Telšių apylinkės teismo nutartis

2026-07-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-1378-1227/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-07-22
Bylos Nr.
e2YT-1378-1227/2026
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00349-2026-2
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Veronika Andruškaitė-Pilibavičė
Pareiškėjas
PRS1
Trečiasis asmuo
Akcinė bendrovė Turto bankas
Suinteresuotas asmuo
TAR1
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1378-1227/2026Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00349-2026-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.6.1; 3.4.6.19 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. liepos 22 d..Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Veronika Andruškaitė-Pilibavičė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė Turto bankas ir TAR1.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jo tetos ASM1 mirties (duomenys neskelbtini).

Pareiškime (patikslintame pareiškime) nurodė, jog Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2019-1227/2026 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ASM2, gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir ASM1, gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra brolis ir sesuo. Pareiškėjas yra palikėjos ASM1 brolio ASM2 sūnus, t. y. palikėjos ASM1 sūnėnas.

Pažymėjo, jog ASM1 susituokusi nebuvo, vaikų neturėjo. Pareiškėjas nurodė, jog iš bendravimo su palikėja, žinojo, kad jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame palikėja gyveno ir kurį dar iki mirties perleido. Apie kitą palikėjai priklausantį turtą pareiškėjas nežinojo ir pareiškėjui apie tai taip pat nebuvo užsiminusi. Pareiškėjo klaidingą įsitikinimą taip pat lėmė tai, kad palikėja (duomenys neskelbtini) testamente, kuriame jis buvo įtrauktas, kaip potencialus paveldėtojas, nurodytą turtą dar iki mirties perleido, kito turto testamente nebuvo nurodyta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas neįtarė, kad palikėja gali turėti dar kito turto, todėl ASM1 mirus jis, manydamas, kad jokio turto, kurį būtų galima paveldėti nėra, nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Apie palikėjos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą jis sužinojo tik 2025 metais, atsitiktinai, iš netoliese gyvenančio kaimyno ASM3, kuris pareiškėjui papasakojo, kad tvarkydamasis savo žemės sklypų reikalus, sužinojo, jog šalia jam priklausančių žemės sklypų yra žemės sklypai, kurie registruoti ASM1 vardu, kurios pavardė sutampa su pareiškėjo. Pareiškėjas, sužinojęs šią informaciją ir supratęs, kad palikimo priėmimo terminas yra praleistas, nedelsiant kreipėsi teisinės pagalbos dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Pareiškimas teismui dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo nebuvo paduotas iš karto, kadangi paaiškėjo, jog pareiškėjas neturi dokumentų patvirtinančių giminystės ryšį su palikėja ir tik teismui sprendimu minėtu sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jis kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo TAR1 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, jog pareiškėjui PRS1 būtų atnaujintas terminas palikimui priimti. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) Turto bankas atsiliepimu prašė pareiškėjo PRS1 pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos ASM1 palikimo parėjimą valstybei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2019-1156/2026 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ASM2, gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir ASM1, gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra brolis ir sesuo. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis minėtas sprendimas įsiteisėjo 2026 m. gegužės 11 d. Iš kartu su pareiškimu pateiktos Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, jog ASM1, gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), turėjo du sūnus: TAR1 ir PRS1. Taigi, (duomenys neskelbtini) mirusi ASM1 yra pareiškėjo PRS1 teta – pareiškėjo tėvo ASM2 sesuo. ASM1 susituokusi nebuvo, vaikų neturėjo. Po tetos mirties pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes nežinojo apie ASM1 turėtą turtą.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, ASM1 nuosavybės teise priklausė du žemės sklypai, kurių unikalūs Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

2026 m. sausio 29 d. Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Stasė Martinaitienė išdavė liudijimą apie tai, kad pareiškimo dėl palikimo priėmimo po ASM1 mirties į notarų biurą niekas nepadavė. Paveldėjimo byla nėra užvesta. Mirusioji ASM1, (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentus. Byloje esančiais duomenimis (duomenys neskelbtini) testamente įvardintas nekilnojamasis turtas buvo parduotas dar iki palikėjos mirties.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą matyti, kad pareiškėjas į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti kreipėsi praėjus beveik 24 metams po tetos ASM1 mirties. Pareiškėjas po tetos, mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusio palikimo nepriėmė, kadangi manė, jog teta nekilnojamojo turto neturėjo. Žinojo apie (duomenys neskelbtini) tetos sudarytą testamentą, kuriame jis (pareiškėjas) taip pat buvo įtrauktas, kaip potencialus paveldėtojas, tačiau jame nurodytą turtą teta perleido dar iki mirties, kito turto testamente nebuvo nurodyta. Tik 2025 metais, atsitiktinai, iš netoliese gyvenančio kaimyno sužinojo, jog jo tetai nuosavybės teise priklausė du žemės sklypai. Po ko pareiškėjas aktyviais veiksmais ieškojo jo ir mirusios tetos ASM1 giminystės ryšį patvirtinančių įrodymų, o vėliau kreipėsi ir į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2019-1156/2026 pareiškėjo PRS1 pareiškimas tenkintas, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ASM2 (PRS1 tėvas) ir ASM1 yra brolis ir sesuo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, yra pakankamas pagrindas jas pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, konstatuotina, kad terminas palikimui, atsiradusiam po ASM1 mirties yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkinamas ir terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-582 straipsniais,

nutaria:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tetos ASM1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti, terminą atnaujinant 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Veronika Andruškaitė-Pilibavičė