Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-632-841/2026 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei G. P. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos ir dydžio nustatymo, sutuoktiniam priklausančio turto padalijimo, uzufrukto nustatymo ir kitų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei G. P. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos ir dydžio nustatymo, sutuoktiniam priklausančio turto padalijimo, uzufrukto nustatymo ir kitų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

2026 m. liepos 22 d. ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra P. P. tvarką, pagal kurią: 1) ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., pasiimant vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžinant į ją; 2) ieškovas turi teisę kasdien, bet ne rečiau kaip vieną kartą per dieną, bendrauti su dukra telefonu, vaizdo skambučiu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą; 3) atsakovė įpareigojama netrukdyti tokiam bendravimui, užtikrinti vaiko pasirengimą bendravimui ir perduoti visus vaikui reikalingus daiktus.

Prašymą ieškovas grindė tuo, kad atsakovė riboja ieškovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku, vienašališkai nustato bendravimo sąlygas, sprendžia, kada ir kokia apimtimi leisti tėvui bendrauti su dukra, dažnai neleidžia bendrauti telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, nuolat keičia bendravimo dienas ir susitikimų laiką. Atsižvelgiant į tai, ieškovas teigė, kad būtina teismo laikinosiomis apsaugos priemonėmis nedelsiant nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, siekiant užtikrinti vaiko teisę palaikyti nuolatinius ir tiesioginius ryšius su abiem tėvais, išvengti tolesnių konfliktų bei išsaugoti tėvo ir dukters emocinį ryšį.

Išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė teismui išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad palaiko ieškovo prašymą, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Skyrius pritarė ieškovo prašymo reikalavimams taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti ieškovo prašomą laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku - dukra P. P., kad būtų užtikrinamas tėvų lygiateisiškumo principas bei geriausi vaiko interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

nustatyti, kad ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną antrą savaitgalį šeštadieniais ne trumpiau kaip 4 valandas, konkrečią bendravimo pradžios valandą nustatant 10 val., o atsakovę įpareigoti užtikrinti vaiko perdavimą ieškovui ir jo grąžinimą pasibaigus bendravimui;

nustatyti, kad pirmųjų keturių tiesioginių susitikimų metu atsakovė gali dalyvauti pradinėje bendroje tėvo ir dukters veikloje, tačiau kiekvieno iš šių susitikimų metu privalo palaipsniui mažinti savo dalyvavimą ir sudaryti realią galimybę ieškovui bei dukrai dalį nustatyto bendravimo laiko praleisti savarankiškai, be atsakovės dalyvavimo;

nustatyti, kad įvykus pirmiesiems keturiems tiesioginiams susitikimams ir jų metu vaikui ramiai priimant atsakovės laipsnišką atsitraukimą bei savarankišką bendravimą su ieškovu, nuo penktojo tiesioginio susitikimo ieškovas turi teisę bendrauti su dukra savarankiškai visą nustatytą bendravimo laiką, atsakovei bendravime nedalyvaujant;

nustatyti, kad po perėjimo prie savarankiško ieškovo ir dukters bendravimo, trukmė toliau palaipsniui didinama, atsižvelgiant į dukters faktinį prisitaikymą prie savarankiško bendravimo su ieškovu ir nesant konkrečių objektyvių duomenų, kad ilgesnis bendravimas prieštarautų vaiko interesams, iki visos dienos bendravimo, o vėliau – iki bendravimo su nakvyne, kaip prašoma antrajame bendravimo etape;

nustatyti, kad atsakovės vienašališkai pasirinkta nepilnametės dukters faktinė buvimo ar gyvenimo vieta už Lietuvos Respublikos ribų negali būti pagrindas riboti ar apsunkinti ieškovo nutartimi nustatytos teisės tiesiogiai bendrauti su dukra. Atsakovę įpareigoti užtikrinti, kad nepilnametė nustatytam tiesioginiam bendravimui su ieškovu būtų perduodama Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), teismo nustatytu bendravimo pradžios laiku, o pasibaigus nustatytam bendravimo laikui ieškovas nepilnametę grąžintų atsakovei toje pačioje vietoje;

nustatyti, kad ieškovas turi teisę kasdien vieną kartą per dieną nuo 19 val. iki 19 val. 30 min. Lietuvos Respublikos laiku bendrauti su dukra vaizdo skambučiu arba kitomis garso ir vaizdo ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę ieškovui ir dukrai tiesiogiai matyti ir girdėti vienas kitą;

įpareigoti atsakovę netrukdyti tokiam bendravimui, užtikrinti vaiko pasirengimą bendravimui ir nesudaryti kliūčių ieškovui bendrauti su dukra nustatytu laiku;

nustatyti, kad jeigu dėl objektyvios ir iš anksto nenuspėjamos priežasties nuotolinis bendravimas nustatytu laiku negali įvykti, atsakovė privalo apie tokią aplinkybę informuoti ieškovą nedelsiant, o ieškovui ir dukrai turi būti sudaryta reali galimybė tą pačią dieną bendrauti kitu abiem šalims objektyviai įmanomu laiku. Atsakovė negali remtis aplinkybėmis, kurias ji pati sukūrė ar galėjo iš anksto numatyti ir išvengti, kaip pagrindu neįgyvendinti nustatytos bendravimo tvarkos;

nustatyti, kad atsakovė neturi teisės vienašališkai keisti nustatytos bendravimo tvarkos, išskyrus atvejus, kai egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių bendravimas konkrečiu metu negali įvykti, apie tokias aplinkybes ieškovą informuojant nedelsiant ir pateikiant tokią objektyvią priežastį patvirtinančius duomenis bei sudaryti galimybę praleistą bendravimo laiką kompensuoti artimiausiu objektyviai įmanomu metu;

nustatyti, kad atsakovė privalo perduoti ieškovui vaikui reikalingus daiktus, būtinus nustatytu bendravimo laikotarpiu, įskaitant aprangą, vaistus, asmens dokumentą ir kitus pagal konkrečią situaciją reikalingus daiktus.

Nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka yra ne tik nepakankamai apibrėžta, bet ir esminėje dalyje faktiškai priklausoma nuo atsakovės valios. Bendravimo vieta ir reali galimybė susitikti su vaiku palikta priklausoma nuo atsakovės buvimo vietos arba papildomo šalių susitarimo, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys būtent dėl šių klausimų susitarti nesugeba. Motinos dalyvavimo tiesioginiame tėvo ir dukters bendravime trukmė nenustatyta, nėra apibrėžtas pereinamasis laikotarpis, konkretūs jo etapai ar objektyvus mechanizmas, pagal kurį bendravimas turėtų būti plečiamas ir pereinama prie savarankiško tėvo bei dukters bendravimo. Taip pat kasdienio nuotolinio bendravimo laikas paliktas kiekvieną kartą derinti su atsakove, nors būtent toks neapibrėžtas ir nuo atsakovės sprendimų priklausantis bendravimo modelis buvo viena iš priežasčių, dėl kurių ieškovas kreipėsi į teismą.

Skundžiama nutartimi nebuvo išspręstas esminis praktinis klausimas – kaip ieškovas turi įgyvendinti nustatytą teisę tiesiogiai bendrauti su dukra, kai jos faktinė buvimo vieta yra Baltarusijos Respublikoje. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Valstybės saugumo departamentas, kitos valstybinės institucijos primygtinai ragina Lietuvos gyventojus nevykti į Baltarusiją ir įspėja apie dideles saugumo bei kitas grėsmes. Šalyje vykdomi griežti patikrinimai, asmenų sulaikymai. Yra didelė rizika būti neteisėtai sulaikytam ar apklaustam Baltarusijos specialiųjų tarnybų, o Lietuvos diplomatinės atstovybės galimybės padėti nelaimės atveju Baltarusijoje yra labai ribotos. Todėl, teismui žinant apie vaiko išvykimą į Baltarusijos Respubliką ir nustatant tokią bendravimo tvarką, kurios faktinis įgyvendinimas galėtų reikšti būtinybę ieškovui vykti į Baltarusijos Respubliką, ši aplinkybė turėjo būti įvertinta sprendžiant, ar tokia bendravimo tvarka yra realiai įgyvendinama ir proporcinga konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

Nustatant konkrečią vaiko perdavimo vietą turi būti atsižvelgiama į abiejų tėvų gyvenamąsias vietas Lietuvos Respublikoje ir siekiama, kad su vaiko perdavimu bei pasiėmimu susijusi kelionės našta nebūtų neproporcingai perkeliama vien tik ieškovui. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai vienas iš tėvų kartu su vaiku faktiškai išvyksta gyventi ar laikinai būti į kitą vietovę arba už Lietuvos Respublikos ribų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas gyvena Vilniaus rajone, o atsakovės deklaruojama gyvenamoji vieta yra Radviliškyje, vaiko perdavimo vieta turėtų būti nustatyta konkrečiai – (duomenys neskelbtini), kaip abiem šalims objektyviai pusiaukelėje pasiekiamoje ir iš anksto aiškiai apibrėžtoje vietoje. Toks nustatymas proporcingai paskirstytų su vaiko perdavimu susijusią kelionės naštą, pašalintų būtinybę kiekvieną kartą iš naujo derėtis dėl susitikimo vietos ir sumažintų galimybę vienašališkai apsunkinti teismo nustatytos bendravimo tvarkos įgyvendinimą.

Nutarties dalis, kuria atsakovės dalyvavimas iš esmės paverčiamas būtina tiesioginio ieškovo ir dukters bendravimo sąlyga, taip pat dalis dėl neapibrėžto perėjimo prie savarankiško bendravimo, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, psichologės pateiktų rekomendacijų ir laikinosios apsaugos priemonės paskirties. Ši nutarties dalis turi būti panaikinta ir nustatyta aiški, konkreti bei laipsniškai plečiama bendravimo tvarka, kuri užtikrintų, kad atsakovės dalyvavimas būtų tik laikina pereinamojo laikotarpio priemonė, o ne neapibrėžta sąlyga tėvo teisei tiesiogiai ir savarankiškai bendrauti su dukra.

Apeliantas atskirajame skunde kelia naujus reikalavimus bei aplinkybes, kurios nebuvo išnagrinėtos priimant skundžiamą teismo nutartį. CPK 312 straipsnis įtvirtina draudimą apeliaciniame (atskirajame) skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovo siekis, kad būtų nustatyta kitokia bendravimo tvarka, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir turėtų būti pakeista.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra ginčo išsprendimas iš esmės, juo siekiama užtikrinti tėvo ir vaiko bendravimą kol vyksta teisminis procesas. Šiuo atveju yra nustatyta laikina tėvo ir dukters bendravimo tvarka ir tėvas turi visas galimybes bendrauti su savo dukra, todėl ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Kaip jau buvo nurodyta pirmosios instancijos teismui, šalių nepilnametė dukra bijo viena likti pas tėtį tiek dienos metu, tiek nakvynei, ilgą laiką tėčio ir dukros bendravimas nevyko, jį būtina atkurti palaipsniui, netraumuojant vaiko. Atsakovė neprieštarauja, kad tėvas ir dukra bendrautų, tačiau bendravimas turi nepažeisti vaiko interesų, netraumuoti psichologiškai. Atsakovės nuomone, šiuo metu geriausius nepilnametės dukters interesus atitinka skundžiama teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka.

Atsakovė artimiausiu metu neplanuoja keisti šalies, kurioje yra su dukra, į Lietuvą greitai nevyks. Nuo Vilniaus iki Šiaulių, kuriuose planavo gyventi su dukra nuo rugsėjo mėnesio (ir tai jau yra deklaruota gyvenama vieta nuo 2026 metų vasario mėnesio), atstumas yra 212 km. Nuo Vilniaus iki vietos, kurioje šiuo metu galėtų susitikti dukra su ieškovu (duomenys neskelbtini), atstumas yra 196 km, t. y. iki jų dabartinės gyvenamosios vietos atstumas yra netgi mažesnis, nei būtų gyvenant Lietuvoje. Atsakovė pažymi, kad nėra jokios grėsmės atvykti į Baltarusiją, čia atsakovė su dukra gyvena jau beveik 3 savaites ir jaučiasi labai saugiai, nurodė, kad žmonės ir valstybė yra labai draugiški, labai daug padeda, rūpinasi, niekas žmonių be realios priežasties ar grėsmės nesuima. Atsakovė sutinka apmokėti kas antro susitikimo kelionės išlaidas, kad finansinė našta nebūtų paliekama vien ieškovui E. P.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir/ar turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartį, kuria teismas nustatė laikiną ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, iš esmės savo poziciją grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, nors ir buvo informuotas apie tai, tačiau neįvertino esminės aplinkybės apie pasikeitusią atsakovės ir dukros faktinę gyvenamąją vietą (atsakovė su dukra išvyko gyventi į Baltarusiją), ir dėl šios priežasties nustatyta laikina bendravimo tvarka tapo realiai neįvykdoma. Taip pat, apelianto vertinimu, teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka yra pernelyg nekonkreti, neapibrėžta, priklausoma nuo atsakovės sprendimų ir bendradarbiavimo, kas, atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius, sudaro prielaidas tolimesniems šalių ginčams kilti bei neužtikrina tėvo teisės tiesiogiai ir savarankiškai bendrauti su dukra.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, remdamasis faktinėms bylos aplinkybėms bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis, turi pagrindo iš dalies sutikti su šiais ieškovo argumentais.

Visų pirma, pažymėtina, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovė su šalių dukra yra išvykusi gyventi į Baltarusijos Respubliką. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodė, kad artimiausiu metu į Lietuvą grįžti neplanuoja. Taip pat iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė savo faktinės gyvenamosios vietos adreso Baltarusijos Respublikoje nėra pateikusi.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo E. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatė tokią laikiną tėvo E. P. ir nepilnametės dukters P. P. bendravimo tvarką: 1.1 ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieną antrą savaitgalį šeštadieniais, atvykti į atsakovės gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą, kurioje atsakovė būna kartu su vaiku, bendravimo laikas nustatomas nuo dviejų iki keturių valandų, priklausomai nuo veiklos, kuria užsiimama bendravimo metu, veiklą nutraukiant anksčiau tik vaiko pageidavimu; 1.2 ieškovas turi teisę kasdien, vieną kartą per dieną, bendrauti su dukra telefonu, vaizdo skambučiu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą. Planuojamą bendravimo laiką ieškovas ir atsakovė suderina elektroninėmis ryšio priemonėmis, bendravimo pabaigoje susitardami dėl kito bendravimo seanso; 1.3 atsakovė įpareigojama netrukdyti tokiam bendravimui, užtikrinti vaiko pasirengimą bendravimui. Ieškovas ir atsakovė įpareigojami laikytis psichologės nurodyto bendravimo su vaiku būdo, palengva ilginant laikotarpius, kai vaikas bendrauja tik su tėvu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bet kuri subjektinių teisių gynimo priemonė gali būti taikoma tik tais atvejais, jeigu ji sukelia realius ir veiksmingus materialiuosius teisinius padarinius, t. y. suponuoja materialiosios subjektinės teisės, kuriai užtikrinti ir buvo pareikalauta jos taikymo, apgynimą. Bet kurios subjektinių teisių gynimo priemonės taikymas paprastai lemia subjekto, kuriam ji taikoma, teisinės padėties suvaržymus, todėl tokios priemonės, kuria nebūtų pasiektas pirmiau nurodytas tikslas, taikymas būtų neteisėtas ir nepagrįstas. Vadovaujantis tiek CPK nuostatomis (CPK 144-145 straipsniai), tiek bendraisiais teisės principais, teismo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti deklaratyvi, o nustatytas laikinąsias apsaugos priemones turi būti galima realiai įgyvendinti bei užtikrinti jų vykdymo kontrolę. Jei priemonės yra neįgyvendinamos, pažeidžiama asmens teisė į efektyvią teisinę gynybą. Taip pat, vadovaujantis CPK 267 straipsnio nuostatomis, neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą CPK 262 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad šiuo metu dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos Lietuvos ir Baltarusijos dvišalis bendradarbiavimas teisinės pagalbos srityje nevyksta. Lietuvos antstolių ar teismų sprendimai Baltarusijoje nėra automatiškai pripažįstami ir vykdomi. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir URM) taiko griežtą rekomendaciją nevykti į Baltarusiją dėl grėsmės piliečių saugumui, provokacijų ir neteisėto sulaikymo rizikos. Lietuvos vaiko teisių apsaugos specialistai ir antstoliai neturi jokių įgaliojimų veikti Baltarusijos teritorijoje, todėl neįmanoma užfiksuoti tvarkos pažeidimų ar taikyti sankcijų vaiką išvežusiam vienam iš tėvų.

Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms, kad atsakovė su nepilnamete dukra yra išvykusi gyventi į Baltarusijos Respubliką, pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinosios apsaugos priemones dėl fizinio ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra (1.1 punktas ir 1.3 punktas) pripažintinos realiai neįgyvendinamomis, todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria patvirtinti laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos 1.1 ir 1.3 punktai naikintini, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje (dėl fizinio ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo) atmestinas kaip nepagrįstas ir šiuo metu teisiškai neįgyvendinamas.

Atskiruoju skundu ieškovas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė konkretaus ieškovo ir dukros bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis laiko. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka neturi teisinio apibrėžtumo, šalims nustatytas įpareigojimas kiekvieną kartą iš naujo derinti bendravimo laiką neišsprendžia tarp šalių kilusių nesutarimų dėl bendravimo tvarkos bei neužtikrina vaiko interesų.

Apeliacinės instancijos teismas, šiuo aspektu įvertinęs byloje pateiktus duomenis, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, su nurodytais apelianto argumentais sutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkrečiu atveju šalims geranoriškai nepavykstant susitarti dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, tokia neapibrėžta ir nekonkreti sąlyga dėl ieškovo ir dukros bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis laiko neatitinka tiek ieškovo, tiek ir vaiko interesų, skatina naujų konfliktų kilimą, objektyviai neužtikrina vaiko teisės nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prieštaravimų dėl teismo nustatytos ieškovo ir dukros bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis tvarkos nereiškė, patvirtino, jog tokiam bendravimui neprieštarauja, taip pat nepateikė jokių argumentų, kad ieškovo prašymas nustatyti konkretų bendravimo laiką (vieną kartą per dieną nuo 19 val. iki 19 val. 30 min. Lietuvos Respublikos laiku) neatitinka vaiko interesų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis tvarką nustatant, kad ieškovas kasdien vieną kartą per dieną nuo 19 val. iki 19 val. 30 min. Lietuvos Respublikos laiku bendrauja su dukra vaizdo skambučiu arba kitomis garso ir vaizdo ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę ieškovui ir dukrai tiesiogiai matyti ir girdėti vienas kitą. Atsakovė įpareigotina netrukdyti tokiam bendravimui, užtikrinti vaiko pasirengimą bendravimui ir nesudaryti kliūčių ieškovui bendrauti su dukra nustatytu laiku. Jeigu dėl objektyvios ir iš anksto nenuspėjamos priežasties nuotolinis bendravimas nustatytu laiku negali įvykti, atsakovė privalo apie tokią aplinkybę informuoti ieškovą nedelsiant, o ieškovui ir dukrai turi būti sudaryta reali galimybė tą pačią dieną bendrauti kitu abiem šalims objektyviai įmanomu laiku. Atsakovė negali remtis aplinkybėmis, kurias ji pati sukūrė ar galėjo iš anksto numatyti ir išvengti, kaip pagrindu neįgyvendinti nustatytos bendravimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia laikina bendravimo tvarka atitinka šiuo metu susiklosčiusią faktinę situacija, prioritetinius vaiko poreikius, šalių interesų pusiausvyros principą.

Pažymėtina, kad bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Tokį prašymą gali reikšti abi bylos šalys, t. y. tiek vaikų motina, tiek tėvas.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, iš dalies netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias CPK 144-145 straipsnių, 147 straipsnio nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama, nurodant, kad „ieškovas kasdien vieną kartą per dieną nuo 19 val. iki 19 val. 30 min. Lietuvos Respublikos laiku bendrauja su dukra vaizdo skambučiu arba kitomis garso ir vaizdo ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę ieškovui ir dukrai tiesiogiai matyti ir girdėti vienas kitą. Atsakovė įpareigotina netrukdyti tokiam bendravimui, užtikrinti vaiko pasirengimą bendravimui ir nesudaryti kliūčių ieškovui bendrauti su dukra nustatytu laiku. Jeigu dėl objektyvios ir iš anksto nenuspėjamos priežasties nuotolinis bendravimas nustatytu laiku negali įvykti, atsakovė privalo apie tokią aplinkybę informuoti ieškovą nedelsiant, o ieškovui ir dukrai turi būti sudaryta reali galimybė tą pačią dieną bendrauti kitu abiem šalims objektyviai įmanomu laiku. Atsakovė negali remtis aplinkybėmis, kurias ji pati sukūrė ar galėjo iš anksto numatyti ir išvengti, kaip pagrindu neįgyvendinti nustatytos bendravimo tvarkos.“

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo prašymą tenkinti iš dalies.

Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti tokią laikiną tėvo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

Ieškovas kasdien vieną kartą per dieną nuo 19 val. iki 19 val. 30 min. Lietuvos Respublikos laiku bendrauja su dukra P. P. vaizdo skambučiu arba kitomis garso ir vaizdo ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę ieškovui ir dukrai tiesiogiai matyti ir girdėti vienas kitą. Atsakovė įpareigotina netrukdyti tokiam bendravimui, užtikrinti vaiko pasirengimą bendravimui ir nesudaryti kliūčių ieškovui bendrauti su dukra nustatytu laiku. Jeigu dėl objektyvios ir iš anksto nenuspėjamos priežasties nuotolinis bendravimas nustatytu laiku negali įvykti, atsakovė privalo apie tokią aplinkybę informuoti ieškovą nedelsiant, o ieškovui ir dukrai turi būti sudaryta reali galimybė tą pačią dieną bendrauti kitu abiem šalims objektyviai įmanomu laiku. Atsakovė negali remtis aplinkybėmis, kurias ji pati sukūrė ar galėjo iš anksto numatyti ir išvengti, kaip pagrindu neįgyvendinti nustatytos bendravimo tvarkos.“

Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.