Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui E. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus regiono apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkintinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Iš 2023-11-27 Vilniaus AVPK Švenčionių r. PK eismo įvykio išklotinės, nukentėjusio asmens pranešimo apie eismo įvykį (el. b. medž. 4-5, 7-8 l.), nustatyta, kad 2023-11-23 apie 20.35 val. P. S. g., Punžonių k., Buivydžių sen., Vilniaus rajono sav., dėl atsakovo E. M., vairavusio transporto priemonę OPEL ASTRA-G-CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (apgadinimai: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės). Eismo įvykio išklotinėje nurodyta, jog E. M. nesilaikė kelio ženklų, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei ir išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią. Eismo įvykio metu žalą patyręs asmuo pateikė pranešimą ieškovui apie įvykusį eismo įvykį ir prašė atlyginti padarytą žalą. Žalos mastą atspindi ir draudiko įgalioto asmens padarytos fotonuotraukos, transporto priemonės techninės apžiūros protokolas, programos pagalba sudaryta žalos sąmata (el. b. medž. 8-38 l.). Kadangi transporto priemonės remonto kaštai yra didesni, nei transporto priemonės vertė, todėl transporto priemonė buvo parduota aukcione už 1159 Eur, o ieškovas nukentėjusiajam asmeniui 2023-12-19 išmokėjo aukcione gautos sumos ir transporto priemonės vertės skirtumą – 4261,00 Eur (el. b. medž. 41-42, 47-48 l.). Šios aplinkybės yra įrodytos byloje esančiais įrodymais, jų atsakovas neginčijo (CPK 178 str.).

Atsakovas ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo, pareiškė prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą.

Kadangi ieškinio suma neviršija 5000 Eur, teismas šią bylą nagrinėja CPK 441 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

Atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis). Biuras moka išmoką šio TPVCAPDĮ 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 3 dalis). TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. CK 6.270 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. Sprendžiant dėl draudimo išmokos pagrįstumo, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat ir kaltę (CK 6.248 straipsnis). Tik nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. kad būtent atsakovas yra atsakingas už eismo įvykyje tretiesiems asmenims padarytą ir ieškovo atlygintą žalą, galima spręsti klausimą dėl ieškovo teisės susigrąžinti šią išmoką TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu. Paaiškėjus, kad draudimo išmoka išmokėta nepagrįstai, ji turi būti grąžinta (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 7 dalis).

Byloje nustatyta, kad žalą trečiajam asmeniui padarė atsakovas E. M., kuris vairavo būdamas neblaivus, neapdrausta transporto priemone OPEL ASTRA-G-CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent dėl atsakovo E. M. neteisėtų veiksmų kilo žala trečiajam asmeniui, atsakovas savo kaltės dėl eismo įvykio neginčijo, ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (eismo įvykio išklotinė, nukentėjusiojo asmens prašymas Biurui ir kt.). Taigi byloje yra įrodytos visos atsakovo E. M. civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė.

2018-03-07 paslaugų teikimo sutartimi Nr. AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – Draudimo bendrovė) įsipareigojo atlikti Biuro kompetencijai priskirtų žalų administravimą ir draudimo išmokos nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokėjimą. Paslaugų teikimo sutarties 1.2. punkte nurodyta, kad Draudimo bendrovė nevykdo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį. 2.1.2 punkte nurodyta, kad Biuras įsipareigojo kompensuoti Draudimo bendrovės faktiškai išmokėtas draudimo išmokas tretiesiems asmenims, turintiems teisę jas gauti iš Biuro, neviršijant TPVCAPDĮ nustatytų draudimo sumų. Taigi, ieškovas, pavedė žalų administravimą AB „Lietuvos draudimas“, o AB „Lietuvos draudimas“ atlygino eismo įvykio metu padarytą 4261,00 Eur žalą, todėl, vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į asmenį, atsakingą už žalos padarymą.

Esant nustatytoms visoms civilinei atsakomybei kilti sąlygoms, nustačius, kad Biuras atlygino Draudimo bendrovės išmokėtą draudimo išmoką, taigi įgijo reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingą atsakovą E. M., nesant įrodymų, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovui jo sumokėtą 4261,00 Eur žalos atlyginimą, spręstina, kad ieškinys šioje dalyje visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 270 str.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas laiku neatlygino ieškovui nuostolių, ieškovas pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Todėl iš atsakovo priteistinos ieškovui 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4261,00 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2026-06-16, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas šioje byloje sumokėjo 96,00 Eur žyminį mokestį, kuris, įvertinus tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, priteistinas iš atsakovo ieškovui.

Atsakovas E. M. prašė išdėstyti sprendimo įvykdymą, įpareigojant jį mokėti kas mėnesį po 200 Eur. Šį prašymą atsakovas motyvavo savo sunkia turtine padėtimi.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais; sprendžiant šį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Be to, sprendimo įvykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“v. R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011).

Nagrinėjamu atveju iš atsakovo ieškovei priteistina suma yra 4 357,00 Eur (4261,00 Eur nuostoliai ir 96,00 Eur žyminis mokestis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas išlaiko 2 nepilnamečius vaikus (el. b. medž. 60, 62 l.), jo sugyventinė nedirba, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), kur kas mėnesį jo pajamos yra apie 1000 Eur (el. b. medž. 61 l.). Atsakovas pagal 2025-10-14 vartojimo kredito sutartį kas mėnesį kreditoriui moka po 232,93 Eur. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad 4357,00 Eur įsiskolinimas atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra ženkli suma, taigi atsakovas neturėtų galimybių iš karto sumokėti ieškovui priteistą sumą.

Atsižvelgiant į Sprendimo 16. punkte nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo (CK 1.5 str.), šalių lygiateisiškumo principais, teismo nuomone, yra tikslinga šiuo Sprendimu, kuriuo iš atsakovo ieškovei priteistini 4261,00 Eur nuostoliai, 96,00 Eur žyminis mokestis bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4261,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026-06-16) iki visiško sprendimo įvykdymo, vykdymą išdėstyti dalimis 22 (dvidešimt dvejiems) mėnesiams, įpareigojant atsakovą 21 (dvidešimt vieną) mėnesį ieškovo naudai kas mėnesį sumokėti po 200,00 Eur, o paskutinį mėnesį – 157,00 Eur ir apskaičiuotas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4261,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026-06-16) iki visiško sprendimo įvykdymo (CPK 284 str. 1 d.). Tuo pačiu nustatytina, kad atsakovui laiku nesumokėjus nors vienos įmokos, ieškovas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto dėl visos nesumokėtos sumos išieškojimo. Manytina, kad Sprendimo įvykdymo išdėstymas neprieštaraus ieškovės ir atsakovo interesų pusiausvyros principui. Įsiskolinimo išdėstymu suteikiama atsakovui galimybė sumokėti įsiskolinimą gera valia, nustatytomis dalimis, nepradedant priverstinio skolos išieškojimo ir nedidinant atsakovo mokėtinos sumos vykdymo išlaidomis. Atsakovui tuo pačiu išaiškinama, kad nesilaikant nustatytos teismo sprendimo išdėstymo tvarkos, priteista suma gali būti išieškota iš atsakovo priverstinai.

Byloje teismas turėjo 13,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovo kaip pralaimėjusios bylą šalies valstybei (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) , ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių biurui, į. k. 125709291, 4261,00 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt vieno euro) nuostolius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4261,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026-06-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 96,00 Eur (devyniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Išdėstyti atsakovui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) , 4261,00 Eur nuostolių, 96,00 Eur žyminio mokesčio bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 4261,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026-06-16) iki visiško sprendimo įvykdymo, vykdymą dalimis 22 (dvidešimt dvejiems) mėnesiams, įpareigojant atsakovą 21 (dvidešimt vieną) mėnesį ieškovo naudai kas mėnesį sumokėti po 200,00 Eur, o paskutinį mėnesį – 157,00 Eur ir apskaičiuotas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4261,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026-06-16) iki visiško sprendimo įvykdymo.

Išaiškinti atsakovui, kad laiku nesumokėjus nors vienos įmokos, ieškovas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos nesumokėtos sumos išieškojimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.