Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7430-476/2026 pagal ieškovės I. A. patikslintą ieškinį atsakovui V. A. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė I. A. pareiškė patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, be kita ko, prašydama nepilnamečio sūnaus G. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti išlaikymą ir nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

Atsakovas 2026 m. rugpjūčio 7 d. prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismo nustatyta laikinoji apsaugos priemonė neatitinka nepilnamečio sūnaus interesų: nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš ieškovės po 350,00 Eur laikino išlaikymo kas mėnesį ir paskirti atsakovą šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, nustatyti ieškovės bendravimo su vaiku tvarką pagal atsakovui nustatytą tvarką.

Prašymą atsakovas grindė psichologės J. Š. 2026 m. rugpjūčio 3 d. išvada, kurioje aprašyti penki 2026 m. gegužės–liepos mėnesiais vykę susitikimai su vaiku, vaiko ilgesys ankstesnių namų ir darželio, jo išsakytas noras grįžti į (duomenys neskelbtini) ir, psichologės vertinimu, stiprėjanti emocinė įtampa. Psichologė rekomendavo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos dalykas 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskirties

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės šeimos byloje skirtos vaiko interesams apsaugoti ir laikinai sureguliuoti ginčo situaciją iki galutinio sprendimo. Sprendžiant dėl nustatytos laikinosios vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, vertinama esama vaiko aplinka ir būtinybė ją keisti iki bylos išnagrinėjimo (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-466-650/2023, 42–43 punktai). Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Šeimos byloje teismas turi imtis veiksmų vaiko interesams apsaugoti, kartu sudarydamas šalims galimybę pateikti įrodymus ir dėl jų pasisakyti. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą galutinai neišsprendžiamas ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas privalo įvertinti ar atsakovo pateikti duomenys pagrindžia poreikį pakeisti nustatytas priemones.

Psichologės J. Š. 2026 m. rugpjūčio 3 d. išvada, kuria vadovaujasi atsakovas, parengta pagal atsakovo kreipimąsi, o ne teismo paskirtos ekspertizės tvarka. Dėl to ji nėra eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme, tačiau gali būti vertinama kaip rašytinis įrodymas, tačiau iš anksto nustatytos įrodomosios galios ji neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-378/2024, 52 punktas).

Vaiko teisė išreikšti nuomonę nereiškia, kad jo pasakytas pageidavimas savaime lemia sprendimą dėl gyvenamosios vietos (CPK 380 straipsnio 1 dalis). Vaiko nuomonė vertinama atsižvelgiant į jo amžių, brandą, išsakymo aplinkybes ir interesų visumą. Kartu pareiga išklausyti vaiką savaime nereiškia, kad kiekvienu atveju turi būti skiriama teismo ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 74–76 punktai).

Išvadoje aprašyti penki susitikimai su (duomenys neskelbtini) metų vaiku. Psichologė nurodė vaiko amžių ir aptarė jo reikšmę prisitaikymui, tačiau atskirai neatskleidė, kaip vertino individualų vaiko gebėjimą suprasti gyvenimo su vienu iš tėvų pasirinkimo pasekmes. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026 m. liepos 3 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad vaikas norėjo gyventi su mama ir tėčiu namuose, kuriuose visi gyveno kartu. Psichologės išvadoje taip pat aprašytas pradinis vaiko noras gyventi su abiem tėvais (duomenys neskelbtini), o po paaiškinimo, kad tėvai kartu gyventi negali, jo pakartotas noras buvo gyventi su tėčiu. Išvada neatskleidžia, kaip vaiko noras grįžti į ankstesnius namus, pas draugus ir į darželį atskirtas nuo jo pasirinkimo gyventi būtent su tėvu.

Išvada parengta pagal vaiko pasakojimus, emocines reakcijas ir elgesio stebėjimą konsultacijų metu. Joje aprašytas per kelis mėnesius kartotas noras grįžti į ankstesnę aplinką ir psichologės vertinimu stiprėjusi emocinė įtampa. Todėl išvadoje aptariami tęstiniai, vertinimo metu stebėti vaiko išgyvenimai. Tačiau miego, nerimo ir elgesio sunkumai nurodyti kaip galimi padariniai ateityje, o ne kaip jau nustatyti vaiko sveikatos ar elgesio sutrikimai.

Dėl laikinosios gyvenamosios vietos pakeitimo

2026 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka apima porinių savaičių savaitgalius ir nakvynę savaitės viduryje. 2026 m. liepos 3 d. nutartimi liepos ir rugpjūčio mėnesiais papildomai nustatytas bendravimas kas antrą savaitę. Taigi esama tvarka sudaro galimybę reguliariai ir tiesiogiai bendrauti atsakovui su vaiku. Ji vertintina sprendžiant dėl prašomo vaiko laikinosios gyvenamosios vietos pakeitimo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026 m. spalio 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas vaiko nuomonės išklausymas, pasitelkiant tarnybos psichologą, iki 2026 m. spalio 29 d. parengiamojo posėdžio nebus atliktas ir prašė terminą pratęsti ne anksčiau kaip iki 2026 m. lapkričio 9 d. Rašte pateikta informacija apie organizuojamą vaiko išklausymą, o ne naujas vaiko psichologinės būklės vertinimas. Nagrinėdamas bylą iš esmės, pirmosios instancijos teismas spręs vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos klausimus, įvertinęs tuo metu surinktus duomenis.

Atskirajame skunde (5 puslapio išnašoje) atsakovas pažymi, kad psichologės rekomendacija grindžiama vaiko pasakojimais, emocinėmis reakcijomis ir stebėjimu, neatlikus išsamaus visų bylai iš esmės išspręsti reikšmingų aplinkybių vertinimo. Atsakovo manymu, psichologinio aspekto pakanka laikinajai tvarkai pakeisti. Atskirojo skundo 11 punkte jis taip pat nurodo, kad pakeitimo nesieja su dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje kilusiomis grėsmėmis. Ši aplinkybė savaime neužkerta kelio pakeisti laikinąsias priemones, jeigu jų pakeitimas reikalingas vaiko interesams apsaugoti ir padėčiai laikinai sureguliuoti. Tačiau išvadoje nėra individualaus vaiko brandos įvertinimo ar palyginamojo jo kasdienės priežiūros abiejose aplinkose tyrimo. Joje aprašyti vaiko išgyvenimai yra reikšmingi, bet specialistės rekomendacija, vertinama kartu su nustatyta bendravimo tvarka, nepagrindžia išvados, kad vaiko interesams šiuo metu būtinas gyvenamosios vietos su motina pakeitimas gyvenamąja vieta su tėvu.

Atsakovo reikalavimai pakeisti laikino išlaikymo mokėtoją, išlaikymo lėšų tvarkytoją ir nustatyti ieškovės bendravimo su vaiku tvarką grindžiami prašymu laikiną vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Šio prašymo netenkinus, nėra pagrindo pakeisti ir su juo susijusių laikinųjų apsaugos priemonių.

Dėl pirmosios instancijos teismo motyvų ir procesinių argumentų

CPK 148 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims apie gautą prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir sudaryti galimybę pareikšti prieštaravimus. Ieškovė 2026 m. rugpjūčio 13 d. ankstesnėje apeliacinėje byloje pateikė prieštaravimus dėl išvados priėmimo, o 2026 m. rugsėjo 4 d. atsiliepime į šioje byloje paduotą atskirąjį skundą išdėstė argumentus dėl išvados turinio ir jos vertinimo. Tai nepaneigia teismo pareigos pranešti apie konkretų prašymą, tačiau apeliacinėje instancijoje šalių pozicijos yra išdėstytos.

Skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir esamos bendravimo tvarkos, todėl visiško motyvų nebuvimo, kaip absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, nekonstatuojama (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

Dėl nurodytų priežasčių atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas. Atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.