Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų R. K. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2026 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2698-405/2026 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Finpro LT 1“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei Svetlanai Kastanauskienei, R. K. ir D. K. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys R. K. ir D. K. (toliau – apeliantas arba kiekvienas atskirai – apeliantas) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-2698-405/2026 ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantai remiasi CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta lygių dalių prezumpcija, CK 3.123 straipsnyje nustatyta galimybe, esant svarbioms aplinkybėms, nuo jos nukrypti, taip pat CK 3.98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise į kompensaciją, jeigu bendram turtui įsigyti panaudotos asmeninės sutuoktinio lėšos. Nurodo, kad nukrypimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, jo mastas nustatomas pagal konkrečius faktus, o CPK 376 straipsnis šeimos bylose suteikia teismui aktyvų vaidmenį. Kartu apeliantai pažymi, kad aktyvus vaidmuo nėra privalomas visais atvejais ir turi būti derinamas su rungimosi, dispozityvumo bei šalių lygiateisiškumo principais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

Apeliacijos objektas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. gegužės 11 d. nutartis dalis, kuria nustatyta skolininko turto dalis, esanti bendroje jungtinėje nuosavybėje. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama pagal atskirojo skundo ribas.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Svetlana Kastanauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės 2025 m. liepos 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos, notaro atlyginimo, kitų išlaidų ir palūkanų išieškojimo iš R. K., kuris pagal vykdomąjį įrašą yra laiduotojas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip solidariųjų skolininkų UAB „Finpro LT 1“ naudai. Antstolė 2025 m. rugsėjo 16 d. areštavo skolininko vardu registruotus nurodytus žemės sklypus. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės įrašai šiam turtui galioja nuo 2007 m. sausio 18 d., jų registravimo pagrindas 2007 m. sausio 16 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). R. K. ir D. K. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini).

Antstolei 2025 m. gruodžio 15 d. patvarkymu (Nr. (duomenys neskelbtini)) išaiškinus skolininkui dėl sutikimo areštuotame turte nustatyti jam priklausančią turto dalį ar pasidalinti turtą bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, ir skolininkui tokio sutikimo nustatytu terminu nepateikus, antstolė 2026 m. sausio 26 d. patvarkymu (Nr. (duomenys neskelbtini)) pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Iš byloje esančių duomenų, 2026 m. kovo 9 d. Vedybų sutarčių registro išrašo išsamios informacijos nustatyta, kad sutuoktiniai R. K. ir D. K. 2025 m. birželio 3 d. yra sudarę povedybinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš povedybinėje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, kad sutuoktiniai sutartimi susitarė dėl tarpusavio turtinių teisių ir pareigų santuokos metu po šios sutarties sudarymo, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacijoje). Sutuoktiniai povedybinėje sutartyje susitarė, be kita ko, dėl tarpusavio turtinių teisių ir pareigų santuokos metu po sutarties sudarymo, todėl iki povedybinės sutarties sudarymo sutuoktinių santuokoje įgytų turtinių teisių ir pareigų teisinis režimas išlikęs nepakitęs – sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnis 1 dalis). Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų apie bylos dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium iškėlimą (LR CPK 179 straipsnis 3 dalis).

Dėl bendraturčio (sutuoktinio) turto, kuris jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dalies nustatymo

Remiantis CPK 666 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į turtą, jo dalį, esančią bendrąja daline nuosavybe, taip pat jo dalį, esančią jungtine nuosavybe. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai skolininkas turi bendro su kitais asmenimis turto ir jam priklausanti bendro turto dalis nėra nustatyta, kyla skolininko turto dalies neapibrėžtumo rizika, nes iki bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, nėra aišku, kokia konkrečiai turto dalis priklauso skolininkui ir kokia apimtimi galės būti patenkinami išieškotojo interesai nukreipiant išieškojimą į tokį turtą. Nors tiek bendrosios dalinės nuosavybės, jeigu dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 3 dalis), tiek bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.117 straipsnis) atveju yra taikoma lygių dalių prezumpcija, ši prezumpcija gali būti nuginčyta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020 56 punktas).

Skolininkui fiziniam asmeniui priklausančios bendro su kitais asmenimis turto dalies nustatymo tvarka įtvirtinta CPK 667 straipsnyje. Šios tvarkos esmė yra ta, kad antstolis, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, areštuoja visą bendrąjį turtą ir tuomet yra sprendžiamas skolininkui priklausančios bendro turto dalies nustatymo klausimas. Skolininkui priklausanti bendro turto dalis gali būti nustatoma tiek neteisminiais būdais, tiek teismo. Dėl skolininko turto dalies nustatymo į teismą turi teisę kreiptis ir išieškotojas (CPK 667 straipsnio 2 ir 4 dalys). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Byloje nėra duomenų, kad apeliantė ir skolininkas būtų nutraukę santuoką ar būtų nustatyta separacija ar kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101, 3.108 straipsnių nuostatas.

Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai faktiškai nustojo kartu gyventi.

Vadovaujantis CPK 666 straipsnio 1 dalies nuostata, išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CPK 667 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą.

Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, nepriklausomai nuo to, kad tai yra asmeninė skolininko prievolė, už ją atsakoma asmeniniu turtu arba jo dalimi bendrajame turte, kai nepakanka skolininko asmeninio turto, nes ta dalis bendrajame turte yra skolininko nuosavybė.

Nagrinėjamoje byloje apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė apeliantės (sutuoktinės D. K.) interesus ir nevertino, ar yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos ištirti, ar sutuoktiniai vienodai prisidėjo prie turto išlaikymo, ar buvo padaryti turto pagerinimai ir jei turto pagerinimai buvo padaryti, tai kiek prie to prisidėjo kiekvienas sutuoktinis ir kokio dydžio dalimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Tačiau šioje byloje apeliantai nepagrindė būtinybės nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto lygių dalių principo, o byloje nenustatyta CK 3.123 straipsnyje nurodytų ar kitų svarbių aplinkybių, pateisinančių tokį nukrypimą.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad turtas, į kurį prašomas nukreipti išieškojimas, įgytas po suinteresuotų asmenų santuokos sudarymo, šis turtas įgytas prieš sudarant vedybų (povedybinę) sutartį, turto padalijimo faktų neregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nagrinėjamoje byloje nepaneigta, byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą tenkino pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, atskirojo skundo bei atsiliepimų argumentus, atsižvelgdamas į minėtas teisės normas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Atsiliepime į suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą pareiškėja prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikta 2026 m. spalio 13 d. pažymą dėl teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo ir duomenys apie 2026 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą NR. (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas (2026 m. liepos 7 d. atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas), patvirtinanti 847,00 Eur sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, pareiškėjo pateikto procesinio dokumento turinį, apimtį, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas ir pareiškėjui UAB „Finpro LT 1“ iš suinteresuotų asmenų R. K. ir D. K. lygiomis dalimis 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma – po 423,50 Eur iš kiekvieno - advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui UAB „Finpro LT 1“ (juridinio asmens kodas 305826232) iš R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.