- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-10-27
- Bylos Nr.
- 1-1080-1204/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21464-2025-9
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Nukentėjusysis
- I. S., V. S., K. B.
- Atsakovas
- Swedbank P ir C Insurance AS Lietuvos filialas
- Civilinis atsakovas
- Swedbank P
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.2.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 5 d.)
- 2.1.15.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
nukentėjusiesiems I. S., V. S. ir K. B., atstovui pagal įstatymą, D. B., ir jų atstovei advokatei Virginijai Pliuščiauskienei (dalyvavo ir per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
civilinio atsakovo Swedbank P ir C Insurance AS Lietuvos filialas atstovui T. V. (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, deklaruoja gyvenamoji (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros 2021 m. spalio 27 d. nutarimu, patvirtintu Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi, nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 3 dalimi,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis M. B. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent 2025 m. birželio 19 d., apie 06.56 val., Kelmės r., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę-automobilį „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 9, 99, 101, 119, 127, 131.1 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (pažeistas KET 9 punktas), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą (pažeistas KET 99 punktas (eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse) bei KET 119 punktas (vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto)), taip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu (pažeistas KET 101 punktas), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas ir eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (pažeistas KET 127 punktas), važiuodamas ne mažesniu kaip 111 km/h greičiu (pažeistas KET 131.1 punktas), sudarė kliūtį iš priekio atvažiuojančiai transporto priemonei - automobiliui „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam L. B., dėl to vairuotoja L. B., vengdama iš priekio susidariusios kliūties, automobiliu „Opel Meriva“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su į savo kelio važiuojamąją dalį sugrįžusiu ir prieš priešais atvažiuojančiu automobiliu „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis abipus krūtinės ląstoje, kairės krūties srityje, abipus pilve, abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose, kraujosruva viršutinės lūpos raudonio dešinėje, odos nubrozdinimais kaktoje, kairio žando srityje, smakre, kakle, krūtinės ląstos kairėje, abiejų krūtų srityse, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimais su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis pilvo dešinėje ir dešinėje blauzdoje, muštinėmis žaizdomis dešinės akies viršutiniame voke, dešinės akies vidinio kampo projekcijoje, dešinėje plaštakoje, dešinio kelio srityje, kairio kelio srityje, dešinėje blauzdoje, muštinėmis žaizdomis su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis dešiniame žaste, kairėje šlaunyje, kraujosruvomis galvos kairės momeninės srities ir kairės pakaušinės srities minkštuosiuose audiniuose, kaukolės pamato kaulų lūžiu su galvos smegenų pamatinio paviršiaus suardymu, kaklo I-II slankstelių lūžiais, kairio raktikaulio lūžiu, dešiniųjų II-VI, kairiųjų I-VII šonkaulių lūžiais, dešinio žasto, kairio šlaunikaulio, kairio kelio girnelės lūžiais, dešinio kelio girnelės visų raiščių plyšimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, abiejų plaučių plyšimais, dešinio plaučio sumušimu, aortos krūtininės dalies plyšimu, žuvo automobilio „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja L. B..
2. Kaltinamasis M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ryte iš Šiaulių važiavo į Kelmės rajoną, į kaimą ir, mano, kad buvo užmigęs, nes buvo nuvargęs, prieš tai visą dieną nemiegojęs, o naktį miegojęs porą valandų. Nežino kodėl taip neatsakingai pasielgė. Alkoholio nebuvo vartojęs, o energetinį gėrimą buvo gėręs dvi valandos prieš įvykį. Vairuojant atrodė, kad viskas gerai. Jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir tai tapo pagrindine šios avarijos priežastimi. Greitis, pagal bylos medžiagą, buvo 111 km/h. Jis pačios avarijos neatsimena. Rankoje telefono neturėjo. Automobiliai kaktomuša susidūrė. Jis, pagal parodymus, buvo sąmoningas, bet neatsimena. Kitos vairuotojos būklės nematė, po smūgio viskas dingo. Nukentėjusiųjų neatsiprašė, nes jo žodžiai mirusio negrąžins ir bijo jų atsiprašyti (atsiprašė teismo posėdžio metu). Jo žiniomis, automobilis buvo tvarkingas ir draustas privalomuoju draudimu. Kaltinamąjį aktą skaitė, matė liudytojų parodymus, sutinka, kad taip galėjo būti. Po eismo įvykio baustas administracine tvarka, gal 3 – 4 kartus, už greičio viršijimą. Darbas reikalauja viršyti greitį. Greičio viršijimas buvo fiksuotas su darbine mašina. Su pareikštais civiliniais ieškiniais susipažinęs, juos pripažįsta visiškai. Dalies žalos nėra atlyginęs. Pripažįsta ir procesines išlaidas. Dirba ir atlyginimas – 1000 Eur „į rankas“ per mėnesį. Nuo atlyginimo gali skirti 25 proc. Iki šiol to nepadarė, nes nežinojo kaip tai padaryti.
3. Po kaltinamojo M. B. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
4. Kaltinamojo M. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, bet ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo įvertintais, įrodymais:
4.1. Įtariamasis M. B. 2025 m. liepos 3 d. nurodė, kad pranešimą apie įtarimą suprato, supranta kuo yra įtariamas. Padaręs pranešime apie įtarimą nurodytos nusikalstamos veikos neprisipažįsta, kadangi ne jis sukėlė eismo įvykį, o kito automobilio „Opel Meriva“ vairuotoja. Parodymus duoti sutinka, sutinka atsakyti į pateikiamus klausimus. Psichologo, psichiatro įskaitoje nėra, galvos traumų iki šio eismo įvykio neturėjo, priklausomybių alkoholiui, narkotikams neturi. Šiandien jo sveikatos būklė yra patenkinama, gali duoti parodymus, vaistus vartoja nuo skausmo, bet jie nelemia jo mąstymo. 2025 m. birželio 19 d., apie 6.00 val. ryto, išvažiavo iš Šiaulių, iš draugės Ž. K. namų ir važiavo lik namų – į Kelmės r., (duomenys neskelbtini). Vairavo jam priklausantį automobilį „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Važiavo vienas. Automobilis techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Vairuodamas automobilį jautėsi gerai, buvo pailsėjęs, alkoholio nebuvo vartojęs (alkoholio jis iki įvykio nebuvo vartojęs kokias dvi savaites), narkotinių medžiagų nebuvo vartojęs. Važiuodamas gėrė energetinį gėrimą, kad jaustųsi žvalesnis, tačiau tai tikrai neįtakojo jo būsenos, jautėsi gerai. Vairuotojo pažymėjimą turi virš dviejų metų, vairuoja nuolatos. Nuo Šiaulių pavažiavus apie 40 km, kelyje (duomenys neskelbtini), Kelmės r. ribose, netoli (duomenys neskelbtini), važiavo apie 90 km/h greičiu. Greičio tikrai neviršijo. Važiavimo sąlygos buvo geros, kelio danga buvo sausa, saulė neakino. Prieš įvykstant eismo įvykiui važiavo savo važiuojamąja kelio puse. Prieš įvykstant eismo įvykiui išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą nebuvo. Važiuodamas staiga pamatė, kad jo kelio važiuojamąją juosta iš priekio parvažiuoja automobilis. Negali įvertinti koks buvo likęs atstumas iki prieš priešais atvažiuojančio automobilio, bet viskas įvyko staiga. Pamatęs, kad jo važiavimo juosta, priešpriešais atvažiuoja automobilis, jis tik stipriau įsikibo į vairą ir viskas. Stabdyti automobilio nebebuvo kada, nes įvyko susidūrimas. Išvengti susidūrimo stabdant, keičiant važiavimo kryptį nebuvo galimybės. Prieš susidūrimą telefonu nesinaudojo, automobilio grotuvo nereguliavo, dėmesį buvo sutelkęs į kelią ir į kelkraštį, vis stebėjo, ar nepasirodo koks gyvūnas. Jo telefonas buvo įstatytas į telefono laikiklį ir grojo muzika per programėlę. Iki įvykstant susidūrimui, jis nekeitė važiavimo krypties, važiavo ties savo eismo juostos viduriu. Toje vietoje, kur įvyko susidūrimas, yra ilgas kelio vingis ir ties tuo kelio vingiu yra ant kelio išmuštos duobės, tiesiog duobių ruožas. Jis pats tuo keliu nuolatos važinėja ir žino, kad toje vietoje yra duobių ruožas. Yra pats ne kartą matęs, kad automobiliai, vengdami važiuoti per duobes, išvažiuoja į prieš priešinę eismo juostą. Susidūrimas su kitu automobiliu įvyko ties tuo kelio vingiu, kaktomuša, jo važiuojamoje kelio dalyje. Kas vyko po automobilių susidūrimų, neprisimena, kadangi patyrė sužalojimus. Atsibudo jau ligoninėje. Iki automobilių susidūrimo jis nebuvo išvažiavęs į prieš priešinę eismo juostą, nesudarė iš priekio atvažiuojančiam automobiliui kliūties, dėl ko jis turėjo išvažiuoti į jo kelio važiuojamąją juostą. Nesupranta, kas tokias aplinkybes nurodo ir kodėl. Jo kelio važiuojamojoje dalyje, maždaug kilometro atstumu iki eismo įvykio vietos, ant kelio yra duobių ruožas, tačiau jis jas apvažiavo neišvažiuodamas į prieš priešinę eismo juosta, jo automobilio kairės pusės ratai apvažiuojant duobes buvo daugmaž ties vidurio juosta. Gali tik dar kartą pasikartoti, jog dėl įvykusio eismo įvykio jis yra nekaltas, mano, kad „Opel Meriva“ automobilio vairuotoja, lenkdama duobes, išvažiavo į prieš priešinę eismo juostą ir taip sukėlė eismo įvykį (3 t., b. 1. 86-88).
4.2. Įtariamasis M. B. 2026 m. birželio 1 d. nurodė, kad pranešimas apie įtarimą jam suprantamas ir aiškus, supranta kuo yra įtariamas. Kaltės klausimo nekomentuos, kadangi nori pirma susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Parodymų šiuo metu neduos, neatsakys į pateikiamus klausimus, kai susipažins su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tada parodymus duos (3 t., b. 1. 95-97).
4.3. Įtariamasis M. B. 2026 m. birželio 12 d. nurodė, kad parodymus duoti sutinka, sutinka atsakyti į pateikiamus klausimus. Susipažinęs su jam įteiktu nauju pranešimu apie įtarimą, nurodo, kad šiuo metu pateikto įtarimo esmę visiškai supranta, savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, per kurį žuvo L. B., pripažįsta visiškai ir dėl to giliai bei nuoširdžiai gailisi. Eismo įvykio metu jis pats patyrė labai sunkių sužalojimų, įskaitant smegenų sumušimus. Dėl patirtos sunkios galvos traumos jis fiziškai neprisimena pačių aplinkybių prieš susidūrimą, paties smūgio momento ir kas vyko po jo. Pirminės apklausos metu, būdamas šoko būsenoje ir neturėdamas atmintyje išlikusių objektyvių duomenų, jis subjektyviai manė, kad važiavo saugiai. Tačiau dabar, detaliai susipažinęs su bylos duomenimis – liudytojų parodymais bei teismo ekspertės išvada, supranta, kad jo pasirinktas važiavimo greitis ir įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą galėjo tapti pagrindine šios tragiškos avarijos sąlyga. Visiškai prisiima teisinę ir moralinę atsakomybę už savo neatsargius veiksmus. Naudodamasis proga, apklausos protokole nori oficialiai ir iš visos širdies atsiprašyti žuvusiosios L. B. artimųjų – jos dukros K. B., buvusio vyro D. B. bei tėvų I. S. ir V. S.. Puikiai supranta, kad jokie jo žodžiai ar atsiprašymai nesumažins jų patirto skausmo ir negrąžins dukros bei motinos. Jis ir jo šeima yra pasirengę dėti visas pastangas bendradarbiauti su nukentėjusiaisiais bei draudimo bendrove, siekiant kuo greičiau ir pilniau atlyginti visą patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstamą veiką dėl neatsargumo padarė pirmą kartą, baudžiamąja prasme yra neteistas, savo kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, prašo svarstyti klausimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Yra pasiruošęs vykdyti visas teismo nustatytas laidavimo sąlygas ir įrodyti, kad ateityje griežtai laikysis įstatymų. Daugiau nieko pats papildyti neturi. Jis visiškai prisipažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, kurios yra nurodytos pranešime apie įtarimą. Susitikęs su L. B. artimaisiais jis nebuvo, atsiprašo tik dabar, oficialiai protokole, tačiau kai tik bus galimybė, planuoja susitikti su žuvusiosios artimaisiais gyvai ir jų atsiprašyti (3 t., b. 1. 100-102).
4.4. Nukentėjusiosios K. B. atstovas pagal įstatymą, D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sužinojo iš dukters, kad mamos nėra. Metęs darbus išlėkė pas vaiką. Dukra dabar gyvena su juo, jam priskirta globa. Pradžioje buvo paskirtas valstybės psichologas, jį lankė, bet mergaitės būsena negerėja, todėl nuspendė pakeisti ir eiti pas privatų psichologą. Lankantis pas psichologą mergaitei su juo yra labai paprasta bendrauti, ji atsiveria, pasipasakoja viską, tačiau iki šiol ji naktį prabunda ir šaukia mamą. Mergaitei padarytą neturtinę žalą mažiausiai vertina 50000 Eur. Turtinės žalos nereiškė. Iš draudimo nieko negavo, jokių pinigų, jokio apskaičiavimo. Į draudimą su pretenziją kreipėsi, bet jo el. laiškas atmestas kaip klaida, kaip neteisingai pateikta informacija. Draudimas turėtų žinoti, kad neturtinę žalą vertina 50000 Eur suma. Atsakymo iš draudimo negavę. Išmokų už vaiko išlaikymą iš draudimo negauna. Prašo 50000 Eur neturtinės žalos ir periodinių išmokų, „alimentų“ tol kol vaikas mokinsis, ar sueis 18 metų. Prašo po 420 Eur per mėnesį. Psichologai sako, kad tai tęsis ilgai, nes dukra laiko savyje tą patirtą jausmą, ji, kad ir pasipasakoja psichologui, tai tą minutę jai geriau, lengviau, tada ji grįžta namo, praeina kelios dienos ir vėl mato, kad yra pasikeitusi mergaitės emocinė būklė, tada vėl registruoja pas psichologę ir vėl kalbasi. Psichologei pinigus moka patys. Atskirai neprašo apmokėti šios sumos. Iki įvykio K. gyveno su mama, buvo geriausia draugė, o mamai geriausia draugė buvo duktė. Daugiausia laiko ji leisdavo su mama, jis dukrą pasiimdavo tik savaitgaliais. K. bus 10 metų gruodžio mėn. Dukra mokosi, lanko mokyklą, bet nelabai nori mokytis. Prieš tai normaliai buvo, iš mokytojų nusiskundimų nebuvo. Ne pažymiai pasikeitė, o pablogėjo, jos elgesys, pakito mokykloje, ji pradėjo nebevaikščioti su draugėmis koridoriais, jai nuskambėjo skambutis ir ji jau stovi prie mokytojos, nesitraukia nuo mokytojos. Tas pats ir su tualetu, mokytoja palydi. Šiai dienai ji turi draugių, bet mokytoja jai yra klasės auklėtoja, ji atstoja visų mamą, tai apsikabina ją.
4.5. Liudytojas D. B. (nukentėjusiosios K. B. atstovas pagal įstatymą) 2025 m. rugsėjo 9 d. nurodė, kad L. B. buvo jo žmona. Su L. B. išsituokė prieš maždaug du metus, gyveno atskirai, bendro ūkio nevedė. Turi bendrą dukrą K. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Iki L. B. žūties, dukros K. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama. Su dukra nuolatos palaikė ryšį, bendravo, rūpinosi ja finansiškai. Po L. B. žūties dukra gyvena su juo, dukros gyvenamoji vieta yra deklaruota jo gyvenamojoje vietoje. Kadangi dukra K. B. neteko mamos, dėl to mergaitė labai išgyvena, jaučia didelį netekties skausmą, tenka nuolat lankytis pas psichologus, todėl dėl neturtinės žalos prašo jo dukrą K. B. šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje pripažinti nukentėjusiąją. Kadangi jis, kaip tėvas, augina ir rūpinasi dukra, todėl dukrą atstovaus ikiteisminiame tyrime ir prašo jį pripažinti jos atstovu pagal įstatymą. Apie eismo įvykio aplinkybes jis nieko reikšmingo negali pasakyti (2 t., b. 1 81-84).
4.6. Nukentėjusioji I. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad reiškia civilinį ieškinį 25000 Eur neturtinei žalai ir 3500 Eur laidojimo išlaidoms. Nori paminėti, kad K. iki nelaimės norėjo šokti zumba, jau buvo pradėjusi lankyti, mėgo šokius, o dabar nelanko. Pyktis, kurio anksčiau K. neturėjo, pyktis viskam, bet kokiai detalei, bet kokiam pasakytam žodžiui. Jeigu ji pas juos būna ir jeigu pakeli balsą ant kokio daikto, ar ant šuniuko, tai vaikas tuoj į ašaras. Ji palikusi labai jautri. Buvo pradėjusios lankyti kartu su mama, turėjo hobį – šokius. Pati dėl dukters netekties sunkiai išgyvena, net sunku kalbėti. Miega gerdama migdomuosius, lankosi pas psichiatrą dėl to, ir dabar geria raminamuosius. Draudimui rašė laišką, gavo atsakymą, kad peržiūrės ir atsakys, bet nieko neatsakė. Vakar buvo vienintelis skambutis, kad jie neįskaito laidojimo kvito, o už automobilį yra sumokėta, jie turi tuos kvitus, jie siuntėme. Dėl turtinės žalos nieko neįvardino. Draudimas neįskaito geltono kvito dėl laidojimo paslaugų. Už automobilį 3700 Eur atsiskaitė, ieškinio toje dalyje atsisako.
4.7. Nukentėjusioji I. S. 2025 m. rugsėjo 18 d. nurodė, kad L. B. yra jos dukra. Dukra laikinai gyveno jos ir vyro V. S. namuose. 2025 m. birželio 19 d., ryte, prieš 7.00 val., tiksliau laiko nepasakys, išvažiavo į darbą. Ryte dukros nesutiko, tačiau tokiu laiku ji įprastai išvažiuodavo į darbą. Automobilis „Opel Meriva“, kurį vairavo dukra buvo registruotas jos vyro V. S. vardu. Automobilis priklausė dukrai, tik tiek, kad jis buvo registruotas vyro vardu. Apie eismo įvykio aplinkybes ji nieko konkretaus nežino, tik tiek, kiek girdėjo iš nuogirdų. Savo mobiliojo ryšio telefone yra išsisaugojusi dukros L. B. telefono numerį. Dėl dukros žūties prašo pripažinti ją nukentėjusiąją, kadangi jai padaryta neturtinė žala, jaučia didelę netektį, skausmą. Dukros laidotuvėmis rūpinosi ji su vyru, dėl to patyrė ir turtinę žalą. Jai yra išaiškinta galimybė reikšti civilinį ieškinį, galimybė kreiptis į draudimo bendrovę bei išaiškinta teisė kreiptis dėl nemokamo advokato paskyrimo (2 t., b. l 115-117).
4.8. Nukentėjusysis V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 25000 Eur neturtinę žalą už dukros netekimą, ieškinį reiškia kaip tėtis. Už automobilį draudimas sumokėjo, todėl šioje dalyje atsisako ieškinio. Po dukros žūties turėjo išeiti iš darbo, nes nebegalėjo vairuoti transporto, reikėjo vartoti vaistus nuo miego ir iki šiol nedirba. Lankėsi pas psichologą, priskyrė vaistų, negalėjo dirbti. Su dukra buvo labai artimi, ji gyveno šalia jų, mes ruošėsi remontuoti jos butą, bet nusprendė įrengti jai antrą aukštą ir apgyvendinti. Įrengė ir ji gyveno iki tos netekties kartu. Po įvykio nebevairavo, nes reikėjo gerti nuo miego vaistus, o anksti keltis, reikėjo su technika važiuoti. Tada išėjo iš to darbo, paskui nebepriėmė. Bandė dar, buvo įsidarbinęs, bet sveikata. Dar iki pensijinio amžiaus keli metai. Šiuo metu nedirba, stovi darbo biržoje. Su šeima išvažiuoti yra hobis, anūkei suteikti džiaugsmą. Būna, kad anūkė pas juos atvažiuoja, per visas atostogas buvo, vežė ir į Klaipėdą, visur, kad vaikui tik smagiau būtų. Dėl turtinės žalos – tai ta suma yra bendrai su žmona, čia laidojimo išlaidos 3005 Eur.
4.9. Nukentėjusysis V. S. 2025 m. rugsėjo 18 d. nurodė, kad jo dukra L. B. gyveno laikinai jo ir jo žmonos namuose. 2025 m. birželio 19 d., ryte, dukra išvažiavo į darbą. Dukra vairavo automobilį „Opel Meriva“, kuris yra registruotas jo vardu. Šiuo automobiliu dukra naudojosi nuolat, tik tiek, kad automobilis buvo registruotas jo vardu. Įvykus eismo įvykiui, kai gavo pranešimą apie tai, buvo nuvykęs į eismo įvykio vietą. Su ten buvusiais asmenimis nebendravo, eismo įvykio aplinkybių nežino. Dėl dukros L. B. žūties jam yra padaryta neturtinė žala, kadangi neteko dukros, jaučia skausmą, netektį, prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju. Taip pat jie su žmona rūpinosi dukros laidotuvėmis, dėl to patyrė ir turtinę žalą. Jam yra išaiškinta galimybė reikšti civilinį ieškinį, galimybė kreiptis į draudimo bendrovę bei išaiškinta teisė kreiptis dėl nemokamo advokato paskyrimo. Sutinka, kad jam būtų perduoti dukros L. B. asmeniniai daiktai. Dar gali pasakyti, kad laidojimų namų darbuotojas, paėmęs L. B. kūną iš morgo, jam perdavė L. B. mobiliojo ryšio telefoną. Todėl sprendžia, kad telefonas buvo L. B. rūbų kišenėje, nes kartu su kūnu jis buvo nuvežtas į morgą. Telefonas yra visiškai sugadintas, atidalinta dalis telefono. Šiuo metu turi telefoną su savimi, todėl gali jį pateikti (2 t., b. l 157-1610).
4.10. Liudytojas D. S. 2025 m. liepos 28 d. nurodė, kad 2025 m., prieš kurį laiką, datos nepasakys, tai galėjo būti ir birželio 19 d., anksti ryte, po 6.00 val., tiksliai laiko nepasakys, važiavo keliu nuo Mažeikių link Kelmės. Likus iki Kelmės 6-7 km, pamatė kaip į jo kelią iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis melsvos spalvos. Tuo metu nuo jo automobilio iki to automobilio buvo apie 500 metrų atstumas. Priekyje važiuojantis automobilis greitai tolo nuo jo. Jis tuo metu važiavo apie 70-80 km/h greičiu. Po kurio laiko pamatė dūmų debesį. Privažiavęs prie įvykio vietos, pamatė, kad tas automobilis, kuris išvažiavo iš šalutinio kelio, stovi priekiu į jo važiuojamąją kelio pusę, o kitas automobilis gulėjo griovyje. Ar nuo to momento, kai pamatė tą automobilį išvažiuojantį iš šalutinio kelio, iki kol pamatė dulkių debesį, jis prasilenkė su kokiu nors kitu automobiliu negali pasakyti. Kaip įvyko pats eismo įvykis jis nematė, dulkių debesį pamatė iš kokių 200-300 metrų atstumo. Toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, yra nedidelė nuokalnė ir posūkis. Kai atvažiavo prie pat eismo įvykio vietos, jam atrodo, kad tuo momentu privažiavo iš priekio kitas automobilis – mikroautobusas. Jis puolė skambinti bendruoju pagalbos telefonu, pranešdamas apie eismo įvykį. Buvo priėjęs prie abiejų automobilių vairuotojų. Ant kelio važiuojamosios dalies stovėjusio automobilio vairuotojas (vyras) prašė pagalbos, daugiau nieko nepasakė. Kitas griovyje gulintis automobilis gulėjo ant šono, su vairuotoja nekalbėjo. Kiek pamena apie važiavimo sąlygas, tą dieną kelio danga buvo sausa, rūko nebuvo (2 t., b. 1. 56-58).
4.11. Liudytojas R. Z. 2025 m. birželio 25 d. nurodė, kad jis yra eismo įvykio liudytojas. Eismo įvykis, kurio liudytoju yra, įvyko 2025 m. birželio 19 d. anksti ryte, tiksliai laiko nepasakys. Eismo įvykis įvyko Lietuvoje, tačiau vietovės nežino. Tiesiog važiavo tranzitu namo ir kurioje vietovėje Lietuvoje įvyko eismo įvykis pasakyti negali. Pažiūrėjęs į žemėlapį, gali pasakyti, kad eismo įvykis įvyko kelyje Nr. 163. Jis važiavo mikroautobusu „Mersedes Benz“, valstybinių numerių nežino, tačiau ne jis vairavo transporto priemonę. Autobusiuką vairavo kolega R. V.. „Opel“ automobilis (markės nurodyti negali) važiavo priekyje jų, tačiau kokiu atstumu nuo jų autobuso, negali įvertinti, kadangi jis sėdėjo autobuso gale, eismo įvykį pamatė prieš pat automobilių susidūrimą. Mano, kad jų autobusas važiavo leistinu 90 km/h greičiu, kadangi toje kelio atkarpoje yra greičio radarai. Autobuso spidometro jis nematė, o be to jo būsena tuo metu buvo mieguista, todėl aplinkos nestebėjo. Kaip ir minėjo, „Opel“ markės automobilis važiavo priekyje jų, tada jis pamatė, kaip „Volvo“ markės automobilis, atvažiuodamas iš priekio, metėsi į „Opel“ automobilio važiavimo juostą. Tada „Opel“ markės automobilis, kad išvengtų susidūrimo su „Volvo“ automobiliu, pasuko į kairę važiavimo juostą, o tada „Volvo“ markės automobilis grįžo atgal į savo judėjimo juostą ir trenkėsi į važiuojantį „Opel“ markės automobilį. Automobiliai susidūrė kaktomuša, vienas prieš kitą. Automobilių susidūrimas įvyko „Volvo“ automobilio judėjimo juostoje, kairėje nuo jų. Jis mano, kad „Volvo“ automobilis važiavo virš 100 km/h, be to jo kolega R. V. sakė, jog „Volvo“ automobilis važiavo dideliu greičiu. Susidūrus automobiliams, „Opel“ automobilis atsidūrė kelio kairės pusės krūmuose, o „Volvo“ apsisuko, bet išliko savo judėjimo juostoje. Po automobilių susidūrimo, jis priėjo prie „Volvo“ automobilio, norėdamas padėti, vairuotojas šaukė, kadangi jam labai skaudėjo. Vairuotojas nekalbėjo tik šaukė. Prie „Opel“ markės automobilio vairuotojos (tai buvo moteris) taip pat buvo priėjęs. Moteris buvo be sąmonės. Eismo įvykio metu buvo apsiniaukę, bet matomumas buvo geras, kelio danga buvo sausa, nelijo. Nematė jokios kliūties toje kelio vietoje, kurioje „Volvo“ automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Jis, kaip vairuotojas, mano, kad tiesiog „Volvo“ automobilio buvo per didelis greitis ir, matyt, tiesiog buvo kažkoks momentas, kad „Volvo“ vairuotojas atraukė žvilgsnį nuo kelio, nesekė kelio ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tokią nuomonę jie padarė kartu su kolega. Kartu su jais važiavo ir vairuotojo mergina, ji sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo (2 t., b. 1. 51-53).
4.12. Liudytoja V. L. 2025 m. spalio 23 d. nurodė, kad ji yra eismo įvykio liudytoja, kuris įvykio šių metų birželio mėnesį, tiksliai datos nepamena, Lietuvoje. Vietovės kur, įvyko eismo įvykis ji negali pasakyti, tai buvo Lietuvoje, dar neprivažiavus Mažeikių. Ji važiavo „Mersedes“ krovininiu autobusiuku, vairavo draugas R. V., o autobusiuko gale sėdėjo kolegos – L. O. ir R. pavardės nežino (nustatyta, kad R. Z.). Važiuojant keliu priekyje važiavo „Opel“ automobilis, tada pamatė kaip iš posūkio dideliu greičiu atlėkė automobilis „Volvo“, įvažiavęs į jų kelio važiavimo juostą. Tada matė, kaip „Opel“ vairuotoja, vengdama susidūrimo su „Volvo“, pasuka į kairę, o „Volvo“ automobilis pasuko į dešinę. „Opel“ vairuotoja išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, „Volvo“ grįžo atgal į savo važiavimo juostą ir tada įvyko susidūrimas. Automobilių susidūrimas įvyko priešingoje eismo juostoje, nei jie važiavo. Jų automobilis važiavo nedideliu atstumo nuo „Opel“, koks atstumas tiksliai buvo nepasakys, bet atstumas buvo nedidelis. Ji mano, kad „Opel“ iki susidūrimo važiavo ne daugiau, kaip 90 km/h greičiu, nes jų automobilyje buvo įjungtas automatinis rėžimas važiuoti 90 km/h. Automobiliai susidūrė priekinėmis dalimis. Po susidūrimo opelis nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir nuvirto ant šono, o „Volvo“ sustojo arti kairės pusės kelkraščio. Įvykus eismo įvykiui, jie sustojo, išlipo iš automobilio, pabudo ir kolegos, bet kadangi nemokėjo kalbos, nežinojo kaip tokioje situacijoje elgtis. Pagalbą iškvietė kito lietuvių automobilio vairuotojas. Ji mano, kad „Volvo“ automobilis važiavo dideliu greičiu, maždaug 100-110 km/h. Ji pati vairuotojo teises turi. Taip, gali pasakyti, kad automobilių susidūrimas įvyko „Volvo“ važiavimo juostoje, paaiškina, kad „Opel“ vairuotoja pasuko į kairę, į priešpriešinę eismo juostą, „Volvo“ vairuotojas pasuko į dešinę ir grįžo į savo eismo juostą ir tada automobilių susidūrimas įvyko „Volvo“ eismo juostoje. Mano, kad „Volvo“ vairuotojas spėjo iki susidūrimo grįžti į savo eismo juostą, nes jei nebūtų spėjęs grįžti, tai tada ir jų automobilis būtų patekęs į eismo įvykį. Važiavimo sąlygos buvo normalios, geros, ankstyvas rytas, nelijo. Saulė neakino, buvo apie puse septynių ryto, šalikelėse buvo aukšti medžiai, todėl saulė neakino. Kelio dangos būklė: buvo geras asfaltas. Ji neužfiksavo, kada opelis atsirado jų automobilio priekyje, tačiau jo vairuotoja keliu važiavo stabiliai. Jos manymu, eismo įvykis įvyko todėl, kad „Volvo“ automobilis tiesiog „neįsipaišė“ posūkyje ir įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą (2 t., b. 1. 62-66).
4.13. Liudytojas R. V. 2025 m. spalio 23 d. nurodė, kad taip, jis yra eismo įvykio liudytojas. Eismo įvykis įvyko Lietuvoje, birželio 19 d., ryte, tiksliai laiko negali pasakyti, gal apie 7.00 val. Tiksliai pamena, kad buvo ankstus rytas, nes visą naktį vairavo automobilį. Vietos, kurioje įvyko eismo įvykis, jis nurodyti negali, tiesiog važiavo tranzitu per Lietuvą į Latviją. Jis vairavo automobilį „Mersedes Benz Sprint“, baltos spalvos, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Kartu su juo važiavo jo draugė V. L., ji sėdėjo automobilio priekyje, šalia jo, automobilio galinėje dalyje, sėdėjo kolegos R., pavardės nežino (nustatyta, kad R. Z.) bei L. O.. Kolegos sėdėjo automobilio gale ir miegojo. Jis važiavo keliu, priekyje važiavo „Opel Meriva“, pilkos spalvos. Jis važiavo maždaug 70-80 km/h greičiu. Atstumas iki „Opel“ buvo maždaug apie 50-100 m. Priekyje iš posūkio dideliu greičiu parvažiavo automobilis „Volvo“. Matė, kaip automobilis „Volvo“ išvažiavo į jo kelio važiavimo dalį. Tada „Opel“ automobilio vairuotoja, kad išvengtų smūgio, stengėsi pasukti į kairę, o „Volvo“ automobilio vairuotojas grįžinėjo atgal į savo eismo juostą ir tada įvyko susidūrimas. Jam toks įspūdis susidarė, kad automobilių susidūrimas įvyko labiau ties viduriu, bet dar „Opel“ automobilio važiavimo juostoje. Kiek jis matė, „Opel“ automobilio kairės pusės priekinis ratas buvo ties vidurio linija, bet visas likęs automobilis buvo jo važiavimo juostoje. Kadangi jis viso vaizdo matyti negalėjo, nes priekyje važiavo opelis, tačiau, kiek matė, tai „Volvo“ automobilio didesnė dalis buvo jų važiavimo juostos dalyje. Automobiliai susidūrė priekinėmis dalimis. Po susidūrimo „Volvo“ buvo nublokštas atgal į savo eismo juostos pusę, o „Opel Meriva“ automobilis nuvažiavo į kairės pusės griovį. Įvykus eismo įvykiui, jis kelkraštyje sustojo, kolega paėmė R. paėmė gesintuvą, kadangi iš abiejų automobilių matėsi rūkstantys dūmai. Iš priešingos pusės, iš kur važiavo „Volvo“, važiavo kitas automobilis lietuviškais numeriais. Tas automobilis sustojo ir jo vairuotojas iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Važiavimo sąlygos – buvo gan šilta, švietė saulė, lietus nelijo, saulė ne vieno vairuotojo negalėjo apakinti, kadangi ta vieta yra miškinga, auga aukšti medžiai. Kelio dangos būklė nebuvo ideali, banguotas asfaltas, todėl jis nevažiavo dideliu greičiu, o važiavo 70-80 km/h. Kai „Volvo“ išvažiavo į jo važiavimo juostą, tuo metu jis nematė, kad jam kas būtų sutrukdęs važiuoti, žvėrių nematė. Kokią kelio atkarpą ir kiek laiko jis važiavo paskui „Opel Meriva“ automobilį, negali pasakyti, tačiau kurį laiką važiavo jai iš paskos. Važiuojant paskui „Opel Meriva“ automobilį, jo vairuotoja važiavo pakankamai negreitai, stabiliai, be jokių išvažiavimų į kairę ar dešinę pusę. Mano, kad kaltas dėl šio eismo įvykio „Volvo“ vairuotojas, kadangi minėtas automobilis buvo išvažiavęs į jo ir į „Opel“ važiavimo juostą ir važiavo dideliu greičiu. Jis galvoja, kad „Volvo“ automobilis turėjo važiuoti ne mažesniu kaip 100 km/h greičiu, o gal ir greičiau. Jis sutinka ant balto popieriaus lapo nubraižyti kokioje padėtyje ant kelio buvo automobiliai, kai įvyko jų susidūrimas (lapas Nr. 1). Taip pat sutinka pabraižyti, kaip, kokioje padėtyje liko automobiliai po susidūrimo (lapas Nr. 2). Jo manymu, abu vairuotojai stengėsi išvengti susidūrimo, „Opel Meriva“ automobilio vairuotoja suko į kairę, o „Volvo“ automobilio vairuotojas ir bandė grįžinėti į savo eismo juostą, tas automobilių susidūrimas įvyko, jo manymu, daugmaž kelio viduryje, bet dar jo važiavimo dalies pusėje. Vaizdo registratoriaus automobilyje neturėjo (2 t., b. 1. 70-76).
4.14. 2025 m. spalio 13 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas kūno kameros įrašas. Įrašo pavadinimas „PSS-20250619-071237UTC+0300(02)“. Įrašo trukmė 26.27 min. Įrašo pradžioje matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, matosi ant kelio važiuojamosios dalies stovintys automobiliai (gaisrinė, greitosios medicinos pagalbos), kelio kairėje pusėje nuo kelio nuvažiavusį automobilį „Opel Meriva“, kelio kairėje stovintį automobilį „Volvo V 50“. Vyksta vairuotojų gelbėjimo darbai. Įrašo 01:25 min. prie policijos pareigūno prieina vyriškis, kuris rusų kalba pasako, kad matė, kaip viskas įvyko, pareigūnas jį sustabdo ir paprašo minutę palaukti. Tęsiant įrašo peržiūra įrašo 02:00 min., matosi kelias, kur dešinės pusės važiuojamojoje kelio dalyje (automobilio „Opel Meriva“ judėjimo juostoje) matosi asfalto patrupėjimai. Toliau įraše matyti vairuotojų gelbėjimo darbai. 06:32 min. pareigūnas prieina prie anksčiau paminėto vyriškio ir rusiškai jo paklausia, iš kur, kas vyko. Pareigūno pokalbis su vyru vyksta rusų kalba. Vykstant pokalbiui girdisi, kad netoliese stovintis vyriškis ir mergina kalba latviškai. Rusiškai kalbantis vyriškis išverčia latvių pasakytus žodžius. Pokalbis tarp asmenų, pareigūno rusų, latvių kalbomis tęsiasi iki 08:42 min. Toliau matosi pareigūnų, gelbėtojų veiksmai įvykio vietoje (1 t., b. 1. 139-141).
4.15. 2025 m. spalio 13 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus pareigūno kūno kameros įrašo apžiūrą, matosi, jog pareigūnas su įvykio liudytoju kalbasi rusiškai, o rusiškai kalbantis vyriškis išverčia dar dviejų liudytojų parodymus iš latvių į rusų kalbą. Todėl tikslinga atlikti kūno kameros įrašo nuo 06:32 min. iki 08:42 min. vertimą, iš latvių, rusų kalbų į lietuvių kalbą. Įrašo vertimas: Balsas iš mikrofono: „Dabar pasakykite, kas iš kur važiavo“. Antras balsas: „Eee“. Balsas iš mikrofono: „Taip“. Antras balsas: „Volvo“ judėjo iš tos pusės“. Balsas iš mikrofono: „Tenai? Tenai toliau?“ Antras balstas: „Taip“. Balsas iš mikrofono: „Į pusę...“. Trečias balsas: „... važiavo iš ten į ten“. Trečias balsas: „Taip važiavo“. Antras balsas: „Iš čia „Volvo" važiavo tenai?“ Trečias balsas: „Taip“. Balsas iš mikrofono: „Aha. „Opel“?“ Trečias balsas: „Opel“ įvažiavo į priešingą pusę. Sakyk, išversk tiesiog – „Volvo“ važiavo iš ten, įvažiavo į priešingą juostą dideliu greičiu ...“. Antras balsas „(toliau verčia į rusų kalbą): Jis dideliu greičiu išvažiavo į priešingą pusę“. Balsas su mikrofonu: „Tai „Volvo“? Taip?“ Antras balsas: „Taip“. Trečias balsas: „Ir tada „Opel“ suko kaip į deši... į kairę pusę ...“. Antras balsas: „Opel“ stengėsi išvengti, bet jis atgal...“.Balsas iš mikrofono: „Aha“. Trečias balsas: „O tas suprato, kad yra priešingoje juostoje ir tiesiog įvyko frontalinis susidūrimas“. Balsas iš mikrofono: „Jie kokioje vietoje jie čia ... avarija buvo? Ten kažkur ...“. Trečias balsas: „Tai įvyko šitame punkte, tai įvyko čia“. Antras balsas: „Čia ir įvyko“. Trečias balsas: „Žiūrėk, čia pat“. Balsas iš mikrofono: „Einam kartu“. Trečias balsas: „Žiūrėk. Matai šitą?“ Balsas iš mikrofono: „O jūs iš kur? Patys?“ Trečias balsas: „Iš Latvijos“. Antras balsas: „Iš Latvijos“. Balsas iš mikrofono: „Ir jūs į kurią pusę važiavote?“ Trečias balsas: „Tenai“. Antras balsas: „Ten“. Balsas iš mikrofono: „Ten važiavote. Ir jūs registratoriaus neturite?“ Trečias balsas: „Ne“. Balsas iš mikrofono: „Daugiau mašinų buvo čia kelyje?“ Antras balsas: „Ne“. Trečias balsas: „Kas buvo?“ Balsas iš mikrofono: „Ne nebuvo daugiau mašinų kelyje?“ Antras balsas: „Ne“. Balsas iš mikrofono: „Sakykite savo vardą? Arba užrašykite“. Trečias balsas: „Elektroninį paštą?“ Antras balsas: „Ne ne ne. Vardą, pavardę“. Balsas iš mikrofono: „Ir telefono numerį. Vardą, pavardę ir telefono numerį“. Antras balsas: „Tik kad aš miegojau, aš nemačiau. Tik paskutinę akimirką viską pamačiau“. Balsas iš mikrofono: „Na, supratau aš“. Trečias balsas: „Lauri...“. Balsas iš mikrofono: „Tu nevėpsok, žiūrėk eismas, kad būtų, matai, kad čia kertasi. Lazdikę pasiimk“. Trečias balsas: „U gali pasakyti, kad iš principo „Volvo“ ... kaltas buvo „Volvo“. Jis lėkė dideliu greičiu. Ir „Volvo“ važiavo ir įvažiavo į šią juostą, „Opel“, savo ruožtu, sukosi į šią juostą, tas davė ... ir bams, frontalinis. Ir viskas“. Dar vienas balsas: „Paskui iš lietuvių yra dar tas va liudininkas ... su pilku, va“. Balsas iš mikrofono: „Aha, gerai, prieisiu. Telefonus parašėt?“ Antras balsas: „Taip“. Balsas iš mikrofono: „gerai, ačiū jums“ (1t., b. 1. 142-146).
4.16. 2025 m. birželio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad 2025 m. birželio 19 d., 6.56 val., kelyje (duomenys neskelbtini), automobilio „Volvo V50 v.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. B., vairuodamas automobilį, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiavusiu automobiliu „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu L. B.. Eismo įvykio metu žuvo automobilio „Opel Meriva“ vairuotoja L. B.. M. B. GMP ekipažo pristatytas į VšĮ „Šiaulių ligoninė“ (paimtas kraujas dėl blaivumo nustatymo), kuriam nustatyta diagnozė: nepatikslinti dauginiai sužalojimai, krūtinės ląstos sumušimas, plaučių sumušimas ir hematoma, difuziniai smegenų sumušimai, trauminė subarachnoidinė hemoragija, peritonitas (pilvo ertmės uždegimas), girnelės lūžis, blauzdikaulio viršutinės dalies lūžis kartu su šeivikaulio bet kurios dalies lūžiu, blauzdos dauginės žaizdos ir galvos plaukuotosios dalies žaizda. M. B. paguldytas į Chirurginę reanimaciją (1 t., b. l 5-6).
4.17. 2025 m. birželio 19 d. – 2025 m. liepos 11 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vieta yra krašto kelyje Nr. 2103 (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio vietoje esančiame kelio ruože leistinas greitis yra 90 km/h. Kelio ruožas tiesus, vietovė atvira. Kelio danga - sausas asfaltas. Kelio danga kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu be duobių ar kitų akivaizdžių defektų. Transporto priemonių „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išsidėstymas, išmatavimai kelio ir vienas kito atžvilgiu yra užfiksuoti nuotraukose ir kelių eismo įvykio schemoje, naudojant bazinės linijos matavimo metodą. X0 taškas (koordinatės 55.776085, 22.886505) buvo pažymėtas 730 m atstumu nuo kilometrinio stulpelio „5/14“. Bazinė linija - koordinačių ašis X, pratęsta nuo Kelmės pusės per kelio kairės pusės važiuojamojoje dalyje esančią siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą Šaukėnų kryptimi. Bazinės linijos ilgis 20 m. Koordinačių „+“ zona - kelio dalis į kairę nuo bazinės linijos, zona - kelio dalis į dešinę nuo bazinės linijos (schemoje skaičiais ir raidėmis pažymėta pagrindinių objektų įvykio vietoje išsidėstymas) (žr. nuotr. Nr. 1-4). Apžiūros kryptis - nuo Kelmės link Šaukėnų. Automobilis „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)", pažymėtas „B“. Pažymėtos abi (priekinė ir galinė) ašys. Dešinės pusės priekinė ašis pažymėta „B.2“, dešinės pusės galinė ašis pažymėta „B.l“. Automobilis „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažymėtas „A“. Pažymėtos abi (priekinė ir galinė) ašys. Kairioji (vairuotojo pusės) priekinė ašis pažymėta „A.l“, kairiosios pusės galinė ašis pažymėta „A.2“. Moteriškos lyties lavonas, atlikus gelbėjimo darbus, iš automobilio „Opel Meriva“ paguldytas ant polietileninės plėvelės pažymėtas „C“. Kojos pažymėtos „Cl“ (žr. nuotr. Nr. 5- 11). Važiuojamosios dalies kairėje pusėje, prie automobilio „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra sugadinimai ant asfalto dangos, kurie pažymėti Nr. 1 (žr. nuotr. Nr. 12). Kairėje eismo juostoje ant važiuojamosios dalies yra automobilis „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekiu į Šaukėnus. Kairės kelio važiuojamosios šalikelėje, ant žalios vejos priekiu į mišką, galu į važiuojamąją kelio dalį, yra automobilis „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tarp automobilių ant žalios vejos yra įvairios automobilių detalės ir jų šukės (žr. nuotr. Nr. 12-15). Prie automobilio „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra juodos spalvos plastikinė dėžė - galimai automobilio „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinė dešinės pusės daiktadėžė, kuri pažymėta Nr. 2 (žr. nuotr. Nr. 16; Nr. 17). Daiktadėžėje yra dokumentai, automobilio registracijos liudijimas (kuris perduotas tyrėjui), privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita, Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (žr. nuotr. Nr. 18- 20). Dokumentai, iš viso 7 lapai, supakuoti į voką Nr. 1, plombuota plomba „POLICIJA Nr. S 31045“ (1 t., b. 1. 28-46).
4.18. 2025 m. birželio 19 d.- 2025 m. birželio 21 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad lengvasis automobilis „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninės pagalbos evakuatoriumi iškeltas iš pakelės griovio ir pastatytas ant važiuojamosios kelio dalies. Automobilis yra tamsios, galimai juodos spalvos, penkių durų, hečbeko kėbulu (žr. nuotr. Nr. 1). Identifikavimo numeris (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio sugadinimai: priekinė dalis yra pažeista: variklio gaubtas yra deformuotas, nėra priekinio bamperio, nėra priekinių apdailos grotelių, žibintų. Pažeista automobilio aušinimo sistema, iš aušinimo sistemos yra ištekėję skysčiai. Apgadintas variklio skyrius, išsilieję eksploataciniai automobilio skysčiai. Priekinis stiklas yra suaižėjęs ir atsidalinęs iš tvirtinimo vietų. Dešinės pusės priekinis ratas yra deformuotas (žr. nuotr. Nr. 2-5). Dešinės pusės priekinis sparnas yra deformuotas. Dešinės pusės priekinės durelės yra atidalintos nuo laikančiųjų konstrukcijų (žr. nuotr. Nr. 6-10). Dešinės pusės galinės durelės neatsidaro, tarp durelių esantys tarpai yra nevienodi, galimai dėl deformuotos kėbulo geometrijos, yra apgadintos, stiklai neišdužę. Dešinės pusės šoninio veidrodėlio nėra. Dešinės pusės galinis sparnas yra su pažeidimais, stiklai neišdužę (žr. nuotr. Nr. 11-14). Automobilio bagažinės dangtis neatsidaro, stiklas neišdužęs. Galinis bamperis yra su pažeidimais (žr. nuotr. Nr. 15-17). Kairės pusės galinis sparnas yra deformuotas. Kairės pusės galinės durelės neatsidaro, yra deformuotos (žr. nuotr. Nr. 18-20). Kairės pusės priekinės (vairuotojo) durelės yra atidalintos nuo laikančiųjų konstrukcijų, atliekant vairuotojo gelbėjimo darbus. Kairės pusės priekinis sparnas yra deformuotas. Stogas yra deformuotas (žr. nuotr. Nr. 21-23). Automobilyje yra išsiskleidusios esančios vairo saugos oro pagalvės ir priekinės panelės saugos pagalvės. Ant vairo esančios oro saugos pagalvės matomi kraujo pėdsakai. Automobilio pavarų dėžė mechaninė (žr. nuotr. Nr. 24). Vairuotojo sėdynė yra deformuota. Už vairuotojo sėdynės yra šviesios spalvos rankinė (žr. nuotr. Nr. 25). Rankinėje yra piniginė su asmeniniais daiktais, mokėjimo kortele, nuolaidų kortelėmis, asmens tapatybės kortelė (perduota tyrėjui pridėti į VTMI), vairuotojo pažymėjimas (žr. nuotr. Nr. 26; Nr. 27). Rankinė, su esamais daiktais supakuota į popierinį paketą Nr. 1, plombuota plomba „POLICIJA S 46258“. Priekinė panelė, prietaisų skydelis, vairo mechanizmas, magnetolos skydas yra deformuoti, užvedimo spynelėje yra rakteliai. Automobilio salone ir ant sėdynių yra išsibarstę maisto likučiai. Automobilio pavarų dėžė mechaninė (žr. nuotr. Nr. 28-32). Ant automobilio priekinės ir galinės ašių yra sumontuotos vienodos M+S „Hankook“ padangos. Priekinės kairiosios padangos protektoriaus gyliai yra: išoriniame krašte iki 6,98, viduryje iki 6,70 mm, vidiniame krašte iki 7,00 mm. Priekinės dešiniosios padangos protektoriaus gyliai yra: išoriniame krašte iki 5,08 m, viduryje iki 5,50 mm, vidiniame krašte iki 5,62 mm. Galinės kairiosios padangos protektoriaus gyliai yra: išoriniame krašte iki 6,20; viduryje iki 5,14 mm; vidiniame krašte iki 5,52 mm. Galinės dešiniosios padangos protektoriaus gyliai yra: išoriniame krašte iki 6,77 mm, viduryje iki 5,81 mm, vidiniame krašte iki 5,44 mm. Atlikus automobilio apžiūrą, kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta. Automobilis po apžiūros perduotas tyrėjui ir priverstinai transportuotas saugoti į automobilių saugojimo aikštelę adresu: Kelmė, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 1. 47-68).
4.19. 2025 m. birželio 19 d. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas po eismo įvykio automobilis „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini). Automobilis apžiūrėti yra ištrauktas iš kairės pusės griovio su žolės danga, ant važiuojamosios dalies su asfalto danga. Automobilis yra universalo kėbulo, penkių durų, mėlynos spalvos. Automobilio priekis yra į šiaurę (į Šaukėnus), automobilio galas į pietus (į Kelmę) (žr. nuotr. Nr. 1-3). Automobilio sugadinimai: priekinė dalis yra pažeista: variklio gaubtas yra deformuotas, nėra priekinio bamperio, nėra priekinių apdailos grotelių, žibintų. Pažeista automobilio aušinimo sistema, iš aušinimo sistemos yra ištekėję skysčiai. Apgadintas variklio skyrius, išsilieję eksploataciniai automobilio skysčiai. Dešinės pusės priekinis sparnas yra deformuotas. Dešinės pusės priekinės durelės ir galinės durelės neatsidaro, tarp durelių esantys tarpai yra nevienodi, galimai dėl deformuotos kėbulo geometrijos, yra apgadintos. Dešinės pusės šoninio veidrodėlio nėra. Dešinės pusės galinis sparnas yra su pažeidimais. Automobilio bagažinės dangtis neatsidaro. Galinis bamperis yra su pažeidimais, kairės pusės galinis sparnas yra deformuotas. Kairės pusės galinės durelės ir kairės pusės priekinės (vairuotojo) durelės yra atidalintos nuo laikančiųjų konstrukcijų, statramstis su saugos diržų konstrukcija yra atidalintas nuo stogo ir apatinio slenksčio konstrukcijos, atliekant vairuotojo gelbėjimo darbus, kairės pusės priekinis sparnas yra deformuotas. Stogas ir kairės pusės priekinis statramstis yra deformuotas. Priekinis stiklas yra suaižėjęs ir atsidalinęs iš tvirtinimo vietų (žr. nuotr. Nr. 4-23). Išsiskleidusios automobilyje esančios vairo saugos oro pagalvės ir priekinės panelės saugos pagalvės. Ant vairo esančios oro saugos pagalvės matomi kraujo pėdsakai. Automobilio pavarų dėžė mechaninė (žr. nuotr. 24-27). Vairuotojo sėdynė yra deformuota. Priekinė panelė, prietaisų skydelis, vairo mechanizmas, magnetolos skydas yra deformuoti, užvedimo spynelėje yra rakteliai. Vairuotojo pusėje ant prietaisų skydelio yra mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, kuris paimtas ir supakuotas į voką su paaiškinamuoju užrašu ir plomba „POLICIJA Nr. S 31043“. Automobilio viduje, ant grindų ir sėdynių yra išmėtyti įvairūs daiktai. Gale ant sėdynių chaki spalvos kuprinė su rūbais ir kt. daiktai (žr. nuotr. Nr. 27-30). Ant automobilio priekinės ir galinės ašių yra sumontuotos vienodos M+S „Nord Fros“ padangos. Kairės pusės priekinė padanga yra nusimontavusi nuo ratlankio. Dešinės pusės priekinis ratas yra išlūžęs iš pakabos konstrukcijos. Priekinės kairiosios padangos protektoriaus gyliai yra: išoriniame krašte iki 3,78 mm, viduryje iki 4,08 mm, vidiniame krašte iki 4,20 mm. Priekinės dešiniosios padangos protektoriaus gyliai yra: išoriniame krašte iki 3,45 mm, viduryje iki 3,75 mm, vidiniame krašte iki 3,89 mm. Galinės kairiosios padangos protektoriaus gyliai yra: išoriniame krašte iki 3,32 mm, viduryje iki 3,41 mm, vidiniame krašte iki 3,20 mm. Galinės dešiniosios padangos protektoriaus gyliai yra: išoriniame krašte iki 3,28 mm, viduryje iki 4,05 mm, vidiniame krašte iki 3,19 mm. Atlikus automobilio apžiūrą, kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta. Automobilis po apžiūros perduotas tyrėjui, dėl kėbulo deformacijos neplombuotas, priverstinai transportuotas saugoti į automobilių saugojimo aikštelę, adresu: Kelmė, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 1. 69- 89).
4.20. 2025 m. rugsėjo 18 d. – 2025 m. spalio 7 d. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad automobilių saugojimo aikštelėje adresu: (duomenys neskelbtini), Kelmė, papildomai apžiūrėtas automobilis „Volvo V 50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) siekiant nustatyti automobilio greičio spidometro rodmenis. Matosi, kad greičio spidometre rodyklė užstrigusi ties skaičiumi 120 (1 t., b. 1. 90-96).
4.21. 2025 m. birželio 19 d. – 2025 m. liepos 6 d. lavono apžiūros protokole nurodyta, apžiūrimas lavonas po eismo įvykio, gulintis važiuojamosios kelio dalies pakraštyje ant žalios vejos, ištraukus iš automobilio atliekant gelbėjimo darbus (žr. nuotr. Nr. 1). Lavonas yra moteriškos lyties, vidutinio kūno sudėjimo, guli ant nugaros. Dešinė koja ištiesta, kairė koja iš dalies sulenkta per kelio sąnarį. Rankos pakeltos į viršų virš galvos, iš dalies sulenktos per alkūnes. Moteriškos lyties lavono plaukai yra pusilgiai, rudos spalvos. Akys atmerktos, burna pražiota. Galvos plaukai sutepti raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Ant veido yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, kurios nutekėjusios link kaklo. Po lavonu yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Moteriškos lyties apranga: vyšninės spalvos striukė, šviesios spalvos palaidinė, šviesios spalvos liemenėlė. Šviesiai žalios spalvos kelnės, žalios spalvos kojinės, baltos spalvos sportiniai bateliai (žr. nuotr. Nr. 2-9). Ant kairės ir dešinės kojų, kelio sąnario srityje yra žaizdos, pažeisti audiniai, ant kelnių yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas (žr. nuotr. Nr. 10). Ant kairės rankos bevardžio piršto yra geltono metalo žiedas, ant riešo laikrodis (žr. nuotr. Nr. 11, Nr. 12) (1 t., b. l 97-108).
4.22. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 233/2025 (04) nurodyta, kad: 1. - 2. L. B. lavone nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abipus krūtinės ląstoje, kairės krūties srityje, abipus pilve, abiejose šlaunyse abiejose blauzdose; kraujosruva viršutinės lūpos raudonio dešinėje; odos nubrozdinimai kaktoje, kairio žando srityje, smakre, kakle, krūtinės ląstos kairėje, abiejų krūtų srityse, dešiniame dilbyje; odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis pilvo dešinėje ir dešinėje blauzdoje; muštinės žaizdos dešinės akies viršutiniame voke, dešinės akies vidinio kampo projekcijoje, dešinėje plaštakoje, dešinio kelio srityje, kairio kelio srityje, dešinėje blauzdoje; muštinės žaizdos su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis dešiniame žaste, kairėje šlaunyje; kraujosruvos galvos kairės momeninės srities ir kairės pakaušinės srities minkštuosiuose audiniuose; kaukolės pamato kaulų lūžis su galvos smegenų pamatinio paviršiaus suardymu; kaklo I-II slankstelių lūžiai; kairio raktikaulio lūžis; dešiniųjų II - VI, kairiųjų I - VII šonkaulių lūžiai; dešinio žasto, kairio šlaunikaulio, kairio kelio girnelės lūžiai; dešinio kelio girnelės visų raiščių plyšimas; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu; abiejų plaučių plyšimai; dešinio plaučio sumušimas; aortos krūtininės dalies plyšimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais neilgai trukus iki L. B. mirties. L. B. lavone nustatyti sužalojimai dėl kaukolės pamato kaulų lūžio su galvos smegenų pamatinio paviršiaus suardymu, abiejų plaučių plyšimų, aortos krūtininės dalies plyšimo visumoje yra kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 3. - 4. L. B. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis abipus krūtinės ląstoje, kairės krūties srityje, abipus pilve, abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose; kraujosruva viršutinės lūpos raudonio dešinėje; odos nubrozdinimais kaktoje, kairio žando srityje, smakre, kakle, krūtinės ląstos kairėje, abiejų krūtų srityse, dešiniame dilbyje; odos nubrozdinimais su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis pilvo dešinėje ir dešinėje blauzdoje; muštinėmis žaizdomis dešinės akies viršutiniame voke, dešinės akies vidinio kampo projekcijoje, dešinėje plaštakoje, dešinio kelio srityje, kairio kelio srityje, dešinėje blauzdoje; muštinėmis žaizdomis su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis dešiniame žaste, kairėje šlaunyje; kraujosruvomis galvos kairės momeninės srities ir kairės pakaušinės srities minkštuosiuose audiniuose; kaukolės pamato kaulų lūžiu su galvos smegenų pamatinio paviršiaus suardymu; kaklo I-II slankstelių lūžiais; kairio raktikaulio lūžiu; dešiniųjų II - VI, kairiųjų I - VII šonkaulių lūžiais; dešinio žasto, kairio šlaunikaulio, kairio kelio girnelės lūžiais; dešinio kelio girnelės visų raiščių plyšimu; kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu; abiejų plaučių plyšimais; dešinio plaučio sumušimu; aortos krūtininės dalies plyšimu. L. B. lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. 5. L. B. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. 6. Kadangi L. B. mirties priežastis yra aiški ir nebuvo makroskopinių požymių, nurodančių, kad mirties priežastimi galėjo būti apsinuodijimas nuodingomis, narkotinėmis, ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, kraujas, paimtas šių medžiagų nustatymui, paliktas archyve, kur bus saugomas iki (duomenys neskelbtini). 7. L. B. mirties priežastis nurodyta išvados 3. - 4. atsakymuose. 8. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota L. B. lavono tyrimo metu (duomenys neskelbtini)., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone praėjo 1-3 paros laiko (2 t., b. 1. 4-11).
4.23. 2026 m. balandžio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-165 (25) nurodyta: 1. Šio eismo įvykio eiga (mechanizmas) buvo tokia: automobilio „Opel Meriva“ vairuotoja L. B., įvažiavusi į kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairiąją pusę (žiūrint nuo Kelmės), vairuojamo automobilio priekine dalimi susidūrė su, tikėtina, į savo važiavimo krypties eismo juostą iš priešpriešinio eismo juostos judėjusio automobilio „Volvo V50“ priekine dalimi, susidūrimo metu transporto priemonėms persidengiant visu pločiu ir tarp jų išilginių ašių esant bukam kampui, atviram į kairę, automobilio „Volvo V50“ atžvilgiu. Automobilių susidūrimas įvyko automobilio „Volvo V50“ važiavimo krypties eismo juostoje (t. y. eismo juostoje, skirtoje važiuoti link Kelmės), susidūrimo metu automobilis „Opel Meriva“ priekiniu dešiniu ratu buvo ties 5-6 paveiksluose raudonomis rodyklėmis pažymėto pėdsako pradžia. Tikėtinos transporto priemonių padėtys susidūrimo metu grafiškai atvaizduotos 8 paveiksle. Automobilio „Volvo V50“ greitis susidūrimo metu buvo, tikėtina, apie 111 km/h, automobilio „Opel Meriva“, tikėtina, apie 87 km/h. Susidūrimo metu automobilio „Opel Meriva“ judėjimas buvusia kryptimi buvo sustabdytas, o pats automobilis, sukdamasi prieš laikrodžio rodyklių sukimosi kryptį, buvo bloškiamas atgal link schemoje fiksuotos padėties. Automobilis „Volvo V50“, pasisukęs pagal laikrodžių rodyklių sukimosi kryptį, sustojo schemoje fiksuotoje padėtyje. 2. Atlikto tyrimo rezultatų pagrindu, nagrinėjamo eismo įvykio kilimą, tikėtina, sąlygojo tai, kad prieš eismo įvykį automobilio „Volvo V50“ vairuotojas M. B. įvažiavo į kairę važiuojamosios dalies pusę, taip sudarydamas kliūtį priešpriešais važiavusio automobilio „Opel Meriva“ vairuotojai L. B., o tai, kad, iškilus grėsmei eismo saugumui, tikėtina, automobilio „Volvo V50“ vairuotojui įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, automobilio „Opel Meriva“ vairuotoja L. B. atliko susidariusioje situacijoje nepriimtiną manevrą ir įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir joje susidūrė su į savo važiavimo krypties eismo juostą grįžtančiu automobiliu „Volvo V 50", techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. 3- 4. Susidūrimo metu automobilio automobilio „Opel Meriva“ greitis buvo, tikėtina, apie 87 km/h, automobilio "Volvo V50“, tikėtina, apie 111 km/h. Nustatyti, kokie buvo automobilių „Volvo V50“ ir „Opel Meriva“ važiavimo greičiai prieš pat nagrinėjamos situacijos susidarymą, negalima (žr. tiriamąją dalį). 5. Kilus grėsmei eismo saugumui, tikėtina, automobilio „Volvo V50“ vairuotojui M. B. įvažiuojant į kairę važiuojamosios dalies pusę, priešpriešais judėjusio automobilio „Opel Meriva“ vairuotoja L. B., važiuodama arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir nekeisdama judėjimo krypties, tikėtina, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Volvo V50“, nes tokiu atveju, tikėtina, transporto priemonės būtų prasilenkusios ir šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. 6. Atlikto tyrimo rezultatų pagrindu, automobilio „Volvo V50“ vairuotojui M. B. neįvažiuojant į kairę važiuojamosios dalies pusę prieš priešpriešais judėjus; automobilį „Opel Meriva“, nebūtų kilusi grėsmė eismo saugumui ir šis eismo įvykis, tikėtina, nebūtų įvykęs (3 t., b. 1. 10-22).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, kvalifikavimo
5. Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, visiškai įrodyta.
6. Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo M. B. parodymai bei visiškas kaltės pripažinimas, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei daiktų apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog M. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent 2025 m. birželio 19 d., apie 06.56 val., Kelmės r., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę-automobilį „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 9, 99, 101, 119, 127, 131.1 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (pažeistas KET 9 punktas), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą (pažeistas KET 99 punktas (eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse) bei KET 119 punktas (vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto)), taip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu (pažeistas KET 101 punktas), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas ir eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (pažeistas KET 127 punktas), važiuodamas ne mažesniu kaip 111 km/h greičiu (pažeistas KET 131.1 punktas), sudarė kliūtį iš priekio atvažiuojančiai transporto priemonei - automobiliui „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam L. B., dėl to vairuotoja L. B., vengdama iš priekio susidariusios kliūties, automobiliu „Opel Meriva“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su į savo kelio važiuojamąją dalį sugrįžusiu ir prieš priešais atvažiuojančiu automobiliu „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis abipus krūtinės ląstoje, kairės krūties srityje, abipus pilve, abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose, kraujosruva viršutinės lūpos raudonio dešinėje, odos nubrozdinimais kaktoje, kairio žando srityje, smakre, kakle, krūtinės ląstos kairėje, abiejų krūtų srityse, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimais su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis pilvo dešinėje ir dešinėje blauzdoje, muštinėmis žaizdomis dešinės akies viršutiniame voke, dešinės akies vidinio kampo projekcijoje, dešinėje plaštakoje, dešinio kelio srityje, kairio kelio srityje, dešinėje blauzdoje, muštinėmis žaizdomis su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis dešiniame žaste, kairėje šlaunyje, kraujosruvomis galvos kairės momeninės srities ir kairės pakaušinės srities minkštuosiuose audiniuose, kaukolės pamato kaulų lūžiu su galvos smegenų pamatinio paviršiaus suardymu, kaklo I-II slankstelių lūžiais, kairio raktikaulio lūžiu, dešiniųjų II-VI, kairiųjų I-VII šonkaulių lūžiais, dešinio žasto, kairio šlaunikaulio, kairio kelio girnelės lūžiais, dešinio kelio girnelės visų raiščių plyšimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, abiejų plaučių plyšimais, dešinio plaučio sumušimu, aortos krūtininės dalies plyšimu, žuvo automobilio „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja L. B.. Todėl kaltinamojo M. B. neatsargūs veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
7. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prašymą dėl M. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pateikė M. B. mama A. K., kuri parodė, kad pastebėjo, jog sūnus elgiasi neįprastai, paklausė ar nieko nenori papasakoti. Šis nurodė, kad turi bėdų dėl narkotikų, pasielgė labai negerai ir gailisi. Apie sūnaus padarytą avariją sužinojo iš draugės, kuri pasakė, kad sūnus pateko į avariją ir guli ligoninėje. Sūnus iš pradžių nelabai ką prisiminė. Po to labai pergyveno. Sakė, kad jis yra kaltas. Su sūnumi dažnai bendrauja, jis ir atvažiuoja, ir telefonu bendrauja. Sūnus jos klauso. Mano, kad gali daryti įtaką daugiau bendraudama. Nepamena ar sūnus pasakojo kokiu greičiu važiavo prieš padarydamas avariją. Žuvusios moters laidotuvėse dalyvavo ji, nes sūnus dėl sužalojimų negalėjo dalyvauti. Prašo sūnų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybėn.
8. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose įtvirtinta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Siekiant taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta aukščiau išvardintų sąlygų visuma. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-697/2022). Net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Abiem atvejais, t. y. tiek teismui taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis, jokių abejonių nekeliančiomis aplinkybėmis.
9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-100-648/2019, 2K-127-628/2021).
10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės šioje baudžiamojoje byloje, daro išvadą, kad M. B. tik iš dalies atitinka sąlygas, būtinas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: jis padarė neatsargų nusikaltimą, pripažįsta savo kaltę dėl jo padarymo ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nepaisant to teismas mano, kad išlieka tikimybė, jog atleidus M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, jis gali vėl nusikalsti, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018). Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) užfiksuota, kad M. B. po nusikaltimo padarymo, kurio metu, dėl jo greičio viršijimo, žuvo žmogus, dėl savo netinkamo elgesio išvadų nepadarė, toliau pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, viršydamas leistiną greitį ir viršydamas jį žymiai (du kartus – daugiau kaip 20 km/h ir vieną kartą – daugiau kaip 40 km/h), dėl ko buvo nubaustas administracinių nusižengimų teisenos tvarka. Teismas šių aptartų duomenų visumoje vertina, kad minėtų baustumų gausa neigiamai charakterizuoja M. B., rodo jo nenorą laikytis visuomenėje galiojančių taisyklių ir sustiprina nuomonę dėl negalimumo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog M. B. anksčiau nebuvo teistas, tačiau jo atžvilgiu vyko ikiteisminis tyrimas, dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 309 straipsnio 2 dalyje, kuris, vadovaujantis BK 93 straipsnio 3 dalimi, buvo nutrauktas. Tuo pačiu pastebėtina, kad nuteistojo atžvilgiu vyksta dar vienas ikiteisminis tyrimas, apie kurį teisiamojo posėdžio metu užsiminė ir galima laiduotoja, kuri manė, jog būtent dėl šios nusikatamos veikos dalyvauja teisiamajame posėdyje. Sprendžiant dėl laidavimo instituto taikymo, tai neturėtų esminės reikšmės, tačiau atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra reali tikimybė, jog M. B. ateityje tinkamai nesilaikys visuomenėje nustatytos tvarkos bei įstatymų.
12. Tuo pačiu pasisakytina ir dėl galimos laiduotojos A. K., kurios asmeninės savybės galimai ir leistų būti laiduotoja (administracine tvarka nebausta, neteista, tačiau jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas vadovaujantis BK 38 straipsniu), tačiau teismas šiuo atveju abejoja jos galimybe daryti teigiamą įtaką M. B.. A. K. teisiamojo posėdžio metu paklausta ką žino apie sūnaus padarytą nusikalstamą veiką, nesuprato, jog teisiamasis posėdis vyksta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir pradėjo pasakoti apie nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinėmis medžiagomis, kas liudija, jog ji pakankamai nėra įsitraukusi į sūnaus gyvenimo aplinkybes, nežino apie teisiamuosius posėdžius, kurie vyksta jau kelis mėnesius, kas leidžia abejoti jos ir sūnaus artimu ryšiu ir be tarpišku bendravimu. Be to, kaip teisingai pastebėjo ir prokuroras, A. K. nesugebėjo sulaikyti sūnaus nuo administracinių nusižengimų darymų, todėl abejotina ar ji iš viso turi kokią įtaką sūnaus elgesiui.
13. Visos šios teismo aptartos aplinkybės, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog M. B. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti laidavimo instituto ir jo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl baudžiamosios atsakomybės
14. Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
15. Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
16. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
17. Kaltinamasis M. B. neteistas (3 t., b. l. 67-69), padarė neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 70-74), pagal byloje esančius duomenis – dirba.
18. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, M. B. savo veiksmais padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatytą veiką, kai dėl eismo įvykio žuvo žmogus, taigi nusikalstama veika padaryta žala vienai iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus gyvybei. Šios kilusios pasekmės rodo aukštą veikos pavojingumo pobūdį.
19. Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti, paskiriant straipsnio už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, tačiau mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 3 metus.
20. Kadangi byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir skirtina bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.
21. Kadangi kaltinamasis anksčiau neteistas, yra jo atžvilgiu nustatyta lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra, todėl teismas mano, kad jo atžvilgiu taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas, t. y. vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalimi bei 6 dalies 5 ir 7 punktais, kaltinamajam M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti Probacijos tarnybos nurodytoje gyvenamojoje vietoje, bei įpareigojimą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 50, 75 straipsniai).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones
22. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.
23. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog BK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudžiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis IX skyriaus „Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas“ nuostatų, pagal kurias baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant bylos aplinkybės, apibūdinančias padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Specialiosios teisės atėmimo termino trukmė nustatytina atsižvelgus į aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, sukeltus padarinius, taip pat atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiukščiai pažeisdamas KET reikalavimus, eismo įvykio metu žuvo žmogus, t. y. dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio atsirado sunkūs padariniai. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam uždraustina 3 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Byloje nėra duomenų, kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu būtų paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas ar dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Vadovaujantis teismų praktika (kasacinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones pradžia turi būti skaičiuojama nuo realaus teisės vairuoti transporto priemones apribojimo. Atsižvelgiant į tai, draudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones terminas kaltinamajam skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinių ieškinių
24. Nukentėjusieji I. S., V. S. ir K. B., atstovaujama atstovo pagal įstatymą D. B., pareiškė civilinius ieškinius, prašydami iš civilinės atsakovės Swedbank P ir C Insurance AS Lietuvos filialo priteisti: I. S. ir V. S. – po 25000 Eur neturtinės žalos bei turtinės žalos 3005 Eur laidojimo išlaidų ir 3700 Eur už sugadintą automobilį, bei nukentėjusiajai K. B. 50000 Eur neturtinės žalos, po 420 Eur periodinių išlaidų nuo mamos žūties dienos, taip pat iš kaltinamojo priteisti turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 94-100, 123-133).
25. Byloje pateikti duomenys, kad nukentėjusiųjų I. S. ir V. S. reikalavimus draudimo bendrovė patenkino, t. y. sumokėjo po 25 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam iš nurodytų civilinių ieškovų, atlygintos 3 005,00 Eur laidojimo išlaidos (kiekvienam iš civilinių ieškovų pervesta po 1 502,50 Eur) bei sumokėta 3 678,00 Eur dydžio išmoka už nepataisomai sugadintą automobilį Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 37-39). Taigi, bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiųjų I. S. ir V. S. civiliniai ieškiniai buvo atlyginti visiškai, jie atsisakė civilinių ieškinių – todėl procesas šioje dalyje nutrauktinas.
26. Nukentėjusiajai K. B. civilinis atsakovas atlygino dalį prašomos neturtinės žalos – 31140 Eur (4 t., b. l. 40), todėl civilinis ieškinys mažintinas draudimo bendrovės sumokėta suma ir lieka 18860 Eur nepatenkinto civilinio ieškinio dalis.
27. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.
28. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai K. B. grindžia jos dvasiniais išgyvenimais dėl mamos netekimo. Vaiką ir mamą siejo artimas ryšys. Mergaitė iki šiol lankosi pas psichologą, tačiau dėl nesikeičiančios emocinės būsenos sulaukė rekomendacijos apsilankyti pas psichiatrą. Vaikas iki šiol negali susitaikyti su netektimi, pasikeitė požiūris į mokslus, nesusikaupia, atsisakė užklasinės veiklos, kurią prieš mamos žūtį lankė savo noru.
29. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamojo nusikalstamo nerūpestingumo mažametė nukentėjusioji prarado mamą, dėl kurio netekties iš ties sunkiai išgyvena. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
30. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016).
31. Teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas. Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, 2K-191-942/2021), kartu teismas turi atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose civilinėje ir baudžiamojoje bylose Nr. e3K-3-181-611/2020, 2K-80-697/2025).
32. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis BPK 109, 115 straipsniais, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvertinęs aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, į nukentėjusiosios patirtus ir vis dar patiriamus išgyvenimus, į nuteistojo nusikalstamo elgesio pobūdį, sukeltų negrįžtamų padarinių sunkumą, neatsargią nuteistojo kaltę, jo asmenybę, taip pat teismų praktiką bei į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį, sprendžia, jog K. B. iš Swedbank P ir C Insurance AS Lietuvos filialo turi būti priteistina 41140 Eur neturtinės žalos. Kadangi 31140 Eur neturtinės žalos civilinis atsakovas nukentėjusiajai jau atlygino, tai iš Swedbank P ir C Insurance AS Lietuvos filialo K. B. priteistina 10000 Eur suma ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo.
33. Civiliniu ieškiniu mažametės nukentėjusios atstovas pagal įstatymą, be to, prašė priteisti nukentėjusiajai K. B. periodines išmokas – po 420 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2025 m. birželio 19 d. iki jos pilnametystės arba iki mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau, iki sukaks 24 metai. Priteistą sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
34. Civilinio atsakovo baudžiamojoje byloje Swedbank P ir C Insurance AS Lietuvos filialo atstovas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad K. B. mokamų periodinių išmokų neindeksuos.
35. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad darbo sutartį L. B. sudarė 2025-04-14 ir šioje darbovietėje dirbo iki savo mirties. Per šį laikotarpį L. B. (duomenys neskelbtini) visą mėnesį dirbo tik 2025 m. gegužę, už kurią sumokėta darbo užmokesčio suma buvo 952,81 Eur. Mirusiosios buvusios pajamos dalijamos iš skaičiaus, gauto prie išlaikytinių skaičiaus pridėjus vieną (t. y. patį mirusįjį), K. B. netektų maitintojo pajamų sumą sudaro 476,41 Eur (952,81 / 2 = 476,41). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pateiktos pretenzijos matyti, kad šiuo metu K. B. paskirta našlaičio pensija yra 189,05 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinis atsakovas priėmė sprendimą dėl periodinių išmokų mokėjimo nukentėjusiajai – 287,36 Eur (476,41 - 189,05 = 287,36), kurio nukentėjusiosios atstovai neginčija, tačiau nesutinka, jog nutartos mokėti periodinės išmokos nebus kasmet indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
36. Civilio atsakovo atstovas nurodė, kad tokios periodinės išmokos neindeksuojamos, sprendimas priimtas ir jis nekeičiamas, tačiau jei teismas nuspręstų kitaip, bus vykdomas teismo sprendimas.
37. CK 3.208 straipsnyje numatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kad periodinės išmokos, tame tarpe ir išmokos dėl žalos susijusios su gyvybės atėmimu, indeksuojamos, nurodyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 „Dėl Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraše, todėl nurodytina, kad K. B. civilinio atsakovo paskirta periodinių išmokų suma – 287,36 Eur, kasmet turi būti indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Apskaičiuotų periodinių išmokų suma už laikotarpį nuo 2025-06-19 iki 2026-09-30 draudimo bendrovės buvo sumokėta (4 t., b. l. 52), todėl jos priteisiamos nuo 2026-10-01.
38. Priteistas žalos atlyginimo sumas uzufrukto teise pavesta tvarkyti ir valdyti nepilnamečio vaiko K. B. atstovui pagal įstatymą D. B..
Dėl proceso išlaidų.
39. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusieji patyrė išlaidas dėl jiems teisme teiktos advokato teisinės pagalbos.
40. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
41. Kaltinamąjį šiuo teismo nuosprendžiu pripažįstant kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, po 1200 Eur teisinės pagalbos išlaidų priteistina nukentėjusiajai I. S. ir nukentėjusiajai K. B. atstovaujamai atstovo pagal įstatymą D. B. iš kaltinamojo (4 t., b. l. 9-12, 13-16).
42. Po eismo įvykio automobiliai Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo nuvežti ir saugojami automobilių saugojimo aikštelėje, dėl ko buvo patirta 1947,44 Eur išlaidų. Prokuroras minėtas išlaidas prašė pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamojo M. B..
43. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.
44. Teismui pripažinus kaltinamąjį M. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, išlaidos, susijusios su priverstiniu transporto priemonių nuvežimu ir saugojimu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Dėl kitų klausimų
45. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 103-106), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
46. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
46.1. Automobilis „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintini jų teisėtiems valdytojams ir paliktini jų neribotai nuosavybei.
46.2. Žuvusiosios L. B. rūbai: violetinė striukė, rusvi marškinėliai trumpomis rankovėmis, rausva liemenėlė, žalsvos kelnės, rožinės kelnaitės, melsvos kojinės (pora), balti sportiniai batai (pora), saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, Žemaitės g. 34, Telšiai, daiktinių įrodymo saugojimo sandėlyje (1 t., b. l. 134-136), grąžintini I. S. ir V. S., o jiems atsisakius juos atsiimti, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–307, 312–313 straipsniais,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. B. skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalimi bei 6 dalies 5 ir 7 punktais, kaltinamajam M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti Probacijos tarnybos nurodytoje gyvenamojoje vietoje bei įpareigojimą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš civilinio atsakovo Swedbank P ir C Insurance AS Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 11269248, 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo, nukentėjusiosios K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovaujamos atstovo pagal įstatymą D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš civilinio atsakovo Swedbank P ir C Insurance AS Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 11269248, nukentėjusiosios K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovaujamos atstovo pagal įstatymą D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai, po 287,36 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 36 cnt) kiekvieną mėnesį nuo 2026 m. spalio 1 d. iki jos pilnametystės arba iki mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau, iki sukaks 24 metai. Priteistą sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Periodinė išmoka turi būti išmokama ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos už praėjusį mėnesį. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.
Priteistas žalos atlyginimo sumas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ir valdyti nepilnamečio vaiko K. B. atstovui pagal įstatymą D. B..
Priteisti iš M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai I. S. gimusiai (duomenys neskelbtini), 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai K. B. gimusiai (duomenys neskelbtini), atstovaujamai atstovo pagal įstatymą D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) advokato pagalbai apmokėti.
Procesą dėl I. S. ir V. S. civilinių ieškinių, dėl turinių ir neturtinių žalų priteisimo dalyje, nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Automobilių saugojimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir iš M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 190547027, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), priteisti 1947,44 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 44 ct).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1 Automobilį „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinti jų teisėtiems valdytojams ir palikti jų neribotai nuosavybei.
2. Žuvusiosios L. B. rūbus: violetinę striukę, rusvus marškinėlius trumpomis rankovėmis, rausvą liemenėlę, žalsvas kelnes, rožines kelnaites, melsvas kojines (porą), baltus sportinius batus (porą), saugomus Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, Žemaitės g. 34, Telšiai, daiktinių įrodymo saugojimo sandėlyje, grąžinti I. S. ir V. S., o jiems atsisakius juos atsiimti, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.