.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.